Tarybos posėdžio pirmininko susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, alternatyvos buvo analizuojamos ilgai, tačiau vis dėlto buvo pasirinkta Būtingė. Tai esą labiausiai lėmė socialiniai faktoriai. Ministro teigimu, dabar bus būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
"Manau, šios dienos tarybos sprendimas padeda kertinį akmenį - bus sumažinta įtampa, atsiras kur kas didesnis aiškumas tiek miesto gyventojams, tiek uosto naudotojams", - sakė E. Masiulis.
Nuo Būtingės pasirinkimo neatbaidė ir aukštesnė kaina. Teigiama, jog giliavandenio uosto statybos Būtingėje kainuotų apie 9 proc. brangiau negu Melnragėje - apie 4,2 milijardo litų (Melnragėje - apie 3,8 mlrd.). Tačiau teigiama, jog Melnragė keltų daugiau rizikos ir projektas kažkuriame lygmenyje galėtų iš viso sustoti.
Išorinis uostas Būtingėje galėtų pradėti funkcionuoti tik apie 2023 m. Jo statybai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, atsižvelgiant į projekto mastą, reikėtų mažiausiai penkerių metų. Giliavandenis uostas, susisiekimo ministro teigimu, nebūtinai turėtų būti išskirtinai valstybinis, galėtų būti pasitelkiamas ir privatus kapitalas.
Dėl nedidelių natūralių gylių Būtingėje siūlomas techninis sprendimas - 5-6 km kanalas. Dar viena rūpestis, kurį teks išspręsti, - santykiai su kaimynais latviais, mat uostas įsikurtų pasienio teritorijoje.
Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, svarbiausia, kad svarstant galimas alternatyvas, labai atsakingai buvo atsižvelgta į socialinį aspektą, nes uostas turi veikti efektyviai, bet kuo galima geriau derėti su miestiečių poreikiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą