2018 m. gruodžio 12 d. 06:45 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Ar uostas iš tikrųjų liks plikas?

(9)

Ar uostas iš tikrųjų liks plikas? nuotrauka, foto

PLANAS. Uosto kompanijos ne viename posėdyje yra pareiškusios, kad atsodins želdinius, tik tegu Savivaldybė nurodanti, kur tai reikia padaryti.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Po to, kai aplinkos ministras panaikino uoste privalomas želdynų normas, pasigirdo kalbos, esą dabar uostas liks visai plikas - be medelio, be žolytės. Klaipėdiečiai piketuoja dėl kiekvieno miesto centre kertamo medžio, tai kas bus, kai dėl uosto plėtros reikės kirsti šimtus medžių, juo labiau kad esą nebelieka jokio reikalavimo atsodinti iškirstus medžius? Juo labiau, kad bendros nuomonės želdinių klausimu nėra. Uosto direkcijos atstovai mano, kad jų plotai turi būti nurodomi miesto bendrajame plane, o Savivaldybės atstovai - kad uosto.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu pakeitė kai kurias aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu patvirtintas želdynų plotų normas bei jų nustatymo tvarkos aprašą. Naujame ministro įsakyme, kuris galioja nuo praėjusių metų gegužės 30 d., juodu ant balto parašyta - jūrų ir vidaus vandenų uosto, komercinės prieplaukos teritorijoje želdynų norma neprivaloma.

"Uostininkai vadovaujasi minėtu aplinkos ministro įsakymu ir yra ramūs. O ką Savivaldybė? Mes bejėgiai, kariuomenės juk neturime. Visas miesto centras 1 000 ha bus išbetonuotas. Dabar mieste vežama apie 40 mln. t krovinių per metus. Jeigu krova bus padidinta dar 100 mln. tonų, jos važiuos tuo pačiu Baltijos pr., Statybininkų pr. ir kt. Mums labai daug klausimų kelia nerimą. Komisijoje, kuriai vadovauja ministras pirmininkas ir apie kurią šnekama kaip apie išsigelbėjimą, meras yra vienintelis mūsų atstovas. Visi kiti - labai aukšto rango valstybės pareigūnai, kuriems iš esmės "dzin", ar ta Klaipėda bus išasfaltuota, ar ne, t. y. ar želdynų liks joje, ar ne. Galų gale jie pažadės ką nors ir tradiciškai netesės. Turime patirties - visos vyriausybės, kiek tik jų buvo, vis ką nors žadėjo, bet nepadarė nieko", - sako uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė atkreipia dėmesį, kad toje minimoje planuojamoje 1 000 ha teritorijoje sausumos yra tik 540 ha, o 500 ha yra vanduo, kuriame medžiai neauga.

Savivaldybę paliko už borto

Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai tik dabar susizgribo - esą uostas liks visiškai plikas? Kol kas tikrai nepradėti masiškai kirsti likę paskutiniai medžiai uoste ir želdinių per 8 mėnesius jame nesumažėjo.

A. Šulcas prisipažino apie tai išgirdęs tik šiemet vasario pabaigoje vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Iki tol jam buvo žinoma, kad uosto kompanijos privalo apželdinti 10-12 proc. savo nuomojamos teritorijos. Jos nenorėjo tiek nuomojamos teritorijos užsodinti medžiais, krūmais, gėlėmis ar žole ir derėjosi. Pasak vicemero, jeigu kompanijos to negalėjo įgyvendinti savo teritorijose, turėjo tartis su Savivaldybe, kurioje vietoje galėtų tai kompensuoti.

Dėl želdinių problemos uoste jau labai seniai kildavo diskusijų. Savivaldybės atstovai siūlė kompanijoms, kurioms labai brangi kiekviena uosto žemės pėda, sodinti žolę ant pastatų stogų ir t. t. Pasak A. Šulco, ir tai jau būtų buvę geriau negu nieko, vis deguonies išskirtų. "Dabar jiems jau nebereikia nieko sodinti nei ant stogo, nei po stogu", - sako jis ir mano, kad uostui netgi nebeliko prievolės tam tikrą procentą tų želdynų kaip kompensaciją pasodinti kurioje nors kitoje miesto vietoje.

"Tai reiškia, kad naujose teritorijose, kurios numatomos uosto bendrajame plane, bus galima viską "šnioti" iki nuliuko nepaliekant nė vienos žolytės. Uostininkams nebereikia niekur nieko persodinti ir su niekuo tartis. Senosiose teritorijose taip pat galima išarti žolytę ir tą vietą išbetonuoti. Galima įsivaizduoti, kaip atrodys Klaipėdos miestas ateityje", - sako vicemeras.

Savivaldybė žemės neturi

Uosto kompanijos ne viename posėdyje yra pareiškusios, kad atsodins želdinius, tik tegu Savivaldybė nurodanti, kur tai reikia padaryti.

Paklaustas, ar Savivaldybė buvo parengusi želdinių atsodinimo vietų planą, A. Šulcas atsakė: "O kodėl mes turėjome kažką rengti, jeigu tie želdiniai buvo teritorijos valdytojo prievolė. Be to, Savivaldybė savo žemės neturi. Visa žemė už uosto tvoros yra valstybinė ir dažniausiai išnuomota privatiems asmenims, kokioms nors įmonėms ir pan. Tai iš kur mes turime gauti žemės?" - klausia A. Šulcas.

Vicemero teigimu, Savivaldybė buvo užklaususi Kretingos miškų urėdijos, kur būtų galima gauti laisvos žemės želdiniams. Urėdas aiškinęs, kad pati urėdija skelbia konkursą norėdama įsigyti sklypų miškams sodinti. Neseniai ji gavusi tik vieną pasiūlymą kažkur Plungės rajone.

Anot A. Šulco, valstybė, leisdama verslui plynai nudrožti želmenis 1 000 ha teritorijoje miesto centre, bent jau turėjo numatyti laisvus valstybinės žemės plotus jiems atsodinti.

Suformuoti atitinkamus 10 proc. nuo 1 000 ha, tai yra 100 ha žemės sklypų, juos parengti, suplanuoti, apsodinti, prižiūrėti kainuoja milžiniškus pinigus. "Be to, kur tu rasi mieste 100 ha žemės. Ji visa jau yra kažkieno", - aiškina vicemeras.

Vasarį vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame buvo pristatomi IV alternatyvos uosto bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai, vicemeras A. Šulcas pastebėjo, kad niekur nėra nurodomos vietos, kuriose galėtų būti sodinami želdiniai. Ir sako tik dabar supratęs, kodėl - kadangi nebereikia 10 proc. nuo turimos teritorijos želdinių atsodinti, todėl tie plotai ir nerodomi sprendiniuose.

Paklaustas, kodėl uosto bendrojo plano sprendiniuose nenurodomos želdinių vietos, V. Paukštė atsakė: "Mes planuojame uosto teritoriją, o želdinių vietos yra miesto teritorijoje, jos turi būti miesto bendrajame plane. Mes negalime lįsti į kitą planą. Uosto direkcija negali pradėti planuoti, kur mieste reikia atsodinti medžius. Manau, tas klausimas bus išspręstas rengiant miesto bendrąjį planą."

NUOMONĖ. Vidmanto Paukštės teigimu, medžiai gerokai vertingesni, kai yra sodinami šalia gyvenamųjų kvartalų, o ne pramoninėje uosto teritorijoje. Redakcijos archyvo nuotr.

Problema išspręsta

V. Paukštė neneigia, jog uosto visuomenė pageidavo, kad nebūtų reikalaujama apželdinti teritoriją uosto viduje. Netgi buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariai buvo ne tik Uosto direkcijos, uosto įmonių, bet ir Savivaldybės atstovai. "Istorija gana sena, diskusijų tuo klausimu vyko gana daug ir prieita prie nuomonės, kad nebūtina želdynus sodinti uosto teritorijoje, geriau tai daryti šalia uosto tvoros. Pagaliau ši problema išspręsta aplinkos ministro įsakymu, - sakė V. Paukštė. - Nemanau, kad uosto įmonės norėtų, kad jose neliktų jokių želdinių. Labai mažai tokių objektų, kur tikrai nėra vietos jokiam medžiui. UAB Krovinių terminalas iš tikrųjų labai kompaktiška. Bet kitose įmonėse tikrai yra žalumos. Didžiausia problema, kad uoste trūksta teritorijos ir kartais nėra galimybės įgyvendinti kokį nors infrastruktūros projektą. Tikrai taip nebus, kad dabar visos kompanijos ims ir išnaikins visus želdynus. Jose gražus estetinis vaizdas ir nemanau, kad viskas virs betonu. Buvo problema, kad kartais želdiniai trukdydavo uosto kompanijos veiklai. Dabar, kai priimtas toks aplinkos ministro įstatymas, kompanijoms bus šiek tiek lengviau", - sako V. Paukštė.

Prievolė kompensuoti išliko

Priešingai nei vicemeras, V. Paukštė teigia, kad uosto įmonės privalės kompensuoti želdinių nebuvimą uoste kurioje nors kitoje vietoje. Kompensacijos yra numatytos 2008 metų sausio 31 d. aplinkos ministro įsakymu.

"Bet kuriuo atveju, kai rengiamas techninis projektas ir, pavyzdžiui, reikia nukirsti kelis medžius, tai derinama su Savivaldybe ir tie medžiai atsodinami", - sako Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

Pavyzdžiui, todėl, kad AB Vakarų laivų gamyklos nuomojamoje teritorijoje buvo iškirsta kelios dešimtys medžių, kai reikėjo įgyvendinti geležinkelio projektą, gerokai daugiau jų buvo atsodinta palei gatvę prie Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto.

Ne vien dėl grožio

Beje, kalbant apie želdinius uosto teritorijoje ir anksčiau galiojusį reikalavimą 10 proc. nuomojamos žemės užsodinti želdiniais, omenyje turimas ne tik grožis, žaluma, bet ir tai, kad želdiniai sulaiko uosto taršą. "Be jokios abejonės, medžiai yra sanitarai. Žmonės piketuoja dėl kelių medžių, kertamų miesto centre ar naikinamos vejos. Dabar kalbame apie 1 000 ha teritoriją pačiame miesto centre. Tai ką dabar turi žmonės galvoti?" - piktinosi vicemeras.

Vidmanto Paukštės teigimu, medžiai gerokai vertingesni, kai yra sodinami šalia gyvenamųjų kvartalų, o ne pramoninėje uosto teritorijoje.

"Bet kuriuo atveju tiek Uosto direkcija, tiek krovos įmonės norėtų, kad tie medžiai būtų atsodinami šalia uosto. Problema ta, kad šiandien ten nėra numatyta, kur būtų galima sodinti želdinius. Mes tikimės, kad rengiant miesto bendrąjį planą, kai bus jau aiški susisiekimo infrastruktūra, bendra miesto vystymosi vizija, bus galima į tai atsižvelgti ir numatyti apželdinimo vietas šalia uosto. Mes tikrai už tai, kad žalias buferis būtų formuojamas šalia uosto tvoros", - sako infrastruktūros direktorius.

Eksperimentas nebaigtas

Botaninis draustinis Smeltės pusiasalyje kol kas tikrai nėra naikinamas. Atliekamas eksperimentas norint įsitikinti, ar jame augantys augalai galėtų prigyti kokioje nors kitoje vietoje. V. Paukštės teigimu, kol kas eksperimentas dar nesibaigė, tad apie draustinio iškėlimą anksti kalbėti, dar reikėtų palaukti kokius metus.

Eksperimentas vykdomas prie delfinariumo, ten yra, galima sakyti, naujas draustinis. Jame pasodinti trijų rūšių augalai, įtraukti į raudonąją knygą. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, klaipėdiečiai gali nuvykti ir pasižiūrėti, kaip jie ten auga.

Reikės tik kelių hektarų

"Pietinėje miesto dalyje dėl numatomo kirsti miško mes nelabai galime turėti pretenzijų, ten jau Klaipėdos rajonas, nors ir tai mums svarbu, kadangi tai mūsų miesto pakraštys. Bet šiaurinėje miesto dalyje dėl privažiavimo prie išorinio uosto kelių 10 ha miško vis tiek "eis šaibomis", - mano A. Šulcas.

Vyriausybės nutarimu yra įteisintos uosto rezervinės teritorijos, kuriose būtų galima vykdyti uosto veiklą ir jose galima kirsti mišką. Pasak V. Paukštės, rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą įvardinta, kad būtų galima iškirsti apie 260 ha miško.

Pietinėje uosto dalyje prie Kairių gatvės yra 336 ha rezervinės teritorijos, o šiaurinėje dalyje - 10 ha prie "Klaipėdos naftos" nuomojamos teritorijos.

"Uostininkai tikrai nenori matyti tik betoną, krantines ir konteinerius. Ir mes vadovaujamės darnaus vystymo principais, esame įvertinę realius poreikius. Mes priėmėme sprendimą nelįsti prie to miško. Konkretizuotuose uosto bendrojo plano sprendiniuose iš tų 336 ha pietinėje uosto dalyje palikome tik 70 ha teritorijos, kuri bus naudojama uosto plėtrai. Daugiau kaip 250 ha teritorijos nebus liečiama. Joje yra subrendęs miškas. Ir prie "Klaipėdos naftos" esančio 10 ha subrendusio seno gražaus miško nusprendėme šiandien nejudinti. Mes jo nekirsime. O toje 70 ha teritorijoje pietinėje uosto dalyje yra pavieniai medžiai. Jų net negalima laikyti mišku", - sakė V. Paukštė.

Infrastruktūros direktoriaus teigimu, parengtoje uosto bendrojo plano koncepcijoje yra numatyti privažiavimo keliai prie išorinio uosto. Planuojama gana didelė sankryža, ir ten prie Melnragės reikėtų apie 14 ha miško iškirsti.

"Mes įvertinome, kad toks sprendinys yra ne visai draugiškas aplinkai, kad galimi inžineriniu požiūriu ir kitokie sprendimai, bei atsižvelgę į rekomendacijas parinkome kitą sprendinį, pagal kurį galbūt reikėtų iškirsti iki 7 ha miško. Tam mes norime panaudoti properšą, kurioje yra gana nedaug medžių. Kiek konkrečiai to miško reikės iškirsti, paaiškės rengiant specialųjį privažiavimo kelių prie išorinio uosto planą. Bendrajame uosto plane tik parodyta, kur galėtų eiti tie keliai. Taigi galime kalbėti tik apie kelis kertamo miško hektarus. Netrukus prasidės uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių viešas svarstymas, pati visuomenė galės įsitikinti, kur tie keliai eis", - teigia Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

Paklaustas, ar tuos kelis hektarus miško uostas kur nors atsodins, V. Paukštė atsakė: "Jeigu bus toks reikalavimas, jį įvykdysime. Teisės aktai neleidžia nieko iškirsti ir palikti tik plyną lauką. Už tai turi būti kompensuojama. Tikrai Melnragėje neprojektuosime naujų Nemuno gatvių. Viską darysime korektiškai, nesukeldami nepatogumų gyventojams."

"Pirmiausia išsiaiškinkite tarpusavyje"

Audrius PAUŽA, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas

Tiek, kiek uosto įmonės moka už vieną kvadratinį metrą uosto teritorijos, nemokama niekur kitur viešojoje infrastruktūroje. Kodėl mes turėtume mokėti už želdinius savo teritorijoje kaip už įrengtą infrastruktūrą? Želdinių pačiame uoste dėl sudėtingų technologijų turėtų būti mažiau. Privalu laikytis pasaulinių saugumo reikalavimų ir tam tikru atstumu turi būti saugios zonos. O visur aplinkui galėtų būti želdinių. Mes esame už tai, kad jų būtų kuo daugiau, nes geriau žmonėms. Medžių mūsų teritorijoje nėra, bet jų auga šalia mūsų tvoros.

Jeigu mums bus nurodytos vietos, kur reikia pasodinti želdinių, mes, visos uosto kompanijos, pasodinsime. Kalbėjome ir apie želdinių parkų įrengimą. Tie klausimai jau aptarti, priimti sprendimai, nesuprantu, kodėl jie vėl keliami. Uostas tikrai nebus "plikas", bet jeigu turi eiti gatvė, jos viduryje medžio juk nepaliksi.
Kaltinimai uostui man primena sąmoningą priešo ieškojimą. Kam to reikia? Mes randame bendrą kalbą ir su Savivaldybe, ir su Vitės bendruomene. Jeigu kažkur želdinius naikiname, juos atsodinsime šalia uosto esančioje teritorijoje. Mes susitarsime ir po truputį tvarkysimės.

Bet pasakykite man, ko man klausyti. Viena ponia sako: medžiai šalia mūsų tvoros yra per aukšti, juos reikia nupjauti. Gyventojai sako - tik pabandykite. Dar kiti sako, kad jų reikia daugiau pasodinti. Tai pirmiausia išsiaiškinkite tarpusavyje, kad vieni kitiems pretenzijų neturėtumėte, o tada reikalaukite.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Atsodinti

2018-03-15   00:38

IP: 78.57.214.60

Atsodinti, bet lietuviškus, ne invazinius. Didelius, ne susnas neužaugas. O vien tik medžiai visos taršos nesulaikys. Tegul tvarko sugriuvusias taršos matavimo stoteles. Tegul stato prietaisus, kurie visus skleidžiamus chemikalus ištiria, o ne kelis. Tegul investuoja į požemines trasas ir aplinkkelius bei uoste vietoje į taršos mažinimo priemones ir technologijas.

#klaipedosateitis

2018-03-14   22:48

IP: 78.57.249.67

MIESTO VALDŽIA VĖL TYLI.
"Bejėgiai"- taip pasakė patys miesto valdininkai. Sakyčiau ne bejėgiai, o besmegeniai.
Daugybę būdų yra paveikti, o jie pareiškia, kad yra bejėgiai. Labiau panašu, kad kažkaip suinteresuoti yra būti bejėgiais arba absoliutūs besmegeniai. Na nedaug liko jiems sedėti toje vietoje ir jaustis neįgaliais.
Mus rasite facebooke "Klaipedos Ateitis"

2018-03-14   14:48

IP: 188.69.211.168

Uostas plečiasi pinigai pareina, daugėja darbo vietų o kolūkiečiai tam priešinasi.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Kinija ir jos investicijos senajame žemyne yra viena karščiausių temų Europos...

Klaipėda spyriojasi, o kinai kasdien daro milžiniškas apyvartas kitur nuotrauka, foto

Trečiadienio vakarą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros...

Klaipėdos uosto akvatorijoje - mazutas nuotrauka, foto

Buvusiai Valstybinei kelių transporto inspekcijai iki šiol nepavyksta "sutvarkyti" jūrininkų. Kyla nauja...

Jūrininkai Lietuvai - per didelė prabanga? nuotrauka, foto

Neseniai iš reiso grįžęs kapitonas Anatolijus Stepanenka Jūrų kapitonų asociacijos susirinkime dalijosi...

Kaip kapitonas gavo dvi "kiaules" nuotrauka, foto

Ugningas šou ant ledo: uždainavo pats Povilas Vanagas nuotrauka, foto

Klaipėda, Antradienio vakarą pilnutėlėje "Švyturio" arenoje klaipėdiečiai pirmieji pamatė antrąją "Roko simfoniją ant...

Ugningas šou ant ledo: uždainavo pats Povilas Vanagas nuotrauka, foto

Klaipėda, Antradienio vakarą pilnutėlėje "Švyturio" arenoje klaipėdiečiai pirmieji pamatė antrąją "Roko simfoniją ant...

Strasbūre netoli Kalėdų mugės aidėjo šūviai nuotrauka, foto

Pasaulis, Antradienio vakarą Prancūzijoje, Strasbūre, netoli miesto Kalėdinės mugės aidėjo šūviai.

Didės valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis nuotrauka, foto

Ūkis, Seimas nusprendė nuo kitų metų pradžios 1,7 euro (iki 134,2 euro) didinti...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...