2019 m. gegužės 23 d. 00:13 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Bandoma stabdyti jūrinio sektoriaus griovimą

(2)

Bandoma stabdyti jūrinio sektoriaus griovimą nuotrauka, foto

KLAUSIMAS. Pasak susisiekimo viceministro, kuruojančio jūrinį sektorių, Pauliaus Martinkaus, esminis klausimas dabar - ką reikėtų padaryti, kad jūriniam verslui būtų patrauklu ateiti į Lietuvą, kad su jos vėliava plaukiotų kuo daugiau laivų.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šiemet spalio 15-22 d. Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) tikrins, kaip Lietuva įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl minimalaus jūrininkų rengimo. Jūrinė bendruomenė sunerimusi - ne visi tarptautinių konvencijų reikalavimai šalyje yra įvykdyti, sulaukiama pastabų iš tarptautinių organizacijų. Kol kas bendruomenė ir valdžia tebėra skirtingose barikados pusėse, baiminamasi vykdytų reformų pasekmių.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, ne tik dabartinė Vyriausybė, bet ir ankstesnės, neturėdamos aiškios strateginės jūrinio sektoriaus plėtojimo programos, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie jo griovimo. Pastaruoju metu dedama daug pastangų bandant stabdyti šį procesą.

"Kol nėra programos, pirmaeilis mūsų uždavinys stabdyti jūrinio sektoriaus griovimą. Matome, kad po reorganizacijų jūrinė sfera susilpninta, po truputį ritamės žemyn. Dabartinė valdžia stengiasi visą valdžią centralizuoti Vilniuje, nors Klaipėda yra jūrinė Lietuvos sostinė. Joje turėtų būti stiprus jūrinis centras, sprendžiantis tas problemas", - sako P. Bekėža.

"Noriu matyti Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Tai turi matyti ne tik ministerija, ne tik Klaipėda, bet ir visas regionas, Europa, galbūt net pasaulis. Esminis klausimas - ką reikėtų padaryti, kad jūriniam verslui būtų patrauklu ateiti į Lietuvą, kad su jos vėliava plaukiotų kuo daugiau laivų.

NORAS. Jūrinės bendruomenės manymu, stiprus jūrinis centras, sprendžiantis problemas, turėtų būti Klaipėdoje, jūrinėje Lietuvos sostinėje, o ne Vilniuje.

Ką gali padaryti ministerija? Siekti tokio reguliavimo, kuris darytų šalį patrauklią. Prie to einama etapais sprendžiant problemas vieną po kitos", - sako susisiekimo viceministras, kuruojantis jūrinį sektorių, Paulius Martinkus.

Daugiausia klausimų vis dar kyla dėl Lietuvos saugios laivybos reorganizacijos, po kurios Klaipėdoje liko tik Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) padalinys - Jūrų departamentas. Jūrinės bendruomenės atstovai mano, kad ne viskas šioje srityje eina tinkama linkme. Daugiausia problemų kyla jūrinės teisėkūros, jūrinės politikos formavimo, verslo konsultavimo srityse. Į redakciją vis dar skambina jūrininkai, norintys išsakyti savo nuomonę, kai kurie netgi tebeieško peticijos, pasisakančios prieš tai, kad jūrininkų egzaminavimas būtų perkeltas į Kauną ir perduotas VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai.

Atpigo jūrininko knygelė

Susisiekimo viceministras P. Martinkus tesėjo pažadą ir praėjusį penktadienį kartu su LTSA direktoriumi Geniumi Lukošiumi ir Jūrų departamento vadovu Linu Kasparavičiumi vėl susitiko su jūrinės bendruomenės atstovais Klaipėdoje. Kaip pirmas, taip ir antras susitikimas vėl vyko už uždarų durų. Diskutuota gana daug, tačiau antrasis susitikimas, pasak viceministro, buvo daug konstruktyvesnis. Jo manymu, daug ką lemia pasitikėjimas ir dėl bendravimo trūkumo, nes LTSA yra Vilniuje, valdžios atstovai ir jūrinė bendruomenė atsistojo į skirtingas pozicijas. Dabartinių valdžios ir jūrinės bendruomenės susitikimų tikslas - išsigryninti kryptį, kurios link judama.

G. Lukošiaus manymu, LTSA santykiai su jūrine bendruomene gerėja. Jis norėtų, kad būtų kuo mažiau kritikos ir teikiami konkretūs pasiūlymai. "Jūrinė bendruomenė mato LTSA kaip politiką formuojančią instituciją. Todėl turime išgirsti visas nuomones ir kartu rasti geriausią sprendimą. Įstaiga patyrė ne vieną reorganizaciją, darbuotojai yra įsitempę. Norime, kad kolektyvas susivienytų ir dirbtų kartu", - sakė LTSA vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad dėl vykdomos reorganizacijos įkainiai mažėja.

Siūloma sumažinti laivo įregistravimo Lietuvos jūrų laivų registre mokestį nuo 115 eurų iki 15, išregistravimo - nuo 86 iki 8 eurų, leidimo plaukioti su Lietuvos vėliava - nuo 32 iki 28, jūrinio laipsnio diplomo išdavimo - nuo 43 iki 28 eurų, jūrininko knygelės išdavimo - nuo 55 iki 27 eurų ir t. t.

Darbuotojų skaičius optimalus?

LTSA pateikia tokius skaičius - buvusioje Saugios laivybos administracijoje iki reorganizacijos dirbo 111 žmonių, iš jų jūrinį išsilavinimą turėjo tik 26 proc. Šiuo metu Jūrų departamente yra 38 darbuotojai, iš jų jūrinį išsilavinimą turi 52 proc. Departamento darbuotojų amžiaus vidurkis - 51 metai, Laivybos priežiūros skyriaus inspektorių - 60 metų.

Šiuo metu inicijuojamas Saugios laivybos įstatymo pakeitimas, kad nebūtų reikalaujama specialistams būtinai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tad Jūrų departamente galės dirbti ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai.

G. Lukošiaus manymu, dabar darbuotojų skaičius departamente yra optimalus, tačiau resursų turima ir, jeigu reikės, darbuotojų skaičius bus didinamas.

P. Bekėžos teigimu, departamente neliko specialistų, galinčių spręsti jūrinio verslo klausimus. Įmonėms atestuoti liko tik 1 žmogus, o vien jūrininkų įdarbinimo agentūrų Lietuvoje yra per 30. Abejojama, kad jis gerai gali atlikti savo pareigas.

Išgirstas pageidavimas gerinti departamento darbuotojų sąlygas. Šiuo metu jis įsikūręs sename pastate J. Janonio gatvėje, šalia Uosto direkcijos. Norima darbuotojus iškelti kur nors kitur. Pasak G. Lukošiaus, Klaipėdos miestas plečiasi ir tinkamas patalpas surasti sunku, tačiau tai bus daroma.

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko Juozo Liepuoniaus teigimu, užsienio jūriniai specialistai, ieškantys jūrininkų, bando ieškoti teisinės informacijos LTSA interneto svetainėje, kurios anglų kalba nerasi. Jos nėra net apie MSC konvenciją, kuri yra labai svarbi ir susijusi su jūrininkų įdarbinimu. Jūrininkams nėra jokios informacijos, į ką jie turi kreiptis, jeigu jų laivas būtų sulaikytas ir t. t. Valdžios atstovai pažadėjo sutvarkyti LTSA interneto svetainę, kad joje atsirastų jūrininkams aktuali informacija ir anglų kalba.

Departamento vadovo klausimas

Labai daug tebediskutuojama dėl Jūrų departamento vadovo funkcijų. Jūrinė bendruomenė nori, kad jis būtų ne padalinio vadovas, o LTSA direktoriaus pavaduotojas, kad galėtų spręsti kai kuriuos klausimus savarankiškai. Viceministras, klausiamas, ar yra tokia galimybė, atsakė labai abstrakčiai: "Tikslas - turėti rezultatą, jo viena ar kita užimama pozicija nekuria. Reikia įsivardyti, kokį keliame sau tikslą, kokios yra problemos, tada kiekvienos organizacijos vadovas pats nusprendžia, kokia reikalinga struktūra."

Viceministras mano, kad esmės tai, ar L. Kasparavičius bus pavaduotojas, ar departamento vadovas, nekeičia.

Pasak jo, reikia peržiūrėti funkcijas ir įsitikinti, kokiose srityse, jūrinės bendruomenės manymu, jam trūksta įgaliojimų.

P. Bekėža sakė, kad LTSA paprašyta pateikti, kokias funkcijas gali atlikti jūrų departamento direktorius dabar.

Atstovavimas tarptautinėse organizacijose

Jūrinė bendruomenė siūlo užtikrinti tęstinį jūrinių reikalų specialistų dalyvavimą Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO), EMSA ir jos komitetų veikloje. LTSA vadovo teigimu, tas dalyvavimas niekada nebuvo nutrūkęs. P. Martinkus teigia, kad būtent Jūrų departamentas aktyviausiai dalyvauja tarptautinių organizacijų posėdžiuose. Anot L. Kasparavičiaus, tarptautiniuose renginiuose, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio jie yra, dalyvauja ne tik departamento, bet ir administracijos vadovai.

Šiuo metu spendžiamas klausimas, kas dalyvaus gegužės 21 d. Briuselyje vyksiančiame jūrinių administracijų direktorių susitikime. Kitą savaitę vyks Paryžiaus memorandumo šalių komiteto posėdis, jame dalyvaus Jūrų departamento vadovas. Priminsime, kad per šį posėdį skelbiami laivų juodasis, pilkasis ir baltasis sąrašai. Šiuo metu Lietuvos laivai yra pilkajame sąraše. L. Kasparavičius tiki, kad mūsų laivai jau gali būti ir baltajame sąraše. Birželį vyks IMO 101-oji saugumo komiteto sesija, joje planuoja dalyvauti L. Kasparavičius. Jūrų departamento vadovas tikina, kad Lietuvai tarptautinėse organizacijose atstovaujama.

G. Lukošius tvirtina nebuvęs nė viename jūrinių organizacijų posėdyje. "Stengiamės, kad dalyvautų specialistai. Jeigu matau, kad bus svarstomi klausimai, į kuriuos nesu įsigilinęs, pats tikrai nevažiuoju, deleguojame L. Kasparavičių. Jeigu svarstomas klausimas, kuriam nereikia jūrinio išsilavinimo, pavyzdžiui, biudžeto, tada gali vykti koks nors atstovas iš administracijos Tarptautinio skyriaus", - sakė jis.

Per 2018-uosius ir šiemet jau vyko 31 vizitas į užsienio šalis, ir tik į du iš jų, LTSA vadovo teigimu, važiavo vadovai, o ne jūrininkai.

Dėl egzaminavimo

Paklausus, ar pavyko per tą mėnesį, praėjusį nuo pirmo susitikimo, įtikinti jūrininkus, kad jų egzaminavimo ir dokumentų išdavimą reikia perkelti į Kauną, P. Martinkus atsakė: "Šituo klausimu nejudėsime į priekį, kol nebus sutarimo. Daroma faktinė klaida. Į Kauną nebus keliama niekas. Nebuvo net intencijos tai daryti. Jūrininkų egzaminavimas ir dokumentų išdavimas lieka Jūrų departamente." Į klausimą, ar tai nuspręsta visam laikui, ar ateityje bus elgiamasi kitaip, viceministras atsakė: "Pasižiūrėsime, kokie bus rezultatai, išklausysime bendruomenės atstovus. Esminis dalykas susitarti su ja."

Beje, planuojama vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių (išskyrus jūrininkus) egzaminavimą ir pažymėjimų išdavimą perduoti VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai Kaune. Tačiau tikinama , kad egzaminai vyks ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, ir Klaipėdoje.

Aiškaus atsakymo negauta

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J. Liepuonius ir po antrojo susitikimo su valdžios atstovais nebuvo itin optimistiškai nusiteikęs. Anot jo, jeigu tokie susitikimai kaip dabar būtų vykę prieš dvejus metus, kai tik viskas prasidėjo, tai dar būtų galima suprati, bet dabar taip būti nebegali.

"Jie kalba vis tą patį, kala mums į galvas, ir viskas. Jiems atrodo, kad mes esame neišmanėliai. Gal šį kartą pasitarimas ir buvo kiek dalykiškesnis, gal kiek mažiau onoro jie rodė. Viceministras vaizduoja, kad stengiasi kažką daryti.

Šiame susitikime mes uždavėme 5 klausimus, aiškaus atsakymo nė į vieną negavome. Susidaro toks įspūdis, kad jie turi nurodymą ir jį vykdo.

Daug kalbėjome apie valdžios decentralizaciją, kad nereikia visko koncentruoti Vilniuje. Mes sakome, kad didelis ir stiprus jūrinis centras turi būti Klaipėdoje, bet jie vis tiek varo savo. Patarėme pažiūrėti, kokie įstatymai yra Latvijoje, Maltoje, nedidelėje valstybėje, kuri klesti dėl jūrinio verslo, Olandijoje. Nereikia čia išradinėti dviračio norint pritraukti laivus. Apie kokį pasitikėjimą galima kalbėti, jeigu buvusios Saugios laivybos administracijos darbuotojai buvo vežami mokytis, kaip reikia dirbti, į šunų ėdalą gaminančią gamyklą. Mes bandome taškas po taško barbenti į stiklą, tikėdamiesi, kad bent kas nors bus išgirsta", - susitikimo esmę apibūdino J. Liepuonius.

Dėl atlyginimų - propaganda?

Pasak LJS pirmininko P. Bekėžos. susitikime buvo surengtas LTSA pristatymas, kuris buvo daugiau susijęs su vidaus vandenimis, korupcijos dalykais, kur kiek pinigų sutaupyta. O jūrininkams labiau rūpi tai, kad nėra jokios programos, kaip turi būti spendžiami jūriniai klausimai ateityje. Anot jo, blogai, kad vadovavimo ėmėsi ne jūrinės sferos darbuotojai, kuriems daug kas yra nauja. Tačiau jūrinė bendruomenė, pasak P. Bekėžos, yra pasiryžusi padėti.

J. Liepuonius netiki, kad Jūrų departamento darbuotojams atlyginimai pakilo 30 proc., kaip skelbia LTSA, nes kai kurie jų esą sakę, kad jiems net sumažėjo atlyginimas. Tokį LTSA pranešimą jis vertina kaip propagandą, nes apie tai, kad darbuotojui priskaičiuojama daugiau pinigų, o paskui daugiau ir išskaičiuojama, nekalbama.

P. Bekėžos teigimu, Vyriausybės nutarimu "Sodros" mokesčiai yra įtraukti į darbuotojo darbo užmokestį. Anot jo, jeigu atlyginimai į rankas ir padidėjo, tai gal tik 5-6 proc.

 

 

PLANAI. Norima vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių (išskyrus jūrininkus) egzaminavimą ir pažymėjimų išdavimą perduoti VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai Kaune. Egzaminai vyks ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Captain

2019-05-10   08:59

IP: 195.14.178.237

Reikia stiprių specialistų kad pakeltų į aukštesnį lygį, dabartinis departamento vadovas L. Kasparavičius tik žiūri kaip įsitvirtinti savo kėdėje, nei apie nieką daugiau negalvoja...

Miestietis

2019-05-09   20:17

IP: 86.100.27.111

visa laivyna ispardave po nepriklausomybes.....

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdos policininkai išskirtiniai tuo, kad vieninteliai Lietuvoje turi ir jūrų uosto...

Policininkus į jūrą palydėdavo ruonis nuotrauka, foto

Į LR buriavimo taurę Nidoje savaitgalį susirinkęs rekordinis skaičius buriuotojų iš Lietuvos,...

Beveik 200 buriuotojų Nidoje orai nepašykštėjo iššūkių nuotrauka, foto

"Smiltynės perkėla" jau pasiruošė artėjančiam vasaros sezonui. Šiemet jį tikėtasi pasitikti su...

"Smiltynės perkėla" pasiruošė vasaros sezonui nuotrauka, foto

Šiandien, gegužės 10 d. Nidoje startuoja tarptautinė Vl. ir V. Mamontovo atminimo...

Tarptautinėse varžybose Nidoje – beveik 200 buriuotojų nuotrauka, foto

K. Maksvytis apgailestavo dėl „sudegusios komandos“ nuotrauka, foto

Sportas, Uostamiesčio ekipos strategas Kazys Maksvytis apgailestavo dėl pasirodymo, tačiau neprarado tikėjimo...

"Viesulo" gimnasčių pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Prienuose vykusiame tarptautiniame meninės gimnastikos turnyre "Elegance Cup-2019" visų spalvų medalius iškovojo...

Žiemos sodo augalus užpuolė pavojingi parazitai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kretingos vizitine kortele pelnytai vadinamam Žiemos sodui buvo iškilusi didžiulė...

Pusfinalio serija: vos vienas „Neptūno“ tritaškis iš 20 bandymų nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ pralaimėjimu namuose pradėjo „Betsafe–LKL“ pusfinalio etapą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...