"Aš jokių spekuliacijų čia nepripažįstu...".

Kas Jums, kaip Uosto direkcijos vadovui, labiausiai nepatinka jūsų darbe?

-Kad konkursus laimi projektuotojai, pasiūlę mažiausią kainą. Kai pradedamos naujos statybos, tiek problemų nekyla. Tačiau daugiausia mes užsakome atlikti rekonstrukcijos darbus. Čia iškyla visokių niuansų. Pavyzdžiui, patvirtintas krantinės rekonstrukcijos projektas, yra konkursą laimėjęs rangovas. Atrodo viskas gerai, galima pradėti darbus. Tačiau paaiškėja, jog anksčiau toje krantinėje ne viskas buvo padaryta taip, kaip reikia. Kai nuimami apdangalai, prasideda: tai šiukšlių pripilta, tai to, tai ano trūksta. Tokiu atveju tenka koreguoti parengtą projektą. Kol tai daroma, kiti darbai sustoja. Rangovas negauna pinigų, nes neatlieka darbų. Uosto naudotojas reiškia pretenzijas, kad rangovas blogai dirba. Šis kaltina užsakovą - Uosto direkciją, ši turi skubinti projektuotojus ir t. t. Žodžiu, užverda tokia košė... Suderėtą vienokią projekto kainą, atsiradus papildomiems niuansams, tenka didinti, prasideda įvairios insinuacijos. Matyt, spraga yra Viešųjų pirkimų įstatyme, t. y. tai, kad konkursus dažniausiai laimi tie projektuotojai, kurie pasiūlo pačią pigiausią kainą. Neretai siūlomo pigaus projekto įgyvendinimas būna gana brangus. Direkcijos rankos nėra laisvos pasirenkant projektuotojus. Bandydama griežtinti jų atranką, į konkurso sąlygas įtraukti tam tikrus kvalifikacinius kriterijus, ji gauna pastabų ir skundų, jog riboja konkurenciją.

Ar Krašto apsaugos ministerija skirs lėšų tiems projektams, kuriais ji yra suinteresuota?

Iš privatizavimo fondo 10 mln. Lt, skirtų kruizinių laivų terminalo plėtrai, šiais metais skirti 5 mln. Lt. Tie pinigai skirti ne Uosto direkcijai, o Krašto apsaugos ministerijai. Negana to, valstybės pinigų taip paprastai kaip iš stalčiaus neišimsi. Uosto direkcijos finansininkai, juristai parengė krūvą dokumentų, pateikė savo pasiūlymus Susisiekimo ministerijai, kaip tuos pinigus reikėtų paimti iš Krašto apsaugos ministerijos. Tam, kad pastaroji galėtų investuoti tuos pinigus į kruizinių laivų terminalą, kad Uosto direkcija, kuri yra sudariusi sutartį su rangovu, galėtų jam mokėti, turi būti parengti atitinkami aktai, galbūt net papildomas Vyriausybės nutarimas. Valstybės pinigai vaikšto pagal reglamentą. Blogiausia, kad Uosto direkcija negali sumokėti rangovui, o vėliau tuos pinigus susigrąžinti, nes to nenumato teisiniai aktai. Valstybės iždo pinigai yra skirti tik tam tikram tikslui ir tik tam tiram tikslui jie gali būti panaudoti.

Ar Kopgalyje kada nors stovės NATO laivai?

-Kažkodėl visi mano, kad Kopgalyje galėtų būti įrengta lengvo tipo krantinė laivams švartuoti. Lengvo tipo galima sakyti tik dėl to, kad prie šios krantinės neturėtų būtų atliekami krovos darbai. Tačiau, jeigu mes norime prie jos švartuoti normalų laivą, krantinė turi atitikti visus būtinus parametrus. Jai tektų pakankamai didelės apkrovos, todėl jos konstrukcija turėtų būti gana stabili. Čia nebūtų galima pastatyti kokį nors tiltelį, kainuojantį kelis šimtus tūkstančių litų. Žinoma, jeigu Krašto apsaugos ministerija pareikštų, kad jai reikalinga tokia krantinė, mes statytumėme, bet iš anksto turėtume susitarti, kas už tai mokės. Tačiau mes esame gavę raštą iš šios ministerijos, jog iki 2005 metų ji nenumato šio projekto įgyvendinimo. Šią problemą Krašto apsaugos ministerija spręs naudodamasi kruizinių laivų terminalu. Kadangi užsienio karo laivų atplaukimas į uostą yra iš anksto suderinamas, sudaromas jų, kaip ir kruizinių laivų, atplaukimo grafikas, jiems vietos kruizinių laivų terminale tikrai atsiras. Kadangi užsienio karo laivai pas mus atplaukia su taikiomis misijos, paprastai juos gali aplankyti ir miestiečiai, tad jų stovėjimas šiame terminale bus visiems naudingas.

Kada bus baigti darbai kruizinių laivų terminale?

- Vertinant optimistiškai - spalio mėnesį, pagal sutartį - lapkričio. Sezoną mes praradome. Kadangi tai senos statybos, iškilo visokių dalykų. Dalis problemų yra susiję su AB "Klaipėdos laivų remontas". Uosto direkcija, suprasdama šios bendrovės reikmes, investavo ne viena milijoną litų į jos infrastruktūros sutvarkymą. Tačiau bendrovė griebiasi netgi šantažo prieš direkciją norėdama sau išpešti kuo daugiau naudos, todėl žlugdoma kruizinių laivų terminalo statyba. Problemos kyla ne dėl paties terminalo statybos, bet dėl papildomų darbų bendrovėje.
Direkcija neblogai bendradarbiauja su miesto Savivaldybe kalbant apie aikštelės prie kruizinių laivų krantinės įrengimą. Bus nutiestas kelias, kad miestiečiai laisvai galėtų prieiti prie terminalo. Jo nutiesimas mums kainuos maždaug apie 1 mln. Lt. Pagal visus techninius aktus privažiavimo kelius turi tiesti Savivaldybė, ne Uosto direkcija. Savivaldybė turi skelbti konkursą ir visą kitą organizuoti, vėliau ji mums pateiks aktus ir mes sumokėsime rangovams, bet ne tiesiogiai, o per Savivaldybę. Uosto direkcijos įsipareigojimai dėl privažiavimo kelių yra numatyti detaliuose planuose. Šiemet mes skyrėme 3 mln. Lt, o iš viso Uosto direkcijos įsipareigojimas miestui dėl kruizinių laivų terminalo pagal detaliuosius planus yra 6 mln. Lt.

Kaip klostosi žvejų uostelio statybos reikalai?

-Turiu pasakyti, kad prasidėjo labai negraži kampanija. Pešasi potencialūs uostelio operatoriai. Sunku įvardinti, kas jų kam atstovauja. Manau, kad kiekvienas jų atstovauja pats sau, tik dengiasi skambiais vardais ir sako ginąs visų žvejų interesus. Noriu pasakyti, kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Uosto direkcija ir aš, kaip jos vadovas. Yra pasirašyta žemės nuomos sutartis su AB "Senoji Baltija". Direkcija gera valia jos nutraukti negali. Sutartis yra ir mes jo laikomės. Net tokiu atveju, jeigu sutartis kokiu nors būdu būtų panaikinta, tai niekam kitam nesuteiktų teisės užimti "Senosios Baltijos" vietos. Įstatymas nenumato kito būdo kaip tik žemės nuomojimą konkurso tvarka. Nesvarbu, ar jis būtų uždaras, ar atviras, bet turėtų vykti. Jį Uosto direkcija privalėtų skelbti. Aš nemanau, jog tas, kad būsimame žvejų uostelyje kažkas valdo slipą, turi statinį, gręžinį, stato šaldytuvą ar ledo generatorių, turi kokių nors privilegijų. Šiandien AB "Senoji Baltija" restruktūrizuojama ir ji yra operatorė. Ar tai gerai, ar blogai, aš nevertinu, yra taip, kaip yra.
Taip bus sprendžiami žvejų uostelio klausimai. Aš jokių spekuliaciją čia nepripažįstu ir į jokias derybas su potencialias operatoriais, kad ir kaip jie save bevadintų, neisiu. Viskas bus padaryta taip, kaip numato įstatymai. Uosto direkcijoje jau yra įsteigtas teisės skyrius, mes konsultuojamės su juristais. Valstybė skyrė apie 18 mln. Lt žvejų uostelio statybai, tai yra jos investicija į mažąjį verslą. Valstybė, t. y. Uosto direkcija, iš žvejų uostelio per rinkliavas gaus tik labai nedideles pajamas palyginti su tuo, kiek investuojama.
Žvejų uostelis statomas toliau. Tikimės, kad jo konstruktyvioji dalis bus baigta dar šiemet. Dangos bus dengiamos kitų metų pavasarį, kad žiemą nepridarytumėme broko. Tačiau iš principo dar šiemet žvejų uostelis galės pradėti veikti, jame jau galės švartuotis laivai.

Ar pradėti tiesti inžineriniai tinklai žvejų uostelyje ir kas tuos darbus atlieka?

Pagal esamą tvarką tuo turi rūpintis objekto operatorius. Matydami, kad žvejų uostelyje dėl to gali kilti sunkumų, prašėme Susisiekimo ministerijos kolegijos leisti inžineriniais tinklais pasirūpinti Uosto direkcijai. Jai uostelyje dar priklauso daugiau kaip 500 metrų krantinių, kurie nėra išnuomoti. Kolegija sutiko su ta sąlygas, kad tinklų tiesimo kaštai bus įtraukti į konkurso sąlygas, t. y. būsimam operatoriui reikės grąžinti direkcijai už inžinerinius tinklus apie 1,2 mln. Lt. Dėl inžinerinių tinklų tiesimo Uosto direkcija jau yra pasirašiusi sutartį su rangovu UAB "Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba", darbai turi būti atlikti per du mėnesius.

Kas laukia buvusio laivo restorano "Regata", esančio prie žvejų uostelio?

"Regata" turi išnykti. Direkcija turi visus įgaliojimus tai padaryti. O konkrečiai tuo turi pasirūpinti rangovas - statybos darbų įmonė "Lokys".

Ar iškilo kokių nors problemų atliekant uosto įplaukos rekonstrukcijos darbus?

-Mes labai išsiveržėme į priekį molų rekonstrukcijos ir statybos atžvilgiu. Praktiškai jie bus baigti šiemet. Nors pagal projektą tai turėjo būti padaryta tik kitais metais, šiemet rudenį kviesime Valstybinę komisiją priimti molus. O gilinimo darbų fronte atsilikome. Nors pirminiame kontrakte ir nebuvo numatyta, rūpindamiesi uosto saugumu, paprašėme Švedijos laivą atlikti tralavimus uosto akvatorijoje. Pasirodė, kad reikalai nėra tokie geri, kaip atrodė. Kanale surasta 15 didelių akmenų. Tad, kol jie nebus iškelti, negalėsime normaliai priimti "Panamax" tipo laivų. Negalime rizikuoti uosto saugumu stengdamiesi vykdyti planus. Tikimės, kad gilinimo darbai bus baigti artimiausiu laiku.

Kaip sprendžiami numatomų rekonstruoti krantinių klausimai?

Buvo surengti konkursai dėl jūrų krovos kompanijos "Bega" 69,70 ir 71,72 krantinių rekonstrukcijos, jau pasirašytos sutarys su rangovu. Baigiamas derinti projektas su Europos investicijų banku, kadangi paskola Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) 5 ir 6 krantinių rekonstrukcijai jau paimta ir yra banke. Kai bus baigta derinti, skelbsime šių krantinių rekonstrukcijos konkursą. Dėl KLASCO 7-9 krantinių galiu pasakyti tik tiek, kad yra atlikti gręžiniai. Apie rezultatus nenoriu kalbėti, kadangi mokslininkai dar nepateikė išvadų. Mes jau ruošiamės ir geresniam, ir blogesniam variantui. Su belgais, atlikusiais šių krantinių statybos darbus, nėra lengva kalbėti, derybos vyksta sunkiai. Jiems pasakyta, kad uostui reikia normalios stabilios 14 metrų gylio krantinės. Belgai mano, kad, jeigu Valstybinė komisija priėmė tas krantines, vadinasi, galima čia gilinti, be to, jos yra apdraustos. Bet, jeigu krantinės sugriūtų, draudimas atlygintų tik atstatymo darbus, tačiau būtų prarastas laikas ir uosto prestižas. KLASCO, be abejo, labai norėtų pradėti naudotis 7-9 krantinėmis jau iki tol, kol bus pradėti 5,6 krantinių rekonstrukcijos darbai. Mes dedame visas pastangas, kad taip ir būtų.
Buvo kilęs didelis triukšmas dėl LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių rekonstrukcijos. Apskaičiavę Uosto direkcijos, bendrovės pajamas, manome, jog galėsime šiek tiek paankstinti šių darbų pradžią. Ko gero, jau kitais metais pradėsime 82-89 krantinių statybos darbus, kurie ketinami vykdyti trejus metus. Jeigu pavyks susitarti su rangovu, jeigu viskas gerai seksis, galimas daiktas, pavyks šias krantines pastatyti ir per dvejus metus. Tačiau tai nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip dirbs "Smeltės" padalinys - birių trąšų terminalas. Taigi šių "Smeltės" krantinių statyba yra įtraukta į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų programą, pateiktą tvirtinti Vyriausybei.

Kokius projektus numatote įgyvendinti netolimoje ateityje?

Numatomas kelto švartavimosi prieplaukos iškėlimas iš Danės upės į Šiaurės ragą. Prie šio projekto turėtų prisidėti ir AB "Laivitė". Taigi, ko gero, jau kitais metais keltas švartuosis prie Šiaurinio rago. O Danės upė turėtų būti skirta mažiems laivams.
Danės ir piliavietės fosos krantinės yra Savivaldybės žinioje. Jeigu bus surastas juridinis pagrindas, mes sutiktume prisidėti prie jachtklubo Klaipėdoje statybos, t. y. galėtume sutvarkyti krantines. Manau, kad ir kaip kituose pasaulio uostuose, taip ir į Klaipėdos miesto centrą turi galėti įplaukti jachtos. Nemanau, kad vienintelio kruizinio terminalo uoste ar Klaipėdos jachtklubo miesto centre statybas ir veiklą būtų galima palikti savieigai ir operatoriui. Jeigu taip nutiktų, galime susilaukti tvorų, leidimų sistemų ir t. t. Kad ir sutartiniais pagrindais šie klausimai tuėtų būti reguliuojami.

Ar pasistūmėjo į priekį uosto kapitono tarnybos iškėlimo iš pastato, atsidūrusio intensyvioje KLASCO krovos zonoje, reikalai?

-Manome, kad Uosto direkcija be naujo pastato vis dėlto neapsieis. Kad nebūtume priklausomi nuo vieno ar kito operatoriaus norų, ketiname Laivų eismo tarnybos bokštą iškelti į Kopgalį, t. y. ten būtų pastatytas naujas bokštas, kuris galbūt net papuoštų Kopgalį. O kapitono tarnybą kartu su Uosto direkcijos administracija iškeltume į pastatą Pilies 4, kuris priklauso direkcijai, prie jo dar pastatytumėme priestatą. Alternatyva - buvusio vaikų darželio pastatas Zauerveino gatvėje. O patalpos J. Janonio gatvėje turėtų likti Saugios laivybos administracijai.

Ar per skyrybas, kai nuo Uosto direkcijos atsiskyrė Saugios laivybos administracija, direkcija nukentėjo finansiškai?

-Nenoriu gilintis ar reikalinga, ar ne Saugios laivybos administracija. Mano nuomone, įstatymai aptariami iki tol, kol jie priimami, paskui jie vykdomi. Rengti įstatymų pakeitimus įstatymų leidžiančiąją teisę turinčio organo valia. Tai, kas buvo nurodyta, Uosto direkcijai, mes įvykdėme. Kol kas pastate J. Janonio gatvėje trečias aukštas priklauso Uosto direkcijai, o pirmas - Saugios laivybos administracijai. Į Saugios laivybos administraciją iš direkcijos išėjo dirbti nemažai žmonių. Jiems reikėjo mokėti išeitines pašalpas. Žinoma, skyrybos kainuoja. Skiriantis visada atsiranda naujų etatų. Uosto direkcijoje jų atsirado tik keli. Saugios laivybos administracijai Uosto direkcija Suomijoje stato hidrografinį laivą. Kontraktas pasirašytas, direkcija jau įmokėjo pirmą įmoką. Šitas laivas kitų metų vasarą jau turėtų būti Klaipėdos uoste.

Ar Uosto direkcija dar ketina pirkti locmanų katerį?

Turime netrukus skelbti naują konkursą dėl locmanų katerio pirkimo. Pirmas konkursas nepavyko. Manau, kad ne visai gerai dirbo ir mūsų tarnybos nurodydamos konkurso sąlygas. Kadangi jos nebuvo tikslios, atsirado vietos interpretacijai dėl ledo klasės. Manau, geriau prarasti kelis mėnesius laiko atžvilgiu, bet įsigyti tinkamą laivą.

Kaip sekasi Uosto direkcijai grąžinti paimtus kreditus?

-Krovos ir pajamų atžvilgiu šiemet mūsų tempai spartesni nei pernai. Kreditai grąžinami pagal verslo planą. Itin optimistiškai nesame nusiteikę, planas truputį koreguotas į didesnę pusę. Nemanome, kad antras pusmetis direkcijai bus toks geras, kaip pirmas. Taigi pinigus skaičiuojame.

Ar Uosto direkcijos darbuotojai gauna premijas?

-Tai priklauso nuo to, kaip mes išnaudojame mokos fondus. Jeigu sutaupome, to sąskaita galime išsimokėti premijas. Tačiau to, kad Susisiekimo ministerija tvirtindama patikslintą sąmatą padidintų mokos fondą, dar nebuvo ir nemanau, kad bus dabar.

Ačiū už pokalbį.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder