2018 m. rugsėjo 23 d. 08:05 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Ūkis

Ūkis

Bedarbiais tampa dėl išskaičiavimo

(1)

2018-05-17, 10:21

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, "Pajūrio naujienos"

Bedarbiais tampa dėl išskaičiavimo nuotrauka, foto

Dažnas užsienyje gerai uždirbantis lietuvis trumpam grįžta į Lietuvą ir registruojasi Darbo biržoje tam, kad kaip bedarbis gautų nemokamą sveikatos draudimą.

© "Pajūrio naujienų" nuotr.

Geroji žinia, kad Kretingos rajone nedarbas siekia vos 4 proc., – pasaulio mastu tai jau net nebevadinama nedarbu. Tačiau darbdaviai rėžia tiesiai šviesiai – dirbti norinčių žmonių jau net ne trūksta, o tiesiog nebėra. Vadinamieji bedarbiai į Darbo biržą šiandieną dažniausiai kreipiasi dėl išskaičiavimo – tam, kad gautų socialines garantijas.

Žmonių vagystė iš Lietuvos

„Apie tai, kad Lietuvoje trūko darbo, galėjome kalbėti prieš kokį 10-metį. Vėliau – kad trūko kvalifikuotų darbininkų, o dabar – kad išvis Lietuvoje žmonių nebėra. Ir tai aš vadinu žmonių vagyste iš Lietuvos: valstybė šitiek investavo į žmogų, o visi išvažiuoja. Tam, kad išlaikytume tą patį gamybos tempą, mes, darbdaviai, nuolat investuojame į technologijas. Perki brangią įrangą iš Vokietijos, o paskui vokiečiams parduoti pigią produkciją ir atidavinėji paskolą bankui“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo bendrovės „P. Varkojis ir KO“, vienos stambiausių medienos įmonių Kretingos rajone, vadovas Pranas Varkojis.

Jis neslėpė, jog jo įmonėje, įsikūrusioje Kurmaičiuose, pastaruoju metu darbuotojų sumažėjo nuo 120 iki 100, tačiau neužilgo jų dar sumažės: „Geri darbininkai išeina į pensiją, o į jų pakeisti nėra kam. Ateina arba atsitiktiniai žmonės, kurie nenori dirbti, arba visiškai nekvalifikuoti. Lietuvoje kvalifikuotų darbininkų nebelikę, vien vadybininkai, kurių „prikepė“. Nė vienam premjerui ar Seimo nariui nerūpėjo ir nerūpi, kad jų nebereikia.“

Žibininkuose veikiančios bendrovės „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaišas taip pat patikino, jog gerus specialistus jie ypač vertina: „Kaip sakoma, už 1 muštą 10 nemuštų atiduotum.“

Jo vadovaujamoje įmonėje šiuo metu įdarbinti 125 žmonės. Ligi šiol trūko 15 darbuotojų, bet vasaros sezonui jau pavyko sutelkti komandą. Iš pradžių ieškoję darbuotojų per Darbo biržą: „Bet šie pakiša popierių ir prašo, kad parašytum, jog tokio darbuotojo nereikia. Kitas atvirai pasako: grįžau iš Norvegijos, stojau į Darbo diržą dėl draudimų, susitvarkysiu reikalus ir lėksiu atgal“, – kalbėjo R. Jovaišas.

„Padarykit, kas man priklauso!“

R. Jovaiša teigė, jog Darbo biržos vėliau prašę, kad jiems išvis nebesiųstų žmonių. „Supratau, kad tie, kurie nori dirbti, į Darbo biržą nebeina.“

Jis mano, jog Lietuvoje veikia arba netobuli įstatymai, jei žmonės gali išnaudoti valstybę, arba pačioje Darbo biržoje veikia ydinga sistema. Pavardės viešinti nepanorusi šeimos gydytoja sakė, jog dažnas, grįžęs iš užsienio 1–2 mėnesiams, eina į Darbo biržą vien tam, kad turėtų sveikatos draudimą. „Po to, susitaisę dantis ar pasidarę operacijas, dar tyčiojasi iš Lietuvos, kad čia, toje ubagų šalyje, nėra ką veikti. Jei čia viskas taip blogai, tai ko grįžta? Patys galėtų už paslaugas susimokėti, bet sugrįžta dar mus apiplėšti“, – sakė ji.

„Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė, kuri yra ir rajono tarybos narė, taip pat mano, kad valstybės politikoje yra spragų, jei galima šitaip piktnaudžiauti. „Vieni grįžę iš užsienio patys susimoka už sveikatos draudimą, o kiti ieško naudos – įsiregistruoja bedarbiais ir valstybė už juos sumoka. Dažniausiai tokie ateina piktai nusiteikę – padarykit, kas man priklauso, atlikit tokius ir tokius tyrimus, duokit siuntimus“, – kalbėjo A. Juknevičienė.

Ji neslėpė, jog tyrimai asmeniui kainuoja keliasdešimt eurų, o Ligonių kasa jiems per mėnesį praveda vos 2-3 eurus.

Ragino būti pilietiškais

Laikinai Klaipėdos darbo biržos Kretingos skyriaus vadovę pavadavusi Rima Gužauskienė neslėpė, jog per visą Darbo biržos Lietuvoje gyvavimo laiką iš principo nebuvo mechanizmo, kaip bedarbiui įsiūlyti darbą. „Darbo ieškantis žmogus yra laisvas – nuo Darbo biržos, darbdavio ir valstybės. Jis – pats sau šeimininkas: nori dirba, nori – ne“, – tvirtino ji.

R. Gužauskienė tęsė mintį: „Tai yra tiesa, kad nemaža dalis mūsų klientų – laikinai sugrįžusieji iš užsienio, kurie kreipiasi neva ieškodami darbo. Užpildome jo dokumentus, nukreipiame į darbą, po to, žiūrėk, ima ir pats pasisako – išvažiuoju. Įtariame, kad ir nusiųsti pas darbdavį, prašo, kad šis užpildytų, jog jam tokio darbuotojo nereikia. Bet antra vertus, kodėl darbdaviai nepažymi, kad žmogus nenori ir atsisako dirbti? Tuomet darbo paieška nutraukiama ir jis netenka socialinių garantijų. Jeigu esame pilietiški, tokiais būkime visi. Kodėl reikia kažkam pataikauti, o paskui viešai piktintis?“

Tačiau, pastebėjo R. Gužauskienė, negalima vienoda spalva piešti visų į Darbo biržą besikreipiančių žmonių: yra tokių, kurie iš darbdavio sugrįžta, nes netenkina pasiūlytos darbo sąlygos arba atlyginimas, kiti vis ieško ir neranda norimo darbo. „Visokių ir darbdavių yra: būna, gražiai skelbiasi, o nemoka žmonėms atlyginimų po kelis mėnesius. Suprantama, darbdaviams darbo vieta kainuoja brangiai, tačiau žmogui gyventi reikia šiandien“, – teigė ji.

Darbo pasiūlų apstu internete

Paprašyta apibūdinti, koks yra šiandienos bedarbio paveikslas, R. Gužauskienė neslėpė, jog be laikinai sugrįžusių iš užsienio, vyrauja gerai apmokamo darbo ieškantys vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunku patiems susirasti darbo internete.

„Yra ir grupė darbo ieškančių ligotų, depresijų kamuojamų žmonių. Ir nors jų ligos niekur neįvardintos, akivaizdžiai matosi, kad žmogus yra neįgalus. Būna nepatogu tokį žmogų nė į darbą siųsti“, – atviravo R. Gužauskienė.

„Darbo pasiūlų internete – begalės, tiek lietuviškuose, tiek užsienio socialiniuose portaluose. Šiandien technologijos tarnauja žmonėms, jie patys siuntinėja savo CV darbdaviams ir per medijas ieškosi darbo“, – tvirtino R. Gužauskienė, patikindama, jog Darbo biržos pobūdis keičiasi – ji labiau orientuota į įvairias programas, skirtas persikvalifikuoti norintiems žmonėms.

Šį rudenį Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Dėl Darbo biržos pertvarkos pernai gruodžio pabaigoje Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad nuo šių metų spalio 1 dienos užimtumo rėmimo politiką Lietuvoje įgyvendins Užimtumo tarnyba.

Lietuvos darbo biržos išlaikymo išlaidos 2016 m. siekė 21,3 mln. eurų, 2017-aisiais tam skirta 22,4 mln. eurų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Pilietis

2018-05-17   15:19

IP: 85.232.128.55

Dirbanciuju yra ir norinciu dirbti yra. Beda yra kad niekas uz darba nenori moketi, o veltui dirbti ir savininkui turtus krauti niekas nenori. Pasizvagykime kur truksta ir kam darbuotoju. O gi tiems kurie nemoka arba moka vokelyje ir tai kelis eurus. Kai darbdaviai supras kad uz darba zmogus turi gauti atlyginima kad galetu gyventi, darbuotoju netruks. SUSIMASTYKITE DARBDAVIAI, O NE VERKITE!!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ūkis

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi:

Ieškote darbo? Laisvos vietos Klaipėdos regione nuotrauka, foto

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) galėtų didėti...

S. Skvernelis: minimali alga galėtų siekti 430 eurų nuotrauka, foto

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų...

Siūlo nustatyti skirtingą MMA Vilniuje ir regionuose nuotrauka, foto

Ar seniai paskutinį kartą pirkote prekes internetu? Jei nelabai ir, jei perkate...

Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą nuotrauka, foto

Sekmadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 23-iajai, sekmadieniui: AVINAS. Galite jaustis nusivylęs savimi ar...

100–mečio „Švyturių ralio“ dalyviai tyrinėjo Neringą (papildyta galerija) nuotrauka, foto

Automobiliai, Startavo 6-asis „Švyturių ralis“, kuriame dalyvaus 80-imt iš anksto užsiregistravusių automobilių ekipažų...

Antano Smetonos pėdsakas Klaipėdoje nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Antanas Smetona neabejotinai yra viena iškiliausių Lietuvos valstybės asmenybių. Jis itin reikšmingas...

„Neptūnas-Akvaservis“ – draugiško turnyro Tauragėje čempionas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“ krepšininkai triumfavo Tauragėje vykusiame draugiškame keturių komandų Vytauto...

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...