Šiandien Karinių jūrų pajėgų krantinėje atidaromas Baltijos šalių eskadros (BALTRON) laivų ginkluotės ir denio įrangos aptarnavimo centras. Dabar Klaipėdoje esančiame centre BALTRON laivai galės remontuoti ginkluotę, ją derinti, kalibruoti, šalinti denio įrangos gedimus.
Tai dar vienas bendras Lietuvos ir Vokietijos projektas. Vokietija jam skyrė daugiau kaip 6 milijonus eurų. Būtiniausią įrangą ir atsarginių dalių komplektus šiam centrui rengti perdavė Vokietija. Lietuvos karinės jūrų pajėgos įrengė patalpas bei skyrė jį aptarnaujantį personalą, kurį dirbti apmokė Vokietijos specialistai.
Tokį centrą steigti Lietuvoje, Klaipėdoje, pasiūlė BALTRON darbinė grupė. Jos siūlymu ryšių technikos aptarnavimo centras buvo įsteigtas Estijoje, o minų paieškos technikos aptarnavimo centras - Latvijoje.
Lietuva ir Vokietija jau seniai bendradarbiauja karinio laivyno srityje. 2000 ir 2001 Lietuva iš Vokietijos įsigijo du laivus minų medžiotojus.
Prašo padėti atstatyti Šventosios uostą
Žuvininkų rūmų prezidentas J. Virbickas, viceprezidentas L. Kerosierius, Lietuvos hidrobiologų draugijos prezidentė E. N. Milerienė, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas A. Aušra, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas A. Bargaila, žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas V. Domarkas, Žvejybos verslo asociacijos pirmininkas G. Morkevičius, Žuvininkų sąjungos viceprezidentas A. Domarkas pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos prezidentą V. Adamkų, Seimo pirmininką A. Paulauską, ministrą pirmininką A. Brazauską.
Kreipimesi rašoma: "Žvejyba Baltijos jūroje yra viena iš svarbesnių Lietuvos pajūrio ekonomikos šakų. Šioje sferoje dirba keli tūkstančiai žmonių, yra daugiau kaip 100 įmonių, turinčių didesnį ar mažesnį laivą. Visoms šioms firmoms laibai aktuali laivų stovėjimo uostuose problema. Ypač žvejai neturėdami uosto negali net planuoti tobulinti savo laivyno, plėsti verslo ir yra priversti žvejoti tik priekrantėje. Būtingės naftos terminalas dar labiau komplikuoja padėtį, nes dėl jo sumažėjo žūklės plotai, o avarijų padaryta žala žvejams visiškai nekompensuojama. Nesant uostui Šventosios gyventojai negali plėtoti alternatyvios veiklos, tokios kaip turistinių ir žvejybos išvykų į jūrą, apžvalginių ekskursijų ir t. t.
Uosto atkūrimas Šventojoje neįmanomas be valstybės paramos. Todėl kreipiamės į Jus ir prašome padėti atstatyti šį objektą".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą