2016-aisiais Malkų įlankoje prasidės sujudimas

2016-aisiais Malkų įlankoje prasidės sujudimas

Jeigu aplinkosaugininkų reikalavimai nebūtų tokie griežti, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų imtis Malkų įlankos išvalymo darbų, o kiek vėliau ir gilinimo. Pietinėje uosto dalyje jau yra numatyta vieta iškastam gruntui sandėliuoti, kurį vėliau būtų galima panaudoti sausumos teritorijoms formuoti. Deja, ne visas jis yra tam tinkamas.

Tikimasi, kad studija, turinti atsakyti į klausimą, ar galima Malkų įlankoje iškastą gruntą gramzdinti sąvartyne jūroje, ar ne, bus baigta kitų metų sausio pabaigoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Aplinkos ministerija yra sudariusios darbo grupę. Ji nagrinėja galimybes pakeisti normatyvinio aplinkosauginio dokumento LAND reikalavimus, t. y. juos šiek tiek sušvelninti, kad Uosto direkcija galėtų išsivalyti Malkų įlanką.

Šiuo atveju nekalbama apie dokų duobių išvalymą, jose esančio grunto skandinti jūroje negalima. Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, bet kuriuo atveju jos bus išvalytos, nes priešingu atveju nebūtų galima kalbėti ir apie pačios Malkų įlankos išvalymą.

Dokų duobės pradėtos valyti dar pernai naudojant unikalią technologiją. Iš AB Vakarų laivų gamyklos dokų užterštas gruntas buvo pumpuojamas vamzdynu į specialius maišus, esančius užteršto grunto aikštelėje, įrengtoje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Darbus vykdė Latvijos BGS kompanija. Deja, šiemet su ta kompanija sudaryta sutartis dėl užteršto grunto valymo įrengtoje užteršto grunto aikštelėje buvo nutraukta. Pasak V. Paukštės, problema buvo abipusė, tad išsiskirta geruoju. Šiuo metu bus koreguojamas projektas ir valomos dokų duobės.

Kitas Malkų įlankoje esantis gruntas daugeliu atvejų iki 2011 metų, kol nebuvo sugriežtinti LAND reikalavimai, buvo gramzdinamas jūroje ir, pasak V. Paukštės, jokio poveikio aplinkai nebuvo pastebėta.

Dabar minėta studija turėtų atsakyti į klausimą, ar galima tą gruntą gramzdinti sąvartoje jūroje, ar ne, ar tai darytų kokią nors įtaką aplinkai, ar ne. Jeigu studijos rezultatai padarius poveikio aplinkai vertinimą bus uostininkų naudai, tikimasi atlikti vienkartinį Malkų įlankos išvalymą.

2016-aisiais Malkų įlankoje prasidės nemaži AB Vakarų laivų gamyklos, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių rekonstrukcijos darbai, tačiau pirmas uždavinys - 1 km ilgio povandeninės sienutės prie botanikos draustinio sukalimas siekiant sutvirtinti draustinio šlaitą. Šiuos darbus planuojama pradėti jau kitais metais.

Pirmiausia turės būti baigtos valyti dokų duobės, paskui likęs dumblas, plaukiojantis po Malkų įlanką ir iš jos patenkantis į visą uostą. Jo nėra labai daug - apie 100-130 tūkst. kub. metrų. Tada jau bus galima kalbėti ir apie visą kapitalinį gilinimą, po kurio Malkų įlankoje būtų pasiektas 14,5 m gylis. Šiuo metu gylis joje 11 m. Tada jau reikės iškasti apie 1,5 mln. kub. metrų grunto. Kitais metais turėtų būti baigtas rengti Malkų įlankos gilinimo projektas.

Kur dedamas gruntas?

V. Paukštės teiravomės, ar realiai Uosto direkcija jau pradėjo kaupti iškastą gruntą gilinant uostą, kurį vėliau būtų galima panaudoti sausumos teritorijoms formuoti.

Deja, ne visas iškastas gruntas yra tam tinkamas. Suprantama, dumblo šiam tikslui nepanaudosi. Gruntas turi turėti tam tikras svarbias fizines savybes. Pasak V. Paukštės, jeigu būtų rasta gero grunto, smėlio, kuris gerai tankintųsi, tada jį būtų galima sandėliuoti, o vėliau panaudoti teritorijoms formuoti. Tokio tikimasi rasti tada, kai bus gilinamas uostas.

Gruntui sandėliuoti jau yra parengta vieta uosto pietinėje dalyje. V. Paukštės teigimu, Uosto direkcija jau dabar, rengdama gilinimo darbų užduotis projektuotojams, nurodo numatyti tinkamo grunto sandėliavimą pietinėje uosto dalyje, ne tik jo išplukdymą į sąvartą jūroje.

Sąnašinis gruntas iš jūros aplinkosaugininkų nurodymu gabenamas paplūdimiams papildyti. Ir šiemet jis buvo pilamas Girulių ir Melnragės rajone, o žvejams sumokėtos kompensacijos. "Visi labai patenkinti, kad mes ten pilame smėlį, išskyrus mus pačius", - juokavo departamento direktorius. Uosto direkcijai atrodo, kad kompensacijos labai didelės, o žvejams - kad mažos. V. Paukštės manymu, reikėtų valstybinio sprendimo dėl kompensacijų žvejams, valstybė turėtų reglamentuoti tokią tvarką, nes Uosto direkcija negali už viską mokėti.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder