2018 m. lapkričio 21 d. 00:34 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  SGD

SGD

SGD terminalo gelbėjimo planai

(11)

2018-07-19, 09:57

Arvydas JOCKUS, "Lietuvos žinios"

SGD terminalo gelbėjimo planai nuotrauka, foto

SGD terminalas Klaipėdoje.

© ViIdos Bortelienės nuotr.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo našta Lietuvos dujų vartotojoms gali sumažėti tik tuomet, jeigu „namų darbus“ atliks šalies Vyriausybė, valstybės insitucijos, dujų infrastruktūrą valdančios valstybės įmonės ir partneriai Baltijos šalyse.

Tačiau labiausiai nuo SGD terminalo išlaikymo finansinės naštos Lietuvos vartotojus atpalaiduotų bendros Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimas. Tai galėtų padidinti per Klaipėdą importuojamų SGD paklausą Baltijos regione. Mat kuo daugiau dujų į regioną būtų importuojama per lietuviškąjį terminalą, kuris dabar veikia trečdaliu pajėgumo, tuo mažiau už jo „neefektyvumą“ tektų primokėti Lietuvos pramonei. Deja, optimistinio scenarijaus ratuose yra pernelyg „jei“.

„Lietuvos rinka yra gana maža, tačiau turime energetikos infrastruktūrinius objektus, kurie reikalauja didelių išlaikymo sąnaudų. Šiuo metu jas dengia visi Lietuvos gyventojai“, – interviu „Lietuvos žinioms“ pažymėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė. Jos nuomone, bendra Baltijos ir Suomijos gamtinių dujų rinka sukurtų konkurenciją ir suvienodintų kainas, o tiekėjams užtikrintų vienodas prekybos sąlygas.

„Regiono aktyvumą būtent ir padidintų naujų dalyvių atėjimas: tai išjudintų rinką, leistų efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą. Lietuvos atveju pirmiausia – gamtinių dujų perdavimo sistemą ir SGD terminalą, – tai leistų sumažinti ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas visiems vartotojams“, – teigė Kainų komisijos pirmininkė.

I. Žilienė prognozuoja, jog ateityje pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai (GIPL), dar padidėtų gamtinių dujų tiekimo šaltinių skaičius ir atitinkamai atsirastų daugiau galimybių išnaudoti SGD terminalą ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių, taip pat Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių vartotojų poreikiams. „Tai sudarys sąlygas gauti papildomų pajamų, kurios leistų mažinti šiuo metu Lietuvos vartotojams tenkančias SGD terminalo ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros išlaikymo sąnaudas“, – aiškino Kainų komisijos pirmininkė.

Iš Lietuvos dujų vartotojų renkamas mokestis SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms padengti kasmet didėja. 2017 metais SGD terminalo lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2018 metais bus surinkta apie 85,6 mln. eurų už saugumo dedamąją. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD terminalo saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir 2019 metais.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Daugiausia SGD terminalo mokesčio sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.

Nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Tiek pat SGD terminalo mokesčio „Achema“ sumokėjo ir 2017 metais.

Išgelbėtų bendra Baltijos rinka

– Kokius būdus sumažinti SGD terminalo išlaikymo naštą Lietuvos vartotojams ir pramonei mato nacionalinis reguliuotojas?

– Šiuo metu Kainų komisija su Latvijos, Estijos ir Suomijos reguliuotojais aktyviai bendradarbiauja kuriant Baltijos ir Suomijos gamtinių dujų rinką. Sujungus gamtinių dujų rinkas regione, tai paskatintų bendrą rinkos likvidumą bei konkurencingumą, leistų visame regione turėti panašias gamtinių dujų kainas, tiekėjams – vienodas sąlygas prekiauti gamtinėmis dujomis, mažėtų „įėjimo“ į rinką barjerų.

Didėjanti konkurencija turėtų tapti postūmiu formuotis palankesnėms gamtinių dujų tiekimo kainoms regione, dėl to išloštų tiek pramonė, tiek gyventojai. Regiono aktyvumą būtent ir padidintų naujų dalyvių atėjimas: tai išjudintų rinką, leistų efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą. Lietuvos atveju pirmiausia – gamtinių dujų perdavimo sistemą ir SGD terminalą, – tai leistų sumažinti ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas visiems vartotojams, kas yra labai aktualu Lietuvai.

Taip pat situacija galėtų pasikeisti priklausomai nuo to, kokie Lietuvos strateginiai sprendimai bus priimti dėl SGD terminalo ateities. Tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ atlikta studija parodė, kad Klaipėdos SGD terminalas teikia naudą visam Baltijos ir Suomijos regionui. Ekspertai vertino, ar Lietuvai tikslinga ir toliau turėti SGD terminalą po 2024 metų, kai baigsis SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis. Vertintos trys alternatyvos: SGD terminalo įsigijimas po 2024 metų, nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.

Studijos rezultatai patvirtino, kad SGD terminalas Lietuvos bei regiono dujų vartotojams kurs ekonominę naudą ir po 2024 metų bei užtikrins konkurenciją dujų rinkoje. Kaip numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, apsisprendus laivą išpirkti 2024 metais, finansinius įsipareigojimus išdėstant ilgesniam laikotarpiui, SGD terminalo metiniai išlaikymo kaštai, preliminariais skaičiavimais, galėtų mažėti apie 40 procentų. Galutinį sprendimą dėl SGD terminalo turi priimti Vyriausybė.

Sumažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas, tikintis dar didesnio efekto, gali ir kiti veiksniai, kuriems būtinas visų bendras darbas: tiek Komisijos, tiek reikalingos pastangos vyriausybiniu lygmeniu, aktyvūs gamtinių dujų bei SGD terminalo operatorių veiksmai.

– Ką reikėtų keisti dabar ir ateityje, nutiesus Lenkijos ir Lietuvos bei Estijos ir Suomijos dujų jungtis, kad terminalo kaštai tolygiau pasiskirstytų regione?

– 2015 metų pabaigoje Baltijos šalių ministrai pasirašė susitarimą dėl bendro Baltijos ir Suomijos gamtinių dujų regiono sukūrimo. Kuriant bendrą rinką, vienas iš prioritetų yra išspręsti Lietuvoje esančio SGD terminalo ir požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje kaštų paskirstymą – šį klausimą pavesta išspręsti regiono ministrų lygmeniu.

Šiuo metu ieškoma kompromiso dėl bendrų sprendimų ir kaštų socializavimo, įvertinus šios svarbios infrastruktūros sukuriamas naudas kiekvienai šaliai regione. Lietuva kaip svarų argumentą SGD terminalo kaštų dalybose turi jau minėtos „Pöyry Management Consulting“ studijos išvadas dėl SGD terminalo naudos visam Baltijos ir Suomijos regionui.

Inga Žilienė.„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Taip pat svarbu išspręsti klausimą dėl bendros gamtinių dujų perdavimo tarifų sistemos. Siekiama, kad neliktų tarifų taškuose, jungiančiuose regiono šalių gamtinių dujų perdavimo sistemas. Kuo gamtinių dujų perdavimo tarifikavimo sistema bus lankstesnė, tuo efektyviau galėsime išnaudoti energetikos infrastruktūrą, mažinti finansinę naštą gamtinių dujų tiekimo įmonėms bei padidinti regiono rinkos patrauklumą.

Be to, siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas gamtinių dujų tiekimui vamzdynais ir per SGD terminalą, svarbu išspręsti Klaipėdos taško įėjimo tarifo nuolaidos klausimą, tas pats taikytina ir įėjimo tarifui į Inčukalno saugyklą Latvijoje.

Tikimasi, kad, ateityje pradėjus veikti GIPL jungčiai, dar padidės gamtinių dujų tiekimo šaltinių skaičius ir atitinkamai atsiras daugiau galimybių išnaudoti SGD terminalą ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių, taip pat Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių vartotojų poreikiams. Atitinkamai tai sudarys sąlygas gauti papildomų pajamų, kurios leistų mažinti šiuo metu Lietuvos vartotojams tenkančias SGD terminalo ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.

Tačiau, kaip jau minėjau, iki GIPL veikimo pradžios dar turės būti išspręsta nemažai klausimų, susijusių su gamtinių dujų perdavimo sistemos kainodara, pajėgumų paskirstymu, bendra balansavimo rinka, regioninės prekybos zonos sukūrimu, SGD terminalo ir Inčukalno saugyklos socializavimo kaštų paskirstymu, naujų susietųjų pajėgumų produktų sukūrimu, kad sistemos naudotojai vieno langelio principu galėtų užsisakyti perdavimo sistemos pajėgumus ir gamtines dujas transportuoti iš Klaipėdos SGD terminalo į požeminę gamtinių dujų saugyklą Latvijoje.

Kodėl atpigo dujos

– Politikai ir verslininkai, valstybinių ir privačių įmonių vadovai nesutaria, kas labiausiai lėmė dujų kainų sumažėjimą Lietuvoje: SGD terminalas ar bendros pasaulio dujų rinkos tendencijos? Ką šiuo klausimu mano Kainų komisija? Ar terminalas daro bendrą spaudimą kainoms?

– Europos Komisija 2016 metais atliko Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos bendros dujų sistemos rizikos vertinimą. Jo išvados parodė, kad, Rusijai nutraukus dujų tiekimą, kiltų didžiulė grėsmė, jog nepakaks gamtinių dujų, net esant SGD terminalui bei Inčukalno saugyklai. Visgi, net ir esant tokioms išvadoms, SGD terminalas mažina gamtinių dujų tiekimo nutraukimo riziką visame regione ir tarnauja kaip patikimas dujų tiekimo šaltinis ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių vartotojams.

Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių taip pat įpareigoja ES valstybes nares užtikrinti gamtinių dujų infrastruktūros standartą, tai yra reikalaujama turėti infrastruktūrą, kuri, sutrikus esamam gamtinių dujų tiekimui, garantuotų jų tiekimą iš kito šaltinio. Lietuvai šį reikalavimą leido įgyvendinti būtent SGD terminalas.

Pradėjus veikti SGD terminalui, Lietuvoje dujų kaina atitinka ES vidurkį. 2015 metais, kai pradėjo veikti SGD terminalas, matomas gamtinių dujų kainų skirtumų tarp vidutinių svertinių importuojamų gamtinių dujų kainų Lietuvoje bei gamtinių dujų kainų „Gaspool“ ir TTF biržose mažėjimas.

Remiantis Komisijos turimais duomenimis, 2013 metais skirtumas tarp vidutinės Lietuvos svertinės importo kainos ir TTF biržos buvo 7,9 euro už megavatvalandę (MWh), 2014 metais – 8,3 euro už MWh, o 2015 metais, kai atsirado SGD terminalas, jis sumažėjo iki 2,65 euro už MWh, 2016 metais – 3,43 euro už MWh, 2017 metais – 1,69 euro už megavatvalandę. 2018 metų pirmo ketvirčio duomenimis, šis skirtumas siekia 1,37 euro už megavatvalandę.

2018 metų vasarį Europos Komisija paskelbė „Quo vadis“ studiją, kuri rodo, kad, nepaisant to, jog Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkų sujungimas tiesiogiai nedarytų įtakos visos Europos Sąjungos (ES) rinkos dujų didmeninei kainai, tačiau, esant alternatyviems gamtinių dujų tiekimo šaltiniams, konkuruotų SGD terminalo ir Rusijos gamtinių dujų tiekėjų dujos tarpusavyje ir tai duotų naudą vartotojams. Taip pat daroma prielaida, kad ES rinkoje išaugus per SGD terminalus išdujinamų gamtinių dujų kiekiui – nuo 449 teravatvalandžių (TWh) 2016 metais iki 900 TWh – Lietuvoje didmeninė gamtinių dujų kaina galėtų mažėti apie 5,2 euro už megavatvalandę.

Mažai rinkai – dideli infrastruktūros objektai

– Kaip kinta SGD terminalo išlaikymui skiriamos SGD terminalo saugumo dedamosios dydis ir kokiu mastu realiai jis galėtų sumažėti?

– 2017 metais SGD terminalo lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2018 metais bus surinkta apie 85,6 mln. eurų už saugumo dedamąją. Vertinant šios dienos situaciją ir turimus duomenis, tikėtina, kad SGD terminalo saugumo dedamosios dydis 2019 metais reikšmingai nesikeis.

Pagal šiuo metu galiojančias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatas, Lietuvoje paskirtasis tiekimas galės būti vykdomas ne ilgiau nei iki 2024 metų. Tai reiškia, kad po 2024 metų nelikus paskirtojo tiekėjo, SGD terminalo saugumo dedamosios dydis galėtų mažėti 20–30 mln. eurų per metus. Taip pat, kaip jau minėjau, situacija dėl saugumo dedamajai tenkančios sumos galėtų pasikeisti ir Vyriausybei apsisprendus dėl SGD terminalo ateities.

– Kuriuos „namų darbus“, nacionalinio reguliuotojo nuomone, turėtų atlikti valstybės institucijos ir įmonės Lietuvoje, kad SGD terminalas taptų labiau ekonomiškai pagrįstas ir nekeltų galvos skausmo nei pramonei, nei politikams?

– Pradėti reikėtų nuo to, kad Lietuvos rinka yra gana maža, tačiau turime energetikos infrastruktūrinių objektų, kurie reikalauja didelių išlaikymo sąnaudų. Šiuo metu jas dengia visi Lietuvos gyventojai. Turėdami regioninę rinką – Lietuvos, Latvijos, Estijos, o po 2020 metų prisijungus ir Suomijai, galėtume padidinti gamtinių dujų rinkos likvidumą, efektyviau išnaudoti energetikos objektus, tarp jų, žinoma, ir SGD terminalą, būsimų gamtinių dujų jungčių potencialą, taip užtikrindami didesnę ekonominę naudą šalies vartotojams. O tai yra visų bendras darbas.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad gamtinių dujų produkto kaina yra itin jautri pasaulinėms naftos ir jos produktų kainų tendencijoms bei valiutų kursų svyravimui, nuo to negalima turėti kokių nors „saugiklių“. Bet į rinką ateina ir naujos technologijos, kurios leis efektyvinti vidinius įmonių procesus, mažinant veiklos sąnaudas, o kartu – ir gamtinių dujų kainas galutiniams vartotojams.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lollol

2018-08-10   19:58

IP: 185.11.26.161

llhksk

Lol

2018-08-10   19:57

IP: 185.11.26.161

llhksk

Lol

2018-08-10   19:55

IP: 185.11.26.161

ll

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SGD

Šeštadienį sukanka lygiai ketveri metai, kai pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė...

SGD terminalui sukanka ketveri metai nuotrauka, foto

Klaipėdoje pristatytas ateitis vilkikas. Įprastai atrodantis sunkiųjų krovinių pervežimui pritaikytas automobilis neturi...

Klaipėdiečiai parodė ateities vilkiką: antro tokio Lietuvoje nėra nuotrauka, foto

Melnragėje, Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stotyje, iš sunkvežimio išlipęs neadekvatus vyras pagrasino...

Grėsmė SGD stotyje - kas būtų, jei tai išties įvyktų? nuotrauka, foto

KN skaičiavimu, nuo 2014-ųjų, kai Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių...

4 metai su SGD: sutaupyta 103 mln. eurų nuotrauka, foto

Nuomos Ledų rago įlankos krantines nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė penkeriems metams išnuomoti Ledų rago įlankos krantines ir...

Edas Butvilas - geriausias nuotrauka, foto

Sportas, KLAIPĖDIETIS tenisininkas Edas Butvilas, šiemet daugybę kartų džiuginęs savo sporto pergalėmis, iškovotų...

Prieš išvyką į Vengriją - pergalės Lietuvoje nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Klaipėdos karatistų artėjantį savaitgalį vyks į Vengriją, kur jų laukia vienos...

Iš Vilniaus - su čempionų laurais nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro dziudo atstovai Vilniuje vykusiame Lietuvos dziudo moksleivių čempionate...

Jūra, Paskelbta prieš 33 min.

Sportas, Paskelbta prieš 33 min.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...