Rūtenis Uginčius: "Prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu"

"Sportas - mano aistra, o graikų-romėnų imtynės - didžioji dalis dabartinio gyvenimo", - teigė 18-metis klaipėdietis Rūtenis Uginčius. "Žemynos" gimnazijos abiturientas Lietuvoje ant imtynių kilimo dominuoja jau kelerius metus, o šiemet svajoja užkopti ant prizininkų pakylos laiptelio Europos ir pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionatuose.

Senojo žemyno pirmenybės vyks šių metų birželį Kroatijoje, o planetos - rugsėjį Tailande.

Vaikinas jau trejus metus varžėsi Europos jaunių čempionatuose, tačiau medalių iškovoti nepavyko - dukart (2009-2010 metais) pateko į devintuką ir kartą liko keturioliktas (2011 metais).

"Daug kas priklauso nuo burtų, jei jie palankūs, tuomet galima skinti ir aukščiausius laurus. Kitą kartą burtai gali iškart suvesti su pajėgiausiu varžybų dalyvių ir tuomet iškyla grėsmė likti be nieko. Būsiu atviras: medalio trauka - didžiulė. Norisi pagaliau pasipuošti medaliu aukščiausio rango varžybose", - dėstė mintis R. Uginčius.

Papasakok, kaip tave likimas suvedė su sportu?

Draugas lankė imtynių treniruotes ir mane paragino prisijungti, palaikyti jam kompaniją. Tuomet man buvo 11 metų. Mane iškart šis sportas sužavėjo, tiesiog pavyko save išreikšti. Ir sportiniai rezultatai nuolat gerėjo. 2010 metais, būdamas jaunius, Lietuvos čempionate iškovojau aukso medalius ne tik tarp bendraamžių, bet ir tarp jaunimo bei suaugusiųjų. Esu įtrauktas į olimpinio sporto centro narių sąrašą, man yra skiriama ir sporto stipendija.

Kasdien treniruojiesi, nuolat savaitgaliais dalyvauji įvairiose tarptautinėse varžybose. Kaip pavyksta suderinti mokslus ir sportą? Ar lieka laiko ruošti namų darbams?

Stengiuosi viską suderinti. Sportas išugdo valią, charakterį. Pradedi labiau viską planuoti, laikytis griežtos dienotvarkės, atsirenki prioritetus. Neslėpsiu, pasitaiko, jog dėl varžybų maratono ir treniruočių stovyklų užsienyje tenka praleisti ir pamokas, tačiau visuomet stengiuosi pasivyti klasės draugus, kontrolinius parašau vėliau.

Įdomu, koks gi tavo pažymių vidurkis?

Nėra nei labai aukštas, nei itin prastas - maždaug septyni.

Tavo treneris Artūras Ševelkovas minėjo, kad dėl varžybų tau gali tekti praleisti ir abiturientų šimtadienio šventę?

Taip, tuomet greičiausiai būsiu Lenkijoje. Pats pasirinkau sporto kelią, tad dabar privalau daryti viską, kad šioje srityje pasiekčiau kuo aukštesnių rezultatų. Suprantu, kad šimtadienio šventė vyksta tik kartą gyvenime, bet dabar man svarbiau ne linksmybės ir šventės, o sportiniai rezultatai. Dažnai tenka praleisti gimtadienius ir kitas šventes. To jau nebesureikšminu.

Šiemet įgysi vidurinį išsilavinimą. Kur toliau žadi tęsti mokslus?

Ketinu studijuoti Klaipėdos arba Vilniaus universitete Kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Noriu pagausinti sporto žinias. Manau, kad ateityje tai pravers.

Kokių turi svajonių?

Viena didžiausių sportinių svajonių - dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tai sportininkui - aukščiausias įvertinimas. Juk prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu.