2018 m. lapkričio 17 d. 18:53 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

"Dar tebesapnuoju laivus, krantines..."

(1)

"Dar tebesapnuoju laivus, krantines..." nuotrauka, foto

PRAEITIS. Tarptautinė jūrų perkėla turėjo galingus specializuotus tiltus, specialiai krantinėms suprojektuotus keltus.

© tiek liko uoste. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Su gargždiškiu Vaclovu Grigalausku, 26 metus išdirbusiu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") padalinyje Jūrų perkėlos terminale, kalbamės apie tai, kodėl Klaipėdos uoste neatsirado antras suskystųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kodėl nebeliko jūrų perkėlos.

Senoji uostininkų karta po truputį palieka uostą. Tai natūralus procesas, keičiasi technologijos, sprendimai, poreikiai ir kartos. Juos keičia jaunesni, kurie tęsia ankstesniųjų vadovų idėjas ir planus. Norime pakalbinti išėjusius, kuriems lieka malonūs prisiminimai apie ilgametį darbą Klaipėdos uosto komplekse. Šiandien jais dalijasi V. Grigalauskas, apdovanotas Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu, už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei - Darbo žvaigždės medaliu, jau metai nebedirbantis "Klasco". Pokyčiai įvyko visame komplekse, ne tik buvo pakeistas tuometinės Jūrų perkėlos terminalo vadovas.

Nieko nepadarysi, keičiasi laikai, nebereikalingi tampa 40 metų naudoti uosto objektai, į kuriuos kažkada buvo įdėtos milžiniškos lėšos ir žmonių pastangos.

Jūs labai ilgai dirbote uoste. Ar išėjęs į pensiją jo nepasiilgstate?

Kaip galima nepasiilgti to, kam atidavei 26 metus? Nuolat seku spaudą, tad skaitydamas straipsnius tarsi tebegyvenu "Klasco" ir uosto reikalais. Mano darbo stažas gamyboje daugiau kaip 50 metų, iš kurių pusė praleista Klaipėdos uoste. Dar tebesapnuoju laivus, krantines, gamybos procesus, kuriems teko vadovauti. Jaučiu didžiulę nostalgiją uostui, "Klasco", kurios dabar esu tik smulkusis akcininkas. Visada juokaudavau, kad man pagal turimas kelias akcijas Jūrų perkėlos terminale priklausė geležies galąstuvas, žemaitiškai "šmirgelis".

Gailitės, kad nebeliko Jūrų perkėlos terminalo Malkų įlankoje?

Be galo liūdna, bet priimu tai kaip natūralų procesą. Buvusi pirmoji Tarptautinė jūrų perkėla, galima sakyti, buvo Vytauto Vaičekausko, buvusio jos vadovo, kūdikis. Aš atėjau dirbti kiek vėliau, didžiavomės ir puoselėjome savo darbovietę. Man dabar net sunku įsivaizduoti tokio masto projektą. Baltijos jūros baseine mūsų kompleksas buvo vienintelė geležinkelio jūrų perkėla, turėjusi galingus specializuotus tiltus, specialiai krantinėms suprojektuotus keltus. Projektas užtikrino greitą susisiekimą su Vakarų Europa. Šiandien tokio tipo tiltai stovi Vokietijoje, Mukrano uoste ir Klaipėdoje, bet jie nebenaudojami.

Ko gero, jie bus nugriauti?

Jeigu jie dar nėra griaunami, gal jiems ateityje atsiras kokia nors nauja paskirtis, bet tai jau dabartinių "Klasco" vadovų projektai. Šiuo metu iš penkių geležinkelio vagonus iš Klaipėdos uosto galėjusių plukdyti keltų Baltijos jūroje dirba vienintelis "Petersburg", anksčiau kursavęs iš Ust Lugos į Baltijską. Keltas "Greifswald" kažkam parduotas, pavadinimas pakeistas, keltas "Klaipėda" parduotas graikams, pavadinimas pakeistas. Visai neseniai parduoti keltai "Vilnius" ir "Kaunas" Ukrainos laivybos kompanijai. Taigi, pokyčiai palietė ir specializuotus keltus. Dabar su visa Klaipėdos uosto bendruomene ir senaisiais uostininkais laukiame, kokie nauji, technologijų požiūriu pažangūs terminalai atsiras senosios Jūrų perkėlos vietoje.

O kada jūs pradėjote dirbti Jūrų perkėlos terminale?

1963 metais baigiau laivų statybos mokyklą, paskui tarnavau laivyne, dirbau "Baltijos" laivų statykloje. Tarptautinėje jūrų perkėloje pradėjau dirbti 1992-aisiais. 7 metus buvau direktoriaus V. Vaičekausko pavaduotojas. Paskui prasidėjo privatizacija. Vienu metu perkėlos valdymą buvo perėmę Vokietijos "Eurogate" kompanijos atstovai. Jie vadovavo Klaipėdos konteinerių terminalui ir Tarptautinei jūrų perkėlai, objektas buvo vadinamas "Eurogate Klaipėda". Metus buvau jo generalinio direktoriaus pavaduotoju.

2007 metais Klaipėdos konteinerių terminalas buvo parduotas, tada "Eurogate Klaipėda" pavadinimas buvo pakeistas į Jūrų perkėlos terminalą ir jis tapo vienu iš penkių "Klasco" gamybinių vienetų.

Kaip manote, kodėl nebeliko Jūrų perkėlos terminalo?

Kai tik buvo pradėtos Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) statybos, mums buvo pasakyta, kad jame bus naujoji, modernesnė ir patogesnė, perkėla, o vietoje senosios iškils nauji terminalai įskaitant privatų SGD terminalą. Man buvo liepta skubiai organizuoti projekto rengimą, išsiaiškinti, kokios yra Jūrų perkėlos krantinių plėtros galimybės, nes perkėloje turėjo atsirasti galingas chemijos terminalas, galvota apie laivų bunkeriavimo kuru, vandeniu ir dujomis projektus.

Bet tada Klaipėdoje būtų buvę du SGD terminalai. Ar jų nebūtų buvę per daug Lietuvai?

Mūsų planuotas projektas būtų kainavęs kur kas pigiau, nes turėjo būti nedidelis bei dinamiškas terminalas, o svarbiausia - valstybei statyba nebūtų kainavusi nė vieno cento.

Grįžkime prie Jūrų perkėlos terminalo. Jeigu SGD terminalas vis dėlto nebuvo statomas, ar perkėla negalėjo likti tokia, kokia buvo, toje pačioje vietoje?

Per kelis dešimtmečius intensyvaus darbo jos resursai buvo išnaudoti, todėl buvo pastatytas kur kas šiuolaikiškesnis, XXI amžiaus pasaulinio lygio terminalas - CKT.

Kokie įvykiai perkėloje jums įstrigo labiausiai?

Mūsų perkėla buvo geležinkelio vagonų perkėla. Kai vagonų dėl ekonominių priežasčių pradėjo mažėti, tuometinė "Lietuvos jūrų laivininkystė" ("Lisco") planavo parduoti keltus ir čia apskritai nutraukti veiklą, direktorius V. Vaičekauskas organizavo lankstų ir ekonomiškai pagrįstą perėjimą prie ratinės technikos. Vagonų padaugėjo tik laikinai, kai Sovietų Sąjunga pradėjo išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Demokratinės Vokietijos.

Perėjimas nuo geležinkelio vagonų keltuose prie ratinės technikos buvo lūžis, pakeitęs visą perkėlos gyvenimą. Ji nebuvo tam pritaikyta, labai trūko ploto, todėl organizuoti darbus tikrai nebuvo lengva.

"Klasco" nuolat investavo į gamybos procesus, griovėme nereikalingus statinius, pastatėme modernų 4 tūkst. kv. m sandėlį. Nuolat stengėmės plėsti paslaugų spektrą. Planavome dviejose krantinėse pastatyti hidraulines rampas, tikėjomės ateityje krovinių srauto didėjimo.

Ką manote apie išorinio Klaipėdos uosto būtinumą?

Uostas turi vystytis, kaip ir visa Lietuva. Tada gyventojai norės likti savo šalyje, sies ateitį su savo gimtuoju miestu. Nereikia pamiršti, kad Lietuva yra tranzito šalis tarp Rytų ir Vakarų. Išorinis uostas yra būtinas, tai naujos darbo vietos, Lietuvos biudžeto pildymas, tik tam būtina viena sąlyga - turi būti išlaikyti gamtą tausojantys krovos procesai, kad kuo mažiau būtų daroma įtakos gamtai ir Klaipėdos mieste gyvenantiems žmonėms.

Ar manote, kad reikia gilinti Malkų įlanką?

Reikia visada galvoti apie poreikį. Jeigu Malkų įlankoje atsiras giliavandenės krantinės, kas jose bus kraunama? Mes jau šiandien turime būti pasiruošę rytojaus ekonomikos iššūkiams ir naujiems krovinių srautams. Pokyčiai ir evoliucija neišvengiami ne tik gamtoje, bet ir uostuose.

Kuo dabar užsiimate?

Pradėjau domėtis politika, švietėjiška veikla, kelionėmis, tačiau dalis mano širdies vis

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-09-13   13:56

IP: 213.226.162.70

klausimas, ar Karolis Grigalauskas ne jūsų sūnus. Kaip jis atėjo į uostą (ir užima aukštas pareigas), čia kaip visoje Lietuvoje darbas per gimines ir pažįstamus?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

„Tyrimas dar nėra baigtas, dar yra atliekamas, laukiama specialistų išvadų. Dalis...

Liūdnai pasibaigusios regatos tyrime įtariamųjų kol kas nėra nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi...

„Smiltynės perkėla“: laivo į Nidą teks palaukti nuotrauka, foto

BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet...

Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą nuotrauka, foto

Ramūnas Karbauskis: PVM lengvata malkoms bus nuotrauka, foto

Lietuva, „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada Seime palaikyti prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ siūlymą...

Grįžusieji: "Gerai gyventi galima ir Lietuvoje" nuotrauka, foto

Žmonės, Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Melnragės gyventojų laiškas nuotrauka, foto

Nuomonės, Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite nuo 10 iki 13...

Visuomenė vienijasi ir kyla į aktyvią kovą prieš taršą nuotrauka, foto

Klaipėda, Keli šimtai aktyvių piliečių šeštadienį nuo 11 val. susirinko į mitingą Atgimimo...

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 2 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...