Neseniai Klaipėdoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Seimo narys Vaclovas Stankevičius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys, kiti jūrinio verslo atstovai, nuskambėjo aliarmas, susijęs su jūrininkams žadamu taikyti fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
Dabar Lietuvos jūrininkų, dirbančių laivuose su Lietuvos vėliava, darbo užmokestis yra apmokestinamas 15% fizinių asmenų pajamų mokesčiu, o užsienio valstybių laivuose - 20%. Manyta, jog tokie mokesčiai jūrininkams yra per dideli ir jau seniai siūloma juos apskritai atleisti nuo šių mokesčių, kadangi Lietuva ruošiasi tapti Europos Sąjungos nare, kurios valstybėse jūrininkai moka arba minimalų mokestį, arba jiems taikomas nulinis tarifas. Tačiau, kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina toliau.
Šiuo metu Seime svarstomame naujame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte numatoma palikti 15 proc. mokesčio tarifą jūrininkams, dirbantiems Lietuvos laivuose, o užsienio valstybių laivuose uždirbtas Lietuvos jūrininkų atlyginimas numatomas apmokestinti 33 proc. tarifu. Beje, niekur pasaulyje jūrininkams nėra taikomi tokie tarifai.
V. Stankevičius įregistravo dvi pataisas. Jis siūlo neskirstyti jūrininkų į savus ir dirbančius kituose laivuose ir taikyti visiems jūrininkams nulinį tarifą, t. y. jų pajamas neapmokestinti, kad Lietuvos jūrininkai ir laivų savininkai galėtų konkuruoti Europos Sąjungoje. V. Stankevičiaus teigimu, jeigu Lietuva, nepakeis savo fiskalinės politikos jūrininkų, laivybos kompanijų atžvilgiu, ji bankrutuos kaip jūrinė valstybė.
Minėtų pataisų klausimas svarstytas Seimo finansų ir biudžeto komiteto darbo grupėje. Siūlomas dar vienas variantas - Lietuvos laivuose dirbantiems taikyti nulinį tarifą, o dirbantiems laivuose ne su Lietuvos vėliava taikyti 15% tarifą. Šis klausimas dar bus svarstomas minėtame komitete. Žinoma, lemiamą žodį tars Seimas. Pasak V. Stankevičiaus, Seimo nariai klaipėdiečiai stengiasi įtikinti kitus Seimo narius ir atkreipti jų dėmesį į jūrinio verslo specifiškumą. Manoma, kad dėl šių pataisų Seimas balsuos birželio mėnesį.
Paklaustas, ar Lietuvos Vyriausybė ketindama priimti tokią pataisą nesiekia kvalifikuotus specialistus sulaikyti Lietuvos laivuose, V. Stankevičius atsakė, jog tai yra noras gauti greičiau kuo daugiau pajamų nesprendžiant šio klausimo kompleksiškai. Pasak jo, Lietuvoje nebuvo nė vienos Vyriausybės, kuri būtų profesionaliai sprendusi jūrinius klausimus.
Jūrininkai pradėti registruoti
Beje, juokaujama, kad Lietuvoje yra suskaičiuotos visos vištos ir kiaušiniai, o kiek Lietuva turi jūrininkų, niekas negali tiksliai pasakyti. Beje, tik pernai susisiekimo ministro įsakymu Saugios laivybos administracija įpareigota sudaryti jūrų registrą. Latvijoje tai buvo padaryta 1992-1993 m. Lietuvoje jūrininkai buvo pradėti registruoti tik pernai. Saugios laivybos administracijos direktoriaus Sigito Šilerio duomenimis, Lietuvoje yra išduoda apie 16 tūkst. jūrininkų knygelių.
P. Bekėžos teigimu, Lietuva savo požiūriu į jūrininkystę yra pasiekusi tik 1925-1930 metų lygį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę visą laiką dirbamas švietėjiškas darbas, kuris kol kas rezultatų neduoda.
Beje Tarptautinė darbo organizacija (ILO) yra priėmusi 180 konvencijų, iš kurių 39 yra skirtos jūrininkų socialiniams reikalams. Lietuva tėra ratifikavusi tik dvi.
Būtina keisti fiskalinę politiką
Neteisingai elgiantis jūrininkų atžvilgiu bus prarasta ir kranto infrastruktūra. Yra žinoma, jog vienas jūrininkas sukuria 4 darbo vietas krante. Kas laukia Lietuvos laivyno po 2,5 metų? AB "LISCO Baltic Service" privatizavę danai yra įsipareigoję 3,5 metų išlaikyti Lietuvos vėliavą laivuose ir jos jūrininkus. Jeigu Lietuva nepakeis savo fiskalinės politikos, šie laivai plaukios su kitos šalies vėliava.
P. Bekėžos teigimu, 47% pasaulio laivyno laivų plaukioja su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis, t. y. su tų šalių vėliavomis, kuriose laivų savininkai moka tik simbolinius mokesčius. Pavyzdžiui, Panamoje yra registruoti 5799 laivai, Liberijoje - 1621, Kipre - 1619. Laivų savininkai skatinami kurti kompanijas lengvatinių mokesčių šalyse ir registruoti laivus. Jeigu mokesčių politika Lietuvoje nepasikeis, privatizavus AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", AB Klaipėdos transporto laivyną, galimas daiktas, šių kompanijų laivų įgulos taip pat bus samdomos pasitelkiant lengvatinių mokesčių šalių kompanijas ir nemokant socialinio draudimo ir fizinių asmenų mokesčio Lietuvoje arba laivai bus išregistruoti iš Lietuvos laivų registro.
Europos Sąjungoje šalyse, pastebėjus, kad gerokai pradėjo mažėti nacionaliniai laivynai, buvo daromos pataisos savuose įstatymuose įvedant įvairias lengvatas ir laivų savininkams, ir jūrininkams. Ėmusis priemonių laivai pradėjo grįžti į savo šalis.
Lietuvos mokesčių sistema žlugdo laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava savininkus. Jie ir taip neįstengia mokėti jūrininkams atlyginimų, kurių reikalauja Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF), Tarptautinė darbo organizacija (ILO), kuri reikalauja kvalifikuotam jūrininkui kitais metais mokėti ne mažiau kaip 880 JAV dolerių. Lietuvos jūrininkai ir laivų savininkai jau dabar yra atsidūrę tokioje padėtyje, jog labai sunkiai konkuruoja su kitomis šalimis tarptautinėje rinkoje. Daugelis kvalifikuotų specialistų dirba užsienio šalių laivuose, kurių savininkai gali pasiūlyti didesnį atlyginimą.
Jeigu nebus suprastas jūrinio verslo specifiškumas, po pustrečių metų su Lietuvos vėliava, galimas daiktas, beplaukios nedideli laiveliai po Kuršių marias. Atsitiks taip kaip Latvijos, Rusijos, Ukrainos laivynuose, kur su nacionaline vėliava beplaukioja vienas kitas laivas.
P. Rupšys teigė, jog tarptautinėje rinkoje yra didžiulė konkurencija. Pasak jo, Vakarų Europoje didelis stygius kvalifikuotų jūrininkų. Užsienio kompanijų laivuose dirba apie 3-5 tūkst. Lietuvos jūrininkų. Jeigu mokesčiai jiems bus padidinti, jūreiviai darbinsis Rygoje ar kituose uostuose, Lietuvos kruingo kompanijoms sumažės darbo, jos neteks dalies savo klientų, bus prarastos darbo vietos, sumažės mokesčių Lietuvoje. Lietuva eidama į Europos Sąjungą nebegali mąstyti provincialiai. Čia yra primetamos komandinės žaidimo taisyklės ir turima jų laikytis, nes priešingu atveju iškrisi iš žaidimo.
Žlugus valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra" maždaug 6 tūkstančiai jūrininkų turėjo ieškoti darbo užsienio laivuose. Ir dabar Lietuva neturi daugybės laivų, kuriose galėtų dirbti visi jos jūrininkai. Mūsų šalyje kol kas bedarbystė neturi tendencijos sparčiai mažėti. Naujų darbo vietų sukuriama palyginti labai nedaug.
Kodėl jūrininkai, kurie jūroje išbūna iki 183 parų ir visą tą laiką nesinaudoja infrastruktūra Lietuvoje, turi mokėti tokius didžiulius mokesčius? Jų žmonos paprastai nedirba, augina vaikus. Šeimas išlaiko jūrininkas uždirbdamas konvertuojamą valiutą užsienyje, kurią palieka Lietuvoje. Kai jūrininkas, dirbantis užsienio laivuose, būna krante ir laukia kito reiso po pusę metų ar ilgiau, jis juk negauna jokių pašalpų iš valstybės. Pasak V. Stankevičiaus, jūrininkų pajamų apmokestinimas 33% būtų būtų žiaurus poelgis. Negi Lietuvai geriau, kad jos jaunimas bando įsidarbinti užsienyje nelegaliai, yra gaudomas ir deportuojamas.
Beje, Klaipėdos laivininkų mokykloje kelerius mėnesius pasimokęs jaunuolis ir tapęs jūreiviu gali įsidarbinti Olandijoje laivuose. Ar geriau, kad jis būtų priverstas plauti indus kur nors Niujorko kavinėje?
Vis dėlto nesinori tikėti, kad Seimas balsuotų už tai, kad užsienio laivuose dirbantiems jūrininkams, iš kurių ir taip jau atimti buvimo krante malonumai, kurie daug praranda nematydami, kaip auga jų vaikai, būtų taikomas 33% tarifas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą