2018 m. rugsėjo 20 d. 13:39 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  SGD

SGD

Palankaus vėjo terminalui beieškant

2018-05-29, 08:22

Arvydas JOCKUS, lzinios.lt

Palankaus vėjo terminalui beieškant nuotrauka, foto

eigu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pasibaigus laivo-saugyklos nuomos sutarčiai 2024 metais, būtų pasiūlyta įsigyti privačioms kompanijoms, ar atsirastų pirkėjų? O gal verslas susigundytų įsigyti SGD terminalą valdančios valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ pusę ar daugiau akcijų?

Ar terminalas domintų didžiausią dujų vartotoją šalyje Jonavos azoto trąšų gamintoją „Achemą“, kurios suvartojamų dujų dalis ateityje gali dar labiau išaugti mažėjant bendram dujų suvartojimui Lietuvoje? Pagaliau, ar „Klaipėdos nafta“ yra geriausia SGD terminalo valdytoja – gal privatūs investuotojai geriau išnaudotų šio įrenginio teikiamas galimybes: užtikrintų ir energetinį saugumą, ir ekonominę naudą valstybei bei verslui?

SGD terminalo veiklos sąnaudoms dengti kasmet iš dujų vartotojų surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų SGD mokesčio.

Šiais ir kitais aspektais apie SGD terminalo ateitį diskutavo privataus ir valstybinio verslo, politikos ir visuomenės lyderiai, susirinkę į „Lietuvos žinių“ Vilniuje surengtą konferenciją, kurios tema „SGD terminalas naujosios energetikos strategijos kontekste. Ką daryti?“

Už laivo išpirkimą

„Klaipėdos naftos“ analitikos vadovas Mantas Šabanas konferencijoje kalbėjo apie SGD terminalo ekonominę naudą Lietuvai ir regionui, kaip tą naudą mato įrenginį eksploatuojanti valstybės įmonė bei jos užsakymu atliktos studijos apie galimą terminalo panaudojimą po 2024 metų autoriai. M. Šabanas pritarė konsultantų išvadai, kad laivą „Independence“ reikėtų išpirkti, – esą priėmus tokį sprendimą terminalo išlaikymo sąnaudos, kurias dabar mokėdami specialų mokestį dengia dujų vartotojai, sumažėtų perpus jau nuo 2019 metų.

M. Šabanas tikino, kad terminalas užtikrina Lietuvos energetinį saugumą ir energijos šaltinių diversifikaciją, didina konkurenciją tarp tiekėjų, o dujų importo kainos atspindi tarptautinių rinkų lygį.

Valstybės įmonės analitikas tikino, kad Lietuvos dujų vartotojai turi tiesioginę prieigą prie tarptautinių gamtinių dujų rinkų, vamzdynu tiekiamų dujų kaina yra ne didesnė nei pasaulinių SGD. Be to, terminalas galėtų dujomis aprūpinti visą Baltijos regioną, kai dirbtų išvien su Inčukalno požemine dujų saugykla Latvijoje.

M. Šabanas priminė, kad „Independence“ pajėgumas yra 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, kai bendras trijų Baltijos valstybių poreikis per metus siekia 4,1 mlrd. kub. metrų: Lietuvoje – 2,3 mlrd., Latvijoje – 1,3 mlrd, Estijoje – 0,5 mlrd. kub. metrų. Be to, netolimoje ateityje pradės veikti naujos dujų jungtys: nuo 2020 metų Estijos ir Suomijos jungtis „Balticconnector“, nuo 2021 metų – Lietuvos ir Lenkijos jungtis (GIPL).

„Klaipėdos nafta“ plėtoja mažos apimties SGD veiklą, leisiančią perkrauti aukštos kokybės SGD tolimesniam transportavimui.

Pasak M. Šabano, Baltijos šalys yra apsaugotos nuo dujų tiekimo sutrikimo iš Rytų, šaltuoju laikotarpiu yra užtikrinta centrinio šildymo sistemos veikla, energetinis saugumas buitiniams vartotojams bei pramonei. Pranešėjas tvirtino, kad SGD terminalas jau ketvirtus metus sėkmingai veikia, tai iš dalies rodo pajėgumų išnaudojimas, kuris 2015 metais buvo 13 proc., 2016 metais – 35 proc., 2017 metais – 30 proc., prognozuojamas 2018–2020 metais – iki 25 procentų. Nuo 2016 metų terminalu pradėjo naudotis ne tik valstybinė „Litgas“ (prekiaujanti nuostolingai, – red.), bet ir privatūs klientai – „Achema“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Dujų tiekėjų grupė taip pat išsiplėtė nuo vieno – norvegų „Statoil“ iki keturių.

2017 metais pradėta SGD perkrova į dujovežius, o šių metų pabaigoje veiklą pradės SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas, kurio talpa 7500 kub. metrų.

M. Šabanas citavo šių metų balandį pristatytą konsultacijų įmonės „Poyry Management Consulting Ltd.“ vertinimą, kuris neva „patvirtino ilgalaikę terminalo kuriamą naudą, pagrindė dėl mažesnių dujų kainų per alternatyvaus importo šaltinio kuriamą derybinę galią prieš „Gazprom“. Pasak „Klaipėdos naftos“ analitikos vadovo, „studijos galutiniai rezultatai rodo, kad visi vertinti baziniai scenarijai kuria vertę“.

Analitikas tikino, kad terminalas įrodė technines galimybes ir naudą gamtinių dujų rinkai, o jo išlaikymo sąnaudos labiausiai priklauso nuo sprendimo, ar laivas-saugykla bus išpirktas 2024 metais. „Priėmus sprendimą dėl ilgalaikės perspektyvos nedelsiant galima mažinti surenkamą SGD dedamąją jau nuo 2019 metų, – tvirtino M. Šabanas. – Jeigu šiandien pasakome, kad laivą išperkame ir naudosime jį dar 10 ar daugiau metų, nuomos, kurias dabar mokame norvegams, sąnaudas galėtume išdėstyti laike kitaip, kad būtų labiau teisinga. Kaštai iš karto mažėtų, visi esami dujų vartotojai patirtų mažiau skausmo.“

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius patikslino, kad Vyriausybei nusprendus laivą pirkti SGD mokestį jau nuo 2019-ųjų būtų galima sumažinti perpus. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kada terminalas galėtų pradėti veikti vien komerciniais pagrindais, per prievartą neįtraukiant į jo nuostolingą veiklą dujų vartotojų.

Anot M. Šabano, „nepriklausomas vertinimas“ parodė, kad ir po 2024 metų SGD terminalas palaikys kainų spaudimą „Gazprom“ („be terminalo didmeninės kainos didėtų nuo 11 proc. iki 20 proc.)“), terminalo dydis yra tinkamiausias Lietuvos poreikiams, SGD terminalas yra vienintelis visiškoje Lietuvos kontrolėje esantis dujų importo kelias („suteikiantis priėjimą prie tarptautinių rinkų išvengiant kitų šalių reguliacinės rizikos“) ir yra geroje strateginėje pozicijoje teikti perkrovos paslaugas regione („šių paslaugų teikimas mažina terminalo išlaikymo sąnaudas“).

„Galutiniai studijos rezultatai rodo, kad ekonomiškai naudingiausias sprendimas yra laivo-terminalo išpirkimas. Priimant sprendimą išpirkti laivą-terminalą ir paskirstant dalį esamų nuomos mokėjimų laike galima sukurti papildomai 24 mln. eurų vertės bei iš karto mažinti metinius terminalo sąnaudas“, – teigė M. Šabanas.

Sutrikdė paprasti klausimai

Optimistinį pranešimą apie SGD terminalo naudą ir šviesią ateitį perskaičiusį „Klaipėdos naftos“ analitiką kiek sutrikdė, o konferencijos dalyvius prajuokino koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus Lino Sabaliausko paprastas klausimas: „Kodėl manote, kad geriausias SGD terminalo operatorius gali būti „Klaipėdos nafta“, o ne kita privati įmonė?“

M. Šabanas atsakė, kad to nežino. „Turėtumėte klausti ne mūsų. Mes manome, kad esame puikūs operatoriai, tikime savo jėgomis, einame į pasaulines rinkas. Mūsų įžvalgos vertinamos. Esame pasirenkami kaip partneriai tarptautiniuose konkursuose. Ir turime labai aiškias rekomendacijas iš esamų SGD tiekėjų kaip patikimi partneriai. Tokie vertinimai iš išorės. Lietuvoje kito nėra. Sunku pasakyti“, – svarstė analitikas.

Į klausimą, ar galėtų taip pat sėkmingai darbuotis, jeigu Lietuvoje nebūtų sukurtas prievartos mechanizmas, kuris leidžia terminalo operatoriui ir valstybinei dujų prekybos bendrovei išsilaikyti, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra realios ar išpūstos sąnaudos – viską padengs dujų vartotojai.

„Vienaip ar kitaip turime riboto dydžio rinką. Vien komerciniais pagrindais infrastruktūra tokio profilio rinkose nėra vystoma. Jeigu norime turėti alternatyvių šaltinių, tai vienas iš būdų“, – kalbėjo „Klaipėdos naftos“ analitikas.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas suabejojo pateikta nepriklausomų konsultantų išvada, kad „be terminalo didmeninės dujų kainos didėtų nuo 11 proc. iki 20 proc.“. „Dabar „Achemai“, nepriklausomai nuo gamtinių dujų kainų, vien dėl mokamos SGD saugumo dedamosios dujos pabrangsta nuo 11 iki 20 procentų. Jeigu terminalo nebūtų, mums automatiškai dujų kaina nukristų. Tarkime, kad „Gazprom“ padidins kainą 11–20 proc., tai mums kainų lygmuo bus toks pat kaip dabar. Didesnis kainų kilimas tikrai sunkiai suvokiamas, kadangi turėsime dujų jungtį su Lenkija, kur veikia nuosavas SDG terminalas, jis bus ir po 2024 metų ir tieks dujas konkurencingomis kainomis. Dujų transportavimas iš Lenkijos tikrai bus pigesnis nei galės kainas kelti „Gazprom“, – skaičiavo R. Miliauskas.

M. Šabanas pasvarstė, kad Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties pajėgumai bus riboti, ši jungtis esą negalės patenkinti viso Lietuvos ir Baltijos šalių dujų poreikio, bei pakartojo, kad „realų“ spaudimą „Gazprom“ kainoms gali daryti tik SDG terminalas.

Priklausys nuo dujų poreikio

„Lietuvos žinių“ surengtos diskusijos dalyviai bandė atsakyti į vieną klausimą: ką daryti su SGD terminalu? Kokį sprendimą patartų priimti premjerui: išpirkti ir naudotis toliau ar parduoti, ar toliau nuomotis?

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad bene svarbiausias dėmuo priimant vienokį ar kitokį sprendimą yra dujų vartojimo poreikis. Jis suabejojo dujų prognozėmis, kuriomis remiasi pasiūlymus dėl terminalo ateities teikiantys neva nepriklausomi konsultantai.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, kuo studijos autoriai grindė prielaidas, kad dujų poreikis per artimiausius dešimtmečius Lietuvoje didės, kas tas dujas vartos, jeigu Lietuva orientuojasi į žaliąją energetiką, „Poyry Management Consulting Ltd.“ konsultantas Johnas Williamsas atsakė, kad dujų vartojimo prognozes grindė Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) prognozėmis, pagal kurias dujų poreikis regione išliks stabilus. „Naudojomės šiomis prognozėmis, nes tai visuotinai priimtinas geras informacijos šaltinis apie dujų poreikį Europoje“, – teigė konsultantas.

M. Nagevičius abejojo ENTSO-G prognozių patikimumu. Pasak jo, 2009 metais šis tinklas prognozavo, kad 2017 metais Baltijos regione dujų poreikis sieks 12 mlrd. kub. metrų. Tikrovė ta, kad dabar suvartojama iki 7 mlrd. kub. metrų dujų. „Apsiriko maždaug 40 procentų. Jeigu patarinėčiau premjerui, paprašyčiau, kad konsultantai įvertintų realesnius dujų vartojimo scenarijus“, – sakė jis. V. Nagevičius juokavo, kad kiekviena prognozė daugiau pasako apie prognozuotoją negu apie jo prognozės objektą. „Šiame kontekste atrodo, jog pirmiau nusprendžiama, kad SGD terminalo reikia, o paskui pagal tai pritempiamos dujų prognozės“, – svarstė jis.

M. Nagevičus atkreipė dėmesį, kad per 12 paskutinių mėnesių bendras dujų poreikis, lyginant su tuo pačiu ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 1,5 procento, bet Jonavos gamykla suvartojo 58–59 proc. visų dujų. „Matome, kad visa Lietuvos dujų infrastruktūra iš esmės tampa aptarnaujančia vieną įmonę. Spėju, kokiais 2025 metais Jonava suvartos apie 75 proc. visų šalies dujų. Išeitų, kad valstybės mastu sprendžiama, kaip aptarnauti vieną įmonę, o ji sako: ne ne, nereikia mūsų aptarnauti, – juokavo ekspertas. – Patarinėdamas premjerui sakyčiau, kad neskubame ir žiūrime, ar dujų vartojimas Lietuvoje ir Baltijos regione mažės. Atrodo, kad būtent taip ir bus, nes Ryga pereina prie biokuro, o Suomijos dujų vartojimas nuo 2010 metų krito perpus.“

M. Nagevičiaus nuomone, jei dujų vartojimas toliau mažės, SGD terminalą reikėtų pasiūlyti nusipirkti „Achemai“, jeigu ji sutiktų.

Į tai „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas replikavo, kad „Achema“ iki 2024 metų iš viso sumokės 239 mln. eurų SGD mokesčio. „Tai galima sakyti, kad jau nusipirkome“, – pažymėjo jis.

Tačiau R. Miliauskas piktinosi, kad iki šiol niekas – nei „Klaipėdos naftai“ patarinėjantys neva nepriklausomi konsultantai, nei pati „Klaipėdos nafta“ – neklausia, ar „Achema“ ir toliau vartos pusę šalies dujų. „Apgailestauju, kad niekas niekada nesikreipė ir nepaklausė, o kokie yra „Achemos“ planai. „Achema“ dujas vartoja gaminti tarpinei žaliavai amoniakui, kurį iš principo galime nusipirkti, atsivežti ir sėkmingai vystyti trąšų gamybą. Tai ir buvo daroma 2010 metais. Todėl mes patys negalime 100 procentų garantuoti, kad, tarkime, kitais metais vartosime tiek ir tiek dujų. Ir dabar svarstome: pirkti amoniaką ar gaminti jį iš dujų, kurios šiuo metu nėra pigios“, – pasakojo įmonės vadovas.

R. Miliauskas premjerui patartų pirmiausia sukviesti visus gamtinių dujų vartotojus ir paklausti, kokie jų planai. „Jeigu turime terminalą ir norime jį toliau išlaikyti, reikia imtis priemonių, leisiančių didinti gamtinių dujų vartojimą“, – dėstė jis. „Achemos“ vadovas dar atkreipė dėmesį, kad gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje išvystyta labai gerai, jos galimybės maždaug 7 kartus viršija dujų suvartojimą – esami vamzdynai galėtų praleisti apie 15 mlrd. kub. metrų dujų per metus. „Bet realiai išlieka vienas stabilus vartotojas, o visi kiti vartojimą mažina“, – sakė R. Miliauskas.

Siūlė parduoti „Achemai“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas siūlytų premjerui parduoti ne tik SGD terminalą, bet ir „Klaipėdos naftą“. „Aišku, jeigu sąžiningai pardavinėčiau, pirmiausia panaikinčiau įpareigojimą pirkti dujas iš SGD terminalo (reguliuojamiems energijos gamintojams – red.), jeigu nesąžiningai – pirma parduočiau, o paskui panaikinčiau tą įpareigojimą“, – dėstė ekspertas.

Jo nuomone, nereikia klausti, ar SGD terminalas yra gerai, kaip nereikia klausti, ar gerai, kad kaimynystėje atsidaro nauja parduotuvė. „Klausimas, ar tą parduotuvę turi atidaryti valstybė“, – svarstė jis.

Seimo narys Jurgis Razma patarė, kad premjeras, siūlydamas SGD terminalą išpirkti, kviestų dalyvauti ir privačius dalyvius. „Galbūt tai parodytų, ar pirkti apsimoka, ar ne. „Achema“ irgi turėtų greitai pradėti galvoti, ar apsimokėtų įsigyti 30 ar daugiau procentų akcijų. Ar tinka kaina?“ – kalbėjo politikas.

J. Razma linkėjo Vyriausybei išeiti iš konfliktinės situacijos su pagrindiniais rinkos dalyviais ir atkurti abipusį pasitikėjimą.

Yra 10 kitų laivų

Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų pirmininkas Jaroslavas Neverovičius mano, kad SGD terminalas reikalingas ir savo funkciją atliko, užtikrindamas tiekimo diversifikavimą ir energetinį saugumą. Taip pat davė komercinės naudos, nes padėjo sumažinti dujų kainą. „Gazprom“ turėjo prisitaikyti, – tikino jis. – SGD terminalas yra sėkmės istorija valstybei. Net ir „Achema“ yra pozityvus pavyzdys, kaip galima sėkmingai terminalu pasinaudoti. Įsteigta dujų prekybos įmonė (UAB „Achema Gas Trade“, – red.), viena pirmųjų regione, kuri stebi pasaulio dujų rinką ir atitinkamai reaguoja pagal vietos poreikius. Tai parodo, kad terminalo galimybės išnaudojamos“, – pabrėžė jis.

J. Neverovičius mano, jog dabar būtų neprotinga atsisakyti „tokio gero instrumento“. Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje plaukioja daugiau kaip dešimt SGD laivų-saugyklų, neprisišvartavusių prie konkretaus uosto. „Suprantu, kad norvegai turi nuomos sutartį ir užsitikrinę sumą, kurią gaus iš lietuvių. Bet jeigu atsirastų konkurencinis procesas, ateitų ir kiti žaidėjai (tų dešimties laivų savininkai), gal nebūtinai „Independence“ būtų Klaipėdoje“, – svarstė jis.

LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros partneris Gintaras Balčiūnas patartų premjerui girdėti ne tik „Klaipėdos naftą“ ir jos pasamdytus konsultantus. „Mano įsitikinimu, „Gazprom“ sumažino kainą tik dėl pradėtų Europos Sąjungos teisės pažeidimų bylų. Atsiprašau, bet „Gazprom“ tikrai neišsigando lietuvių ir jų terminalo. Ir estai, neturėdami terminalo, tikrai neperka 20 proc. brangesnių negu mes rusiškų dujų. Man keistoka atrodo pozicija, kai sakoma, kad lietuviai pasistatė terminalą ir dėl to visame pasaulyje krito dujų kaina“, – ironizavo teisininkas.

G. Balčiūnas pripažino, kad „Achema“ turi interesą dėl terminalo, ir to neslepia. „Tai akivaizdu ir mes tai atskleidžiame, nes mums tai labai skaudi tema. Ir neaišku, ar „Achema“ išliks, jeigu tas terminalas toks ir liktų, nes našta „Achemai“ būtų per didelė“, – kalbėjo teisininkas.

Jis pasiūlė įsivaizduoti, kad vieną laišką vežioja pašto sunkvežimis, kai galima pristatyti minant dviratį. Tai analogija, tinkanti terminalui, – kuriama tokio dydžio ir brangumo infrastruktūra, kurios nereikia.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia siūlė laikytis maksimalaus lankstumo, kad keičiantis rinkos poreikiams SGD terminalą būtų galima parduoti arba tam tikrais laiko tarpais išnuomoti.

„Atverskime kortas“

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius M. Jusius klausė, kokią „Achema“ mato SGD terminalo ateitį, – esą jam iki šiol dar neteko girdėti jokių konkrečių pasiūlymų. „Koks scenarijus būtų palankiausias vienam didžiausių rinkos dalyvių. Ar reikalingas „Achemai“ prisijungimas prie pasaulio SGD rinkos?“ – teiravosi jis.

G. Balčiūnas paprašė patikslinti klausimą: „Ar „Achema“ pritartų, kad „Klaipėdos nafta“ nusipirktų terminalą?“

J. Jusius išsigynė tokios formuluotės ir pakartojo klausimą apie prisijungimo prie pasaulinės SGD dujų rinkos aktualumą. G. Balčiūnas paaiškino, kad tą „aktualumą“ „Achema“ deklaravo nuo 2008 metų, tačiau pasistatyti nuosavo terminalo įmonei politikai neleido nei 2009-aisiais, nei 2012-aisiais.

Pasak G. Balčiūno, iki šiol neaišku, ar SGD terminalo projektas yra politinis, ar komercinis. „Jeigu kalbame, kad tai verslo projektas, mes negalime patarti, ar „Klaipėdos naftai“ verta daryti verslą. Mes juk neklausiame „Klaipėdos naftos“, ar mums gaminti trąšas“, – kalbėjo G. Balčiūnas.

„Tai kuo jūs nepatenkinti?“ – nesuprato G. Jusius.

„Achemos“ vadovas R. Miliauskas paaiškino, kad įmonė šiuo metu negali atsakyti, ar SGD terminalas bus reikalingas po 2024 metų jį išpirkus. „Mes nežinome, kokios tada bus valdymo sąnaudos, kokio dydžio SGD mokesčiai, koks terminalo finansavimo modelis. Jūs gal ir žinote, bet skaičių neatskleidžiate. Pasakoma, kad terminalo išpirkimas gali kainuoti 160 mln. eurų. O kas toliau? Kiek per metus kainuos terminalo išlaikymas? Koks bus jo pajėgumų išnaudojimas? Ar prognozuojate, kad terminalo naudojimas toliau mažės? Mes tokių duomenų neturime, todėl ir negalime atsakyti, ar terminalo mums reikės. Todėl ir prašome: sėskime prie bendro stalo ir atverskime visas kortas“, – kalbėjo „Achemos“ vadovas.

Jis patikslino, kad trąšoms gaminti reikia pigios dujų žaliavos, ir visiškai nesvarbu, iš kurios pusės jos tekės – iš Latvijos Inčukalno saugyklos ar iš Lenkijos.

Lietuviško kapitalo investicinės bankininkystės ir investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ partneris Valentinas Belousovas siūlė valstybei bendrovėje „Klaipėdos nafta“ susimažinti savo dalį iki 50 procentų, o likusias akcijas paleisti į rinką. „Klaipėdos nafta“ tokiu atveju turės pristatyti planą, kaip ji pardavinės dujas „Achemai“ ir kitiems rinkos dalyviams, kaip bus bendraujama su latviais ir estais, o finansų rinkos įvertins įmonės vertę ir galimą akcijų įsigijimą. Mano nuomone, įmonės vertė siekia ne 200 mln. eurų, o 300 mln. eurų. Jeigu 50 proc. akcijų būtų įtrauktos į biržos prekybos sąrašą, diskusijoje dėl įmonės ateities dalyvautų daugelis regiono investuotojų, tarp jų ir skandinavų bankai. Tada bus lengviau atsakyti ir į klausimą, ar verta išpirkti SGD terminalą“, – svarstė jis.

V. Belousovo nuomone, dabar laivas iš norvegų nuomojamas tikrai per didele kaina. Rinkoje būtų galima rasti geresnių pasiūlymų.

Našta verslui – šimtai milijonų eurų

Praėjus kiek daugiau nei trejiems metams nuo SGD terminalo Klaipėdoje eksploatacijos pradžios, Vyriausybei 2018 metais teks priimti sprendimą dėl šio įrenginio likimo – jį išpirkti ar pratęsti nuomą dar 10 ar 20 metų.

Dabar laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios jį nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Jeigu būtų nuspręsta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, išpirkti, būtų sumokama apie 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai, vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

SGD terminalo veiklos sąnaudoms dengti kasmet iš dujų vartotojų surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų SGD mokesčio. Dujų vartotojai 2013–2018 metais SGD terminalo sąnaudoms padengti sumokėjo 356,9 mln. eurų. Maždaug dar tiek pat teks sumokėti per ateinančius 5 metus, kol galios laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis.

Ketvirtadalis šio mokesčio tenka valstybės įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams dengti. Skirtumas tarp šios įmonės, oficialiai vadinamos paskirtuoju tiekėju, perkamų ir pigiau parduodamų dujų 2016–2018 metais sudarys 62,75 mln. eurų.

Didžiausia SGD mokesčio (vadinamosios saugumo dedamosios) dalis tenka „Achemai, kuri 2013–2018 metais sumokėjo 104,3 mln.eurų, o per dešimtmetį iki 2024-ųjų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, iš viso sumokės 239 mln. eurų.


Žymos: sgd terminalas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SGD

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra...

Galimybės SGD terminalui, kurių niekas nemini nuotrauka, foto

Dubajuje, Lietuvoje ir Šveicarijoje investuojantis verslininkas Gintautas Bertašius pastaruoju metu dienas leidžia...

Gintautas Bertašius: "Mūsų regionas neturi savo identiteto" nuotrauka, foto

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo našta Lietuvos dujų vartotojoms...

SGD terminalo gelbėjimo planai nuotrauka, foto

Seime vakar surengta didžiulė diskusija apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Į...

Ne SGD laivas sumažino dujų kainas nuotrauka, foto

Vygaudas Ušackas kviečia klaipėdiečius susitikti nuotrauka, foto

Klaipėda, Mieli klaipėdiečiai ir pajūrio gyventojai,

Klaipėdos moterų drama: bijo siautėjančio užpuoliko nuotrauka, foto

Kriminalai, Po moters, šeštadienį vežimėlyje stūmusios vaiką, kraupios akistatos su užpuoliku Klaipėdos Šarlotės...

Krovinių dulkėtumas - ne tik Klaipėdos uosto problema nuotrauka, foto

Ūkis, Tai, kas dabar daroma Klaipėdos uoste stabdant krovinių dulkėtumą, olandai Roterdamo uoste...

Pavojaus varpai pajūryje – rezgamas planas kelia milžinišką grėsmę nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos politikų siekis mažinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritoriją išbraukiant iš...

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 55 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...