"Klaipėdos vanduo" investuos į žaliąją energetiką

Kodėl ryžotės gyvenimą sostinėje iškeisti į Klaipėdą?

Gimiau ir užaugau Klaipėdoje. Prieš 16 metų baigiau "Ąžuolyno" gimnaziją, išvažiavau studijuoti ISM ekonomikos ir vadybos universitete ir likau Vilniuje. Bet mane visada traukė grįžti į gimtąjį miestą. Tai nebuvo spontaniškas noras dalyvauti konkurse su keliasdešimt kitų kandidatų. Įmonės veikla puikiai žinoma, nes prieš tai dirbau UAB "Vilniaus vandenys", buvau finansų direktorius. Yra tekę dirbti ir tarptautinėse įmonėse. Vandentvarkos sritis man žinoma. Turiu viziją, žinau, kaip šią įmonę galima pakeisti, kokie jos privalumai ir trūkumai. Sprendimas grįžti į Klaipėdą nebuvo mano vieno, su šeima kartu nusprendėme, turime vaikų, o kardinalūs pokyčiai pakeitė mūsų visų gyvenimą.

Kaip įsiminė pirmosios darbo dienos?

Kai atėjau dirbti, situacija buvo įtempta. Įmonė gyveno be vadovo metus ir keturis mėnesius. O tik man atėjus jau buvo prasidėjęs karantinas, daugelis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, tad prireikė laiko, kad pažinčiau kolegas, o jie mane, ir sugrįžtų į darbingą ritmą. Natūralu, kad kiekviena įmonė patiria tam tikrų pokyčių. Man pradėjus vadovauti, įmonėje pradėti struktūriniai pokyčiai. Tačiau tai liečia ne darbuotojų kaitą ir atleidimus, o procesinio valdymo sritį, norime išgryninti procesus, juos standartizuoti. Įmonė privalo išlikti stabili, kad ir kas nutiktų - pandemija ar kokia kita nelaimė. Vandens žmonėms reikia visada.

Kokius jūs, kaip AB "Klaipėdos vanduo", turite tikslus? Kokią matote bendrovės "Klaipėdos vanduo" ateitį?

Drąsiai galiu sakyti, kad įmonė yra technologiškai stipri, turime vieną moderniausių Lietuvoje nuotekų valyklą Dumpiuose, jos pajėgumas tikrai didelis, galime susidoroti su bet kokia buitine tarša. Tačiau ateityje didelį dėmesį skirsime aplinkosaugai, tvarumui, kiekybiniams veiklos efektyvumo rodikliams, įmonės bendram pelningumui. Pagrindinis tikslas - įmonės vertės augimas. Taip pat labai svarbi klientų patirtis. Tikiu, kad įmonė efektyviau valdys sąnaudas, patobulins procesinį valdymą, bus skaidri ir moderni. Be abejo, turime žengti koja kojon su visuomene ir skaitmenizuoti veiklą ne tik įmonės technologiniuose procesuose, bet ir klientų aptarnavimo srityje.

Kokie artimiausi Jūsų planai?

Pirmas numatytas reikšmingas darbas - parengti įmonės dešimties metų strategiją. Iki šių metų pabaigos turėtume baigti trejų metų strategiją. Esame gamybos ir klientų įmonė. Parengus strategiją bus atsakyti klausimai, kokiomis kryptimis įmonė turi eiti, iškelti pagrindiniai tikslai, kurių sieksime. Tikiu, viena iš pagrindinių krypčių bus skirta klientų patirtims gerinti, siekiant jiems pagerinti sąlygas: padaryti paprastesnę prisijungimo sistemą, lengvesnę atsiskaitymo už paslaugas sistemą. Kad būtų aiškiau, patogiau ir paprasčiau klientams. Ketiname nemažai investuoti į infrastruktūros atnaujinimą bei vystymą. Vien tik į jos rekonstrukciją šiemet bus investuota daugiau kaip 11 mln. eurų, iki dabar jau investuota per 8 mln. eurų.

Kokią vietą AB "Klaipėdos vanduo" veikloje užima tvarumas, ekologija? Kokie ateities planai?

Mūsų įmonė labai pažangi. Galime pasigirti, kad vieninteliai Lietuvoje tinklams valyti naudojame ekologišką technologiją "oras-vanduo", taip pat esame viena iš nedaugelio vandentvarkos įmonių, kurie turime įsirengę riebalų priėmimo mazgus Dumpiuose. Todėl viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės riebalus veža į nuotekų valyklą. O mes, riebalus sumaišę kartu su dumblu, gaminame biodujas. Per metus pagaminame 95 proc. reikalingos elektros energijos visam technologiniam nuotekų valymo procesui.

Ateityje žadame dar daugiau investuoti į žaliąją energetiką. Planuojame pastatyti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos šaltinį, fotovoltinę 120 kW saulės jėgainę. Tai sudaro daugiau kaip 30 proc. mūsų bendro metinio suvartojimo. Tai "žalias", bet ekonomiškai atsiperkantis projektas, kurį turėtų pajusti ir vartotojai.

Ką galite pasakyti apie Klaipėdos geriamojo vandens kokybę?

Geriamojo vandens kokybė mūsų laboratorijoje yra tiriama kasdien. Todėl galiu užtikrinti gyventojus, drąsiai gerkite vandenį iš čiaupo. Esame iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurie apdovanoti dideliais vandens klodais, tai tarytum aukso gysla Lietuvoje. Be abejo, Vakarų Lietuva susiduria su tam tikrais iššūkiais, bet apskritai Lietuvoje situacija gera, palyginti su vandens higienos normomis už Atlanto ar Pietuose. Pas mus tyras vanduo.

Kartais sulaukiame skaitytojų skundų, kad iš čiaupo bėga rudas vanduo.

Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad rudas vanduo iš čiaupų niekada nebėgs. Tai natūralus procesas. Vamzdžiai reaguoja su oru, su deguonimi ir per ilgą laiką susidaro apnašos. Dėl hidrosmūgių, paprastai sakant, kai vanduo suteleškuojamas vamzdyje, tos rudos apnašos pakyla. Tai nutinka tada, kai vyksta neplanuotas įvykis/avarija ar planuotas kliento prisijungimas, pavyzdžiui, vyksta statybos, prijungiami namai. Nors mūsų siekis yra užžiedinti vamzdynus, kad vanduo būtų tiekiamas be pertrūkių, tačiau jei vanduo kažkurioje vietoje sustoja, jį vėl paleidus atsiranda hidrosmūgiai. Visada gyventojams patariame leisti tokiam vandeniui nubėgti. Tai normalus procesas, su juo susiduria visi.

Tradicinis klausimas - ar vanduo brangs?

Galime pasigirti, kad esame vieni iš pigiausių. Už vieną kubinį metrą vandens mokama 1,3 euro, yra miestų kuriuose du ar net tris kartus brangiau, sostinėje labai panašiai kaip Klaipėdoje. Jei įmonė teisingai atlieka investicijas, taip užtikrindama mažesnį avarijų skaičių, infrastruktūros kokybę, jai lengviau išlaikyti stabilią ir mažesnę kainą. Klaipėdoje vandens kaina viena iš mažiausių Lietuvoje. Vidutiniškai vienas butas per mėnesį suvartoja 3-5 kub. m, tai jam kainuoja 4-6 eurus.

Kad vanduo nebrangs, nedrįsčiau sakyti. Vertinant visus makroekonominės raidos prognozės rodiklius, sakyti, kad vanduo nebrangs, būtų nelogiška. Galėčiau pasakyti tik, kad kainos didės nežymiai.