2019 m. gegužės 25 d. 16:12 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Bangų kelias į Melnragę darosi vis atviresnis

Bangų kelias į Melnragę darosi vis atviresnis nuotrauka, foto

VAIZDAS. Bangos vis labiau ir labiau braunasi į krantą Melnragėje.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Klaipėdos universiteto mokslininkas Vytautas Dubra mano, kad Melnragės paplūdimiai dabar labiau plaunami todėl, kad buvo pašalintas prie šiaurinio molo nuskendęs vokiečių laivas "Rudolf Breitscheid", buvęs kaip natūralus bangolaužis. Anot jo, jeigu ties Melnrage būtų statomas išorinis Klaipėdos uostas, tada labiau būtų plaunami Girulių pliažai. Jeigu miesto savivaldybė ir toliau bus palikta užribyje ir visi sprendimai nuleidinėjami iš Vilniaus, gerų rezultatų krantotvarkos srityje nebus pasiekta - bangos toliau atakuos uostamiesčio paplūdimius.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas, reaguodamas į lapkričio 11 d. spausdintą "Vakarų ekspreso" straipsnį "Melnragė gelbėjama tik popieriais", lapkričio 14 d. savo posėdyje išklausė informaciją apie kritinę situaciją kai kuriuose paplūdimiuose. Į posėdį buvo pakviesti ir Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Nėra atsakingo asmens

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri gaudama finansavimą iš Aplinkos ministerijos rūpindavosi ir kopagūbriu Melnragėje, buvo panaikinta 2010 m. liepos 1 d. Rūpinimasis paplūdimiais atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei, o finansavimas liko Aplinkos ministerijos rankose. Pastaroji pinigų nutarė skirti tik Palangos paplūdimiams, o Klaipėdos - ne. Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktoriaus Vytauto Dubros, galbūt todėl, kad Palangos tiltas kur kas lankomesnis žmonių nei Melnragės paplūdimys.

Kad ir kaip keista, tačiau iki šiol Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra nei skyriaus, nei tarnybos, nei asmens, kuris būtų įpareigotas rūpintis plaunamų paplūdimių būkle. Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, šios funkcijos mėtomos iš vienos tarnybos į kitą, iš vieno skyriaus, į kitą. Beje, prieš metus šio komiteto posėdyje buvo kalbėta, kad reikia skirti asmenį, atsakingą už paplūdimių krantų būklę, bet kalbos taip ir liko kalbomis. Pasirodo, nelabai yra kam pinigų krantotvarkai prašyti iš ministerijos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento vedėjas Liudvikas Dūda informavo, jog pernai Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į ministeriją dėl 300 tūkst. Lt tualetams įrengti ir aplinkai tvarkyti, tačiau pinigų negauta. Galima spėti, jog taip atsitiko todėl, kad jų prašyta tualetams, o ne krantams tvarkyti. Dabar vėl yra pateikta paraiška 300 tūkst. Lt, bet šįkart jau žabtvorėms įrengti, tad tikimasi jų sulaukti.

Vieni stebi, kiti rengia programas

D. Berankienė informavo, jog iki šiol jokių projektų, kaip turėtų būti stabdoma krantų erozija Melnragėje, nėra. Šiuo metu tik vyksta derybos su Lietuvos mokslo akademija (LMA) dėl Klaipėdos paplūdimių ir krantų tvarkymo studijos parengimo. Ją tikimasi turėti kitų metų pradžioje.

V. Dubra atkreipė dėmesį į tai, kad LMA vaidmuo jau nebe toks, koks buvo anksčiau. Dabar institutų savo žinioje ji neturi ir jos vaidmuo yra daugiau idėjinis, patariamasis. Tad, jo manymu, sunku tikėtis efektyvaus projekto.

Pasak KU mokslininko, viena iš problemų - kranto būklės stebėsena. Oficialiai kranto monitoringą atlieka Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų departamento padalinys, esantis Klaipėdoje, tačiau visas programas paprastai rengia tik Geografijos ir geologijos institutas, remdamasis vien tik savo duomenimis. Taigi praktiškai minėto monitoringo duomenimis niekas nesinaudoja.

V. Dubros manymu, krantų sutvirtinimas turėtų būti atliekamas ne vis tomis pačiomis krantotvarkos priemonėmis, kurias numato Geologijos ir geografijos institutas. Jam nesuprantama, kodėl vienintelis šis institutas rengia tas programas, kodėl nuošalyje paliekami kitų sričių specialistai - hidrotechnikai, teritorijų planuotojai, architektai, miškininkai ir kt.

Savivaldybė liko užribyje

Mokslininko V. Dubros manymu, kita problema - savivaldybė paliekama visiškame užribyje ir kokie nors pinigai krantotvarkos darbams atlikti gali ateiti tik per Vyriausybę. Dabar rengiama nauja Lietuvos pajūrio juostos krantotvarkos programa 2014-2020 metų laikotarpiui. Tai bus teisinis dokumentas, nulemsiantis prioritetus, tad labai svarbu bent šį kartą nepavėluoti į traukinį dėl Melnragės.

V. Dubros teigimu, problema paaštrėjo, kai krantai finansiniu požiūriu po apskričių panaikinimo liko be šeimininkų. Mokslininko manymu, labai skaudžiai Klaipėdos miestui gali atsiliepti Aplinkos ministerijos rengiamas pajūrio juostos ribų specialusis planas, t. y. ribų pakeitimas, padarysiantis toje zonoje neigiamų padarinių tolesnei miesto veiklai. Teritorijoje, kuriai bus taikomas Pajūrio juostos įstatymas, savivaldybė praktiškai praras savo galias. Anot mokslininko, savivaldybė liks su išlaužytomis rankomis - rengiant planavimo procedūras paaiškės, kad daug ko daryti negalima. Sprendimus, susijusius su tolesniu jų vystymu, galės priimti tik Vyriausybė.

"Savivaldybės dėmesys šiai problemai ir veiklai gali ir turi būti didesnis. Jeigu visi sprendimai bus nuleidinėjami iš Vilniaus, suprantama, mes gero rezultato nepasieksime. Viena iš problemų ta, kad darbai atliekami prieš tai organizuojant viešuosius pirkimus, skelbiant konkursus, o jų atlikimo terminai dažniausiai visiškai nederinami su gamtos sąlygomis. Prieš audras pradėti kloti žabtvores - tas pats, kas su šakute eiti prieš tanką", - sakė V. Dubra.

Saugojo nuskendęs laivas

Garsus latvių hidrotechnikas Rudolfas Knapsas apie 1960-1961 metus atliko detalius tyrimus ties Klaipėdos uosto vartais. Jis vienas iš pirmųjų tuo metu įrodė, kad uostas daugiau yra užnešamas iš jūros nei iš Kuršių marių. Pagal jo ataskaitą krantas Melnragėje yra buvęs ties meteorologijos stotimi. Ardomos ne tik Melnragės kopos, bet ir Kopgalis. Anot V. Dubros, jeigu molai bus dar labiau ilginami, paplūdimiai nukentės dar daugiau ir dar didesnis poveikis Kopgaliui neabejotinas.

Beje, V. Dubrai teko matyti uosto vartų rekonstrukcijos, atliktos apie 2002 metus, dokumentus. Juose buvo tik gana abstraktūs paminėjimai apie galimą poveikį krantams. Į klausimą, kodėl poveikis krantams neprognozuotas anksčiau, V. Dubra atsako, jog hidrotechniniai įrenginiai 100 proc. neveikia taip, kaip prognozuojama.

Jo manymu, problema Klaipėdoje paaštrėjo, kai prieš kelerius metus iš uosto akvatorijos ir prieigų prie šiaurinio molo buvo ištrauktos laivų skenduolių liekanos. 1986 m. nuskendęs Vokietijos sausakrūvis laivas "Rudol Breitscheid" buvo kaip natūralus bangolaužis. Jis saugojo Melnragę nuo naujojo pailginto molo poveikio. Pastaruoju metu pagilinus farvaterį atsirado didesnis gylis ir bangų kelias į Melnragę tampa dar atviresnis. Uraganiniai dažniausiai būna pietvakarių krypties vėjai. Pasak V. Dubros, per jų atakas daugiausia ir kenčia Melnragė.

Paklaustas, ar jeigu būtų pastatytas išorinis uostas ties Melnrage, tai išspręstų krantų erozijos problemą, V. Dubra atsakė. "Japonų studiją vertinau gana kritiškai. Jeigu atsirastų toks uostas, tos pačios problemos būtų perkeliamos toliau, į Girulius."

Nuotraukų galerija

 

© Eimantas CHACHLOVAS

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Eimantas CHACHLOVAS

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Jūrų kapitonų asociacijos narys, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas neseniai grįžo iš...

Piratavimas "persikrausto" į Viduržemio jūrą nuotrauka, foto

Šiemet rugsėjį duris atvers Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Deja, Lietuvoje žmonės dar...

Jūrinis rengimas Jungtinėje Karalystėje nuotrauka, foto

Redakcija sulaukė vairuotojų skundo dėl labai ilgai, visą dieną, trunkančių muitinės procedūrų...

Muitininkų trūksta, bet katastrofos nėra nuotrauka, foto

Klaipėdos policininkai išskirtiniai tuo, kad vieninteliai Lietuvoje turi ir jūrų uosto...

Policininkus į jūrą palydėdavo ruonis nuotrauka, foto

Moterų laimė - lietuvių rankose nuotrauka, foto

Nuomonės, "Raginate džiaugsmais ir rūpesčiais dalintis, tai va, - noriu pasidžiaugti: kokia laimė,...

Slengių bažnyčioje – naujausias Lietuvos varpas nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Savo gyvenimo istoriją kuriame patys, tačiau ji susiklosto iš daugelio mus supančių...

Senamiesčio grindinio atnaujinimas stringa nuotrauka, foto

Klaipėda, Atnaujinti senamiesčio grindinį siekianti Klaipėdos savivaldybė nesusikalba su projektuotojais. Nors penktadienį buvo...

Paskutinį gegužės savaitgalį - renginių lavina nuotrauka, foto

Renginiai, Vakarų Lietuva skambiai ir aktyviai palydės paskutinį pavasario savaitgalį. Pajūrio gyventojams ir...

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Renginiai, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...