2020 m. liepos 6 d. 16:24 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Draudimas žvejoti menkes baisiau už koronavirusą

(2)

Draudimas žvejoti menkes baisiau už koronavirusą nuotrauka, foto

SITUACIJA. Mažieji laiveliai šiemet neteks dalies pajamų ir dėl draudimo Baltijos jūroje žvejoti menkes, ir dėl to, kad gegužę beveik nedirba dėl draudimų, susijusių su koronavirusu. Jų savininkai nebežino, ko griebtis.

© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Reklama

Mažųjų pramoginių laivų savininkai savo šalyje jaučiasi palikti už borto. Jie išvaryti iš savo stovėjimo vietos, pramogaujančių keleivių skaičius mažėja drastiškai. Taip jie gyvena jau ne vienerius metus. Šiemet dar ir menkes žvejoti uždraudė, ir koronavirusas smogė. Visi prašo kompensacijų negalėdami dirbti mėnesį, o mažiesiems laiveliams karantinas gali užsitęsti ir penkerius metus. Ir jiems nenumatyta jokios kompensacijos. Kaip gyventi toliau? Blokuoti uostą, sukelti didelį skandalą, kad atkreiptų į save dėmesį?

Mažųjų laivelių verslas niekada nebuvo ypač pelningas, tačiau per 100 žmonių vis dėlto užsidirbo duonos sau ir savo šeimų nariams, neprašė valstybės pašalpos. Kai paskambinome Juodkrantėje gyvenančiam Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentui Algirdui Valentinui, jis dirbo su traktoriumi ir sakė turįs kaip nors užsidirbti duonai. Savo laivą jis perleido sūnui, bet bijo, kad netrukus šis jam jį grąžins, nes iš jo dabar jokios naudos.

"Liekame be darbo ir pajamų"

Vienas iš mažųjų laivelių savininkų pragyvenimo šaltinių buvo žvejų mėgėjų plukdymas į žvejybą Baltijos jūroje. Tuo užsiima apie 15 laivelių. Kadangi šiemet gaudyti menkes Baltijos jūroje uždrausta ir žvejams mėgėjams, jie nebesinaudos mažaisiais laiveliais ir praras dalį savo pajamų. A. Valentinas sako, kad verslininkams žvejams už tą pajamų praradimą kompensuojama, o mažųjų laivelių savininkams - ne.

Algirdas VALENTINAS, asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas

"Baltijos jūroje bus uždrausta gaudyti menkes kokius penkerius metus. Žemės ūkio ministrui prirašiau raštų, nes mes liekame be darbo ir be pajamų. Pavasarį, rudenį menkes pažvejodavome. Žvejams profesionalams, kurie išgaudė tas menkes ir gyvena gerai, skiriamos kompensacijos - už kiekvieną dieną, kai nežvejojama, - 500 eurų. Taip išeina, kad mes nesame ūkio subjektas ir neduodame valstybei naudos, nors mokame mokesčius kaip ir visos kitos įmonės. Mums jokios kompensacijos nenumatytos. Gavome atsakymą, kad Europos Sąjunga tokiems kaip mes jokios paramos nenumato. O valstybė iš mūsų gauna daugiau pajamų nei iš žvejų profesionalų, žuvis gaudančių tinklais. Jie paramos gauna daugiau nei valstybei duoda naudos. Dabar visi šaukia, reikalauja kompensacijų negalėdami dirbti mėnesį, o ką mums daryti, nes mūsų karantinas tęsis penkerius metus? Kavinę uždarė mėnesiui - Jėzus Marija, kokia problema. O kad žmogus, nusipirkęs už 50-100 tūkst. eurų laivą, praranda darbą - jokia problema? Ką dabar daryti su laivais, nežinau. Rašysiu dar priminimą žemės ūkio ministrui, siųsiu raštą šalies prezidentui, gerovės valstybės kūrėjui", - kalbėjo A. Valentinas.

Ar tikrai 5 metus?

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas sako, kad oficialiai pagal ES reglamentą žvejoti menkes uždrausta tiek verslininkams, tiek mėgėjams žvejams tik šiais metais. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo komisijos manymu, tam, kad būklė pagerėtų, reikėtų bent ketverių metų. Menkių būklė prasta dėl bendros ekologinės situacijos. Būklės pablogėjimui verslininkai ir žvejai mėgėjai turi tik apie 25 proc. įtakos. Vadinasi, visiškai nutraukus žvejybą būklė pagerės tik 25 proc., o tie kiti 75 proc. liks. "Visi skaičiuoja, kad reikėtų apie ketverių penkerių metų, kad rytinių menkių išteklių būklė pagerėtų. Kol kas yra tik prielaidos, kad ir kitais metais jas bus draudžiama žvejoti. Oficialaus draudimo kitiems metams nėra. O minėtas reglamentas galioja tik 2020 metams", - sakė E. Lendzbergas.

NEPATOGU. Prie krantinių Danės upėje mažiesiems nepatogu nei stovėti, nei keleivius išlaipinti. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į švelnėjančias karantino sąlygas, atnaujino reikalavimus dėl keleivių plukdymo mažaisiais laivais. Nuo gegužės 18 d. plaukiojančių priemonių savininkai įpareigoti riboti asmenų skaičių laivuose. Plukdant didesnes nei 5 asmenų grupes, tarp keleivių (išskyrus šeimos narius) privaloma išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą.

Pasak jo, nors mėgėjai pagauna ne tiek daug menkių, tačiau esant tokiai blogai jų būklei, kad savarankiškai jų ištekliai nebegalės atsistatyti ir šios žuvys gali apskritai išnykti, manoma, kad ir mėgėjų daroma įtaka yra svarbi, todėl imamasi drastiškų priemonių. Kadangi dalis rytinių menkių patenka ir į vakarinę jūros dalį, net ir ten, pavyzdžiui, Danijos vandenyse, taip pat įvesti apribojimai tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

Erlandas LENDZBERGAS, Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas

Reklama

E. Lendzbergo teigimu, mėgėjai nepateikia kaip verslininkai sugautų žuvų kiekio, todėl skyrius tikslių duomenų apie jų sugaunamą žuvų kiekį neturi. Žuvininkystės tarnybos atstovas patikino, kad už menkių žvejybą bus baudžiami ir mėgėjai. Jeigu ir būtų leidžiama žvejoti menkes, jų gaudymo sezonas dar neįsibėgėjo. Jis prasideda atšilus orams, o pikas būna rugsėjį, spalį.

Dabar buvo lašišų žvejybos sezonas, kuris eina į pabaigą, žvejojamos strimelės. Anot skyriaus vedėjo, šiemet buvo sugautas įspūdingas kiekis lašišų. Beje, jo teigimu, Lietuvoje mėgėjai lašišų sugauna gerokai daugiau nei verslininkai.

"Keleivių nebeliko"

1999 m. įsteigta asociacija "Pajūrio laivai" dabar vienija 27 narius, kuriems priklauso 31 laivas. Jų ilgis - nuo 10 iki 25 metrų, jie gali plukdyti nuo 10 iki 60 keleivių. Žinia, laiveliai seni, nėra itin išvaizdūs, todėl daug kur nepageidaujami. Jie užsiima net tik pramogine menkių žvejyba Baltijos jūroje. Paprastai vasarą jų būdavo pilna Danės upė ir Kuršių marios, jie keldavo žmones į Smiltynę, plukdydavo į Lietuvos jūrų muziejų. Tačiau daugiau poilsiautojų naudojasi didžiosios mažųjų laivelių konkurentės AB "Smiltynės perkėla" keltais.

"Dabar keleivių nebeliko, plukdyti nėra ko. Seniau penktadienį, šeštadienį, sekmadienį visada turėdavau užsakymų, išplaukdavome į marias, į jūrą, gaudavau 200-300 litų. O pernai per vasarą gal tik kokius 5 kartus plaukėme. Tai iš ko reikia gyventi?

Dar buvo likęs plukdymas į delfinariumą. Bet kai "Smiltynės perkėla" paleido keltą, tai jis mums kirto per kojas. Tai buvo didžiausia nesąmonė. Nežinau, gal žmonėms ir patiko, bet su tuo keltu iš Smiltynės į Klaipėdą keliaudavai vos ne 40 minučių. Dabar perkėla pamatė, kad iš to jai menkas biznis, tai šiemet atšaukė keltą į delfinariumą, o mus sužlugdė - negavome pajamų. Dabar vėl bandysime plukdyti į delfinariumą. Bet gegužę kirto koronavirusas - nedirbame. Gal dar organizuosime ekskursijas, kai tik atšils. Jeigu ateityje nedirbs delfinariumas, kur dėti laivus, nežinau. Gaunu pasiūlymų iš narių blokuoti uosto eismą. Nežinau, ką daryti", - sakė asociacijos prezidentas.

Dėl koronaviruso laiveliams buvo leidžiama plukdyti tik du žmones į jūrą, jeigu tai nebuvo šeimos nariai. Pasak A. Valentino, matyt, užmiršta, kad yra tokių keleivinių laivų, kurie gali plukdyti 50-60 žmonių. Kadangi nebuvo atskiros eilutės, kaip turėtų plaukioti keleiviniai laivai, pasieniečiai juos priskyrė pramoginiams laivams ir neleido plukdyti daugiau nei 2 žmonių. "Rašiau vyriausiajam daktarui Aurelijui Verygai, šalies premjerui Sauliui Skverneliui. Mes galėjome plukdyti į jūrą 12 žmonių išlaikydami saugų atstumą. Mano laivas yra 17 m ilgio, tarp bortų yra 4 metrai. Ačiū Dievui, neseniai jau atšaukė tą draudimą. Turim laikytis atstumo ir gausybės kitokių reikalavimų, bet bent jau galime plaukti", - sakė A. Valentinas.

Savivaldybė atėmė krantinę?

Reklama

Paradoksalu, kad Klaipėdoje, uostamiestyje, kurio Savivaldybės atstovai deklaruoja, jog laiveliai puošia miestą, ir svajoja, kad jais būtų nusėta visa Danės upė, mažųjų laivelių švartavimo vietos klausimas neišspręstas iki šiol. Prie upės krantinių jiems stovėti nepatogu, nes jos tam nepritaikytos. Pučiant stipresniam vėjui ir dėl traukūno jie daužomi. Apie šią problemą kalbama jau beveik dvidešimt metų.

"Mes dabar bazuojamės Danės upėje ir Pilies užutėkyje. Turėjome krantinę piliavietėje. Ją Savivaldybė atėmė iš mūsų ir perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Mes mokame mokestį už stovėjimą prie krantinės - po 2 eurus už krantinės metrą, o muziejus iš mūsų paprašė 8 eurų. Nesutikome, todėl krantinė liko tuščia ir trejus metus negauna nė cento. O mes būtume mokėję už 100 metrų krantinės per mėnesį 200 eurų. Taip Savivaldybės ekonomistai sugalvojo, taip rūpinamasi miesto žmonių verslu. Meras, ko gero, net nežinojo, kad yra tokių laivų Klaipėdoje, kurie teikia ekskursijų ir pramoginės žvejybos paslaugas. Štai toks jūrinis miestas yra Klaipėda, sarmata ir šnekėti", - aiškino "Pajūrio laivų" prezidentas.

Pasak A. Valentino, ir Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, kurios nariu neseniai pats tapo, irgi nerūpi mažieji laivai. Šios tarybos pirmininkas Petras Bekėža aiškina, kad Koordinacinės tarybos darbo pakraipa yra kiek kita. Anot jo, pramoginių laivelių savininkai dėl ūkinių klausimų turėtų kreiptis pagalbos į Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisiją prie miesto Tarybos, jeigu negali dirbti dėl karantino sąlygų - į Vyriausybės įsteigtą instituciją. Jis sako girdėjęs, kad reikia pristatyti labai daug įvairiausių dokumentų, todėl smulkieji verslininkai ir nesikreipia.

Užsispyrė dėl krantinės

P. Bekėžos teigimu, dėl laivelių stovėjimo prie krantinių klausimas nėra išspręstas. Jis aptartas Koordinacinės tarybos posėdyje, tam yra sudaryta darbo grupė. "Jie nori stovėti prie istorinių laivų krantinės. Bet atlikti tyrimai rodo, jog ta krantine naudotis negalima, prie jos pavojinga švartuotis, nes ji nesutvarkyta. Miestas planuoja tvarkymo, galbūt ir gilinimo darbus atlikti ateityje. Bet ar galima pripažinti tos asociacijos laivus istoriniais, nežinau. Sudaryta speciali komisija turi nuspręsti, ar jie atitinka reikalavimus, keliamus istoriniams tradiciniams laivams. Man atrodo, kad jie nėra istoriniai, nes yra perdaryti iš kitų laivelių ir pritaikyti žmonėms plukdyti. Jie turėtų kreiptis į tą komisiją. Jeigu būtų pripažinti istoriniais, kai ta krantinė bus sutvarkyta, prie jos galėtų atsirasti vietoms ir jiems. Tikrai negirdėjau, kad iš Danės upės juos kas nors varytų", - sakė P. Bekėža.

Petras BEKĖŽA, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas

Reklama

Jis pripažįsta, kad mažiesiems laiveliams kyla problemų švartuojantis upėje. Štormo metu pavojinga stovėti, nutraukiami lynai. "Danės krantinės nėra visiškai pritaikytos laivams švartuoti. Sakyčiau, jos yra tokios tarsi dekoratyvinės, tinkamos, kai ramus oras, kai nėra jokių bangų", - sakė Koordinacinės tarybos pirmininkas.

Pasak jo, mažųjų laivelių savininkai užsispyrė, kad jų laiveliai turi stovėti prie istorinių laivų krantinės, nes jiems buvęs meras Rimantas Taraškevičius buvo pažadėjęs. "Manyčiau, kad jie galėtų vietos ieškoti ir kitur, nebūtinai Pilies uostelyje. Sutinku, kad jie tarsi liko už borto. Galbūt nepateko į tą sąrašą, kuriems Vyriausybė skiria paramą. Bet manau, miesto lygiu galima spręsti tą klausimą, kur sudaryti sąlygas jiems švartuotis. Bandysime susitikti su Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos atstovais, tartis, ką reikėtų daryti. Vis dėlto negalima palikti likimo valiai tų mažųjų laivelių. Kad ir kaip būtų, jie užsidirba pinigėlių ir neprašo pašalpų iš valstybės. Tai irgi smulkusis verslas", - teigė P. Bekėža.

Arūnas BARBŠYS, Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas

Vicemeras ir Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos prie miesto Tarybos pirmininkas Arūnas Barbšys teigė, kad pastaruoju metu mažųjų laivų savininkai į komisiją dėl beviltiškos savo padėties nesikreipė. Dėl krantinės jie kreipėsi prieš prasidedant karantinui. Visų pirma reikia tą krantinę remontuoti. Atlikta studija parodė, ką reikia padaryti pritaikant ją istoriniams laivams. "Tie laiveliai neatitinka istorinių laivų statuso, todėl prie istorinių laivų krantinės švartuotis negali. Tvarkyti tą krantinę artimiausiu metu Savivaldybė nėra numačiusi. Ji administruoti yra atiduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Reikėtų pasvarstyti, galbūt galima padarius laikinąjį remontą leisti prie tos krantinės švartuoti ir kitus laivus. Gal galėtų būti koks tarpinis sprendimas siekiant išnaudoti vietą", - svarstė A. Barbšys.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nustebau...

2020-05-21   11:53

IP: 78.57.212.218

šiandien perskaičiau , kad Nemune sugavo brakonierius , kurie buvo pagavę su tinklu 101 karšį ir vieną menkę. Nuostabu , gal menkių jūroje yra daug , kad į Nemuną atplaukia?

atėjūnams

2020-05-19   16:29

IP: 172.69.190.72

DANGĖS krantinės

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdoje apsilankę už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus...

Aptarė projekto „Žaliasis uostas“ koncepciją nuotrauka, foto

Žvejų uostelį labiausiai išgarsino dų objektai: legendinis ledo generatorius ir Klaipėdos žuvininkystės...

Kada keisime žvejų uostelio pavadinimą? nuotrauka, foto

Tęsiame publikacijų ciklą, kuriame pristatome išskirtines Klaipėdos uosto krovos kompanijų profesijas ir...

Mechanikas vamzdynų labirinte nepasiklysta nuotrauka, foto

Užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija....

Naujos galimybės priimti didesnius keltus nuotrauka, foto

Trys „Žalgiro“ trenerių štabo nariai palieka klubą ir keliasi į „Barcelona“ nuotrauka, foto

Sportas, Kauno „Žalgirio“ klubui atsisveikinus su vyriausiuoju komandos treneriu Šarūnu Jasikevičiumi, pokyčių...

Preiloje atidaroma 53 metrų aukščio kopa – atsiveria įspūdingi vaizdai nuotrauka, foto

Neringa, Pirmadienį Preiloje lankytojams oficialiai atidaromas dar vienas lankytinas objektas – penkiasdešimt...

Barselonoje pristatyto Jasikevičiaus pažadas: suderinsime gražų krepšinį su gerais rezultatais nuotrauka, foto

Sportas, Buvęs Kauno „Žalgirio“ strategas Šarūnas Jasikevičius pirmadienį „Camp Nou“ stadione iškilmingai pristatytas...

Turistinės kelionės į dalį Balkanų tampa rizikingomis arba keliančiomis sunkumų nuotrauka, foto

Vasara, Daugumai Balkanų valstybių pastarosiomis savaitėmis fiksuojant naujų susirgimų COVID-19 augimą, turistinės kelionės...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...