Suskambo aliarmo varpas, jog dėl gilinimo darbų Klaipėdos uoste trumpėja Kuršių nerija. Apie tai prakalbo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Vladas Portapas. Tai, kad tokia problema yra, niekas neneigia, tačiau kyla abejonių dėl priežasčių, kurios sąlygoja šį reiškinį.
Tik viena iš versijų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupės vadovas Vytautas Kaunas teigia, jog rengiant uosto įplaukos rekonstravimo projektą buvo atliktas ir poveikio aplinkai įvertinimas, atitinkantis Lietuvoje galiojančių įstatymų reikalavimams. Tada jokių priekaištų dėl gilinimo darbų nebuvo pareikšta.
Prielaida, jog Kuršių nerija trumpėja dėl uosto įplaukos gilinimo darbų, V. Kauno manymu, tėra tik viena iš versijų. Pasak jo, negalima viskuo, kas yra blogai, kaltinti tik Uosto direkciją, kurios užsakymu atliekami gilinimo darbai.
Prieš pradedant uosto įplaukos rekonstravimo projekto įgyvendinimą Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas paprašė sutankinti stebėtinus kranto linijos taškus. Tai buvo padaryta. Uosto direkcija ir dabar stebi tą kranto liniją tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo įplaukos.
Svarstytina ministerijų lygiu
V. Kauno teigimu, Uosto direkcija visiškai nenori likti nuošalyje sprendžiant šią problemą ir stengiasi kuo galėdama prisidėti. Uosto direkcijos atstovai buvo susitikę su V. Portapu ir aptarė šią problemą. Beje, direkcija ir finansiškai padeda nacionaliniam parkui tvarkant Kopgalį. Manoma, jog ankstesnių priemonių, kurių buvo imamasi Kopgalyje, jau nebeužtenka, kad reikia imtis radikalesnių.
Uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas pasiūlė šį klausimą iškelti uosto plėtros tarybos posėdyje. Kadangi plėtros tarybos nariai yra viceministrai arba ministrai, tad tada būtų galima ministerijų lygiu spręsti, ką reikia daryti toliau.
Ieškant kaltų prieinama prie absurdų
V. Kauno manymu, visų pirma šį reiškinį turėtų ištirti mokslininkai ir atsakyti į klausimą, kodėl vis dėlto Kopgalis trumpėja, t. y. kodėl slenka kranto linija ir siaurėja paplūdimys. "Aš nedrįsčiau sakyti, kad toks reiškinys atsirado dėl uosto įplaukos gilinimo darbų, - sakė jis. - Kai bus aiškios priežastys, tada bus galima imtis ir kokių nors priemonių. Jų yra įvairių, pavyzdžiui, galbūt galima pastatyti nedidelį povandeninį molą".
Paklaustas, kokia, jo manymu, galėtų būti Kopgalio trumpėjimo priežastis, V. Kaunas atsakė: "Pajūris masiškai netenka smėlio. Per vieną Uosto direkcijos atstovų susitikimą su Palangos savivaldybės atstovais, mokslininkais, kuriame dalyvavo ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, palangiškiai tvirtino, kad Palangoje paplūdimiai paplaunami todėl, kad Klaipėdoje gilinamas uostas. Tačiau tai jau visiškas absurdas. Vadinasi, galima sakyti, kad kur tik Lietuvoje išplaunamas smėlis, kalta Uosto direkcija?".
Galima panaudoti gruntą
Beje, aplinkos ministras patvirtino naujas uosto gilinimo taisykles, kurių 27 punktas įpareigoja Uosto direkciją išnagrinėti galimybę naudingai panaudoti visą iškastą gruntą - ir moreną, ir smėlį. Šiuo metu Uosto direkcija rengia techninę užduotį, bus skelbiamas konkursas, kad jį laimėję mokslininkai galėtų išnagrinėti visus galimus variantus, kaip reikėtų panaudoti moreną ar smėlį. Pasak V. Kauno, morena vargu ar galės būti kur panaudojama, bet smėlį tikrai galima daug kur pritaikyti.
Beje, jau buvo atliktas eksperimentas, kai smėlis buvo naudojamas paplūdimiams pamaitinti. Jis buvo pilamas į paplūdimius, esančius pradedant Antrąja Melnrage ir einant Girulių link. Tose vietose, kur buvo pilamas smėlis, atliktas monitoringas - rezultatai labai geri. Ten jau formuojasi seklumos ir norint pasiekti didesnį gylį reikia eiti tolyn į jūrą. Pasirodo, 80% to smėlio nebedingsta, jis juda kranto link.
Taigi yra pagrindo manyti, jog šiems tikslams smėlis bus naudojamas ir ateityje. Kažką panašaus, V. Kauno manymu, būtų galima daryti ir Kopgalyje, tačiau visų pirma reikia išsiaiškinti priežastį, kodėl taip atsitinka.
Ar žvejams netrukdyti, ar paplūdimius maitinti?
Gilinimo darbai eina į pabaigą
Beje, šiemet buvo labai audringa žiema, tad į uosto įplauką buvo prineša apie du šimtus tūkstančių kubinių metrų smėlio. Teko gilinti iš naujo. Prasidėjus nerštinei žuvų migracijai visi gilinimo darbai buvo sustabdyti. Nuo gegužės 23 d. įplauka vėl pradėta valyti.
Jeigu orai leis, visus gilinimo darbus nuo jūros iki 5-osios krantinės planuojama pabaigti iki š. m. liepos 15 d.
Dabar ruošiami visi dokumentai tam, kad Pasaulio bankas (PB) finansuotų ir gilinimo darbus nuo 10-osios iki 115-osios krantinės. Daromas ir finansinis ekonominis įvertinimas, ir poveikio aplinkai įvertinimas. Šio mėnesio viduryje planuojama išsiųsti PB visus dokumentus ir tikimasi gauti galutinį jo pritarimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą