Individualūs namai
Iš naujo atrastos medžio savybės bei noras gyventi sveikoje aplinkoje lėmė padidėjusį medžio naudojimą statybose Europoje, o ir Lietuvoje palaipsniui auga susidomėjimas rąstiniais namais.
Tokius namus statančių įmonių atstovai pastebi, jog mūsų šalyje vis dar egzistuoja stereotipai, dėl kurių rąstinis būstas vertinamas atsargiai.
"Lietuvoje yra mitas, kad rąstinis namas blogas ir šaltas. Pasitaiko, kad pro plyšius, atsiradusius tarp rąstų, net prisninga, patys rąstai pūva, bet taip atsitinka tik tada, kai pasirenkama tai, kas pigiausia - namas statomas iš žalių rąstų, o statytojas nelabai išmano savo darbą", - pastebi bendrovės "Konvesta" direktorius Rimantas Mušauskas.
Anot jo, "lentpjūvės lygio" darbo namas nebus nei šiltas, nei gražus, tačiau atsakingai pasirinkus gamintoją, dirbantį ne vienerius metus ir naudojantį sertifikuotą medieną, išryškės tokio būsto pranašumai.
Žiemą šilta, vasarą - nekaršta
Pasak R. Mušausko, palyginti su karkasiniais, skydiniais, mūriniais namais rąstinis yra pigesnis, o taip pat ir ekologiškesnis.
Tiesa, anot bendrovės "Dolena" direktoriaus Egidijaus Norvaišo, šių dienų praktika paneigia galimas daugumos žmonių rąstinių būstų asociacijas su vargdieniškais laikais.
"Norint taisyklingai suręsti namą reikia ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir turėti gerus įgūdžius, kurie buvo suformuoti mūsų senolių ir perduoti iš kartos į kartą. Dėl šių priežasčių rąstinio namo kaina negali daug nusileisti analogiškam, kuris pastatytas iš plytų ar blokelių", - sakė E. Norvaišas.
Vienas iš medžio pranašumų - puikios termoizoliacinės savybės, dėl kurių mediniame name šilta žiemą ir nekaršta vasarą.
"Būtent todėl teigiama, kad medinis būstas palankiai veikia jame gyvenančius žmones ir ilgina jų gyvenimą", - pastebi E. Norvaišas.
Anot jo, be fizikinių šiluminių savybių labai svarbus ir žmogiškasis faktorius. Pridėjus ranką prie mūrinės kambario sienos, kad ir gerai apšiltintos, bus jaučiamas žymus temperatūrų skirtumas. Šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu oru verčia šią drėgmę kondensuotis, todėl nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntama. Rąstiniame name toks procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos ir jo savybės akumuliuoti perteklinę drėgmę.
Rąsto vidinė pusė išlaiko artimą temperatūrą esančiai kambaryje, o tai sumažina drėgmės kondensacijos galimybę.
Dėl rąsto savybės akumuliuoti perteklinę drėgmę, pasak E. Norvaišo, gerai jaučiamasi net esant 17 laipsnių šilumos. Esant tokiai temperatūrai kvėpavimo organų gleivinė išdžiūva ne taip greitai.
"Šis procesas gali būti ir atvirkštinis - esant per mažai oro drėgmei rąstas ja papildo orą. Todėl rąstiniame name nėra statinio elektros krūvio, dėl kurio ore sklando dulkės, esančios pagrindinis alergijų šaltinis", - sakė pašnekovas.
E. Norvaišas taip pat pastebi, jog astmos kamuojamiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniame name.
Rąstinis namas yra ir ilgaamžis. Pasak R. Mušausko, jei jis bus prižiūrimas - nevarvės stogas, pagal poreikį kas metus ar kelerius bus dažomos sienos - stovės ir vaikaičiams.
"Gerai žinoma, kad mediniai namai gyvuoja per šimtą metų", - antrino ir E. Norvaišas.
Vienas iš didžiausių medinių namų trūkumų - mažas atsparumas ugniai, todėl svarbu laikytis visų priešgaisrinių elektros instaliacijos ir šildymo reikalavimų, kad gaisro rizika būtų sumažinta iki minimumo.
Vabzdžių nebijo
Rąstiniai namai gaminami iš mašininio apdirbimo spygliuočių arba rankomis apdorotų pušies rąstų. Savo savybėmis jie vienas nuo kito niekuo nesiskiria, tik išvaizda - rankomis apdirbti rąstai atrodo masyvesni ir autentiški. Mašininio apdirbimo rąstiniai namai atrodo labiau civilizuoti, nes visi rąstai yra vienodi.
Pasak R. Mušausko, pušiniame name labiau jaučiamas malonus medienos kvapas, nors eglė - labiau pripažinta pasaulyje kaip statybinė mediena. Pušis turi vadinamųjų tabokinių - pagedusių - šakų, kurių neturi eglė, taip pat, nors ji skyla mažiau, plyšeliai būna didesni. Eglė skilinėja daugiau, bet smulkiai.
Tiesa, tokių įskilimų bijoti nereikia - natūralus medžio masyvas trūkinėja visada.
Kai kurios įmonės rąstus apdoroja specialiais antiseptikais, kad juose nesiveistų grybelis bei vabzdžiai. Toks pat efektas galimas ir nenaudojant chemikalų - rąstai išdžiovinami iki 12-20 proc. Taip apdirbti rąstai toliau tik gruntuojami ir dažomi iš lauko pusės.
Namai renčiami iš apvalių arba stačiakampių rąstų - pagal skonį.
Pasak R. Mušausko, Lietuvos klimatui rekomenduojami 22 cm skersmens apvalūs arba 18 cm skersmens stačiakampiai rąstai, kad šilumos izoliacija būtų užtenkama. Jei naudojami plonesni rąstai, namą reikės papildomai apšiltinti. Plonesnius galima naudoti ir tokiu atveju, jei būsimasis šeimininkas nenori vien tik rąstinių sienų viduje - kai kurios sienos tada apšiltinamos 10 cm storio akmens vata ir apkalamos gipso kartono plokštėmis.
Pamatai - paprasti
Jokių apribojimų rąstinio namo plotui, pasak R. Mušausko, nėra. Žinoma, iš rąstų nestatomi daugiaaukščiai, tačiau, pavyzdžiui, panorus kad ir dviejų aukštų su mansarda namo, problemų nekils.
Tiesa, vis dažniau lietuviai renkasi vieno aukšto namus - tuomet nereikia laiptų, pigiau yra įrengti komunikacijas, tik brangiau atsieina stogas.
Rąstinio namo pamatai gali būti labai paprasti - virš žemės sumūryti iš blokelių, gręžtiniai su išpiltomis kolonėlėmis. Patogu yra apšiltinto betono aikštelė - kai yra pagrindas, lengviau kloti grindis.
Pamatai tokiam namui atsieina maždaug perpus pigiau nei mūriniam, jei nepageidaujama rūsio. Rūsys, pasak R. Mušausko, kainuotų tiek, kiek viso medinio namo konstrukcija.
E. Norvaišas pataria rūpestingai pradėti nuo projektavimo etapo - jei tipiniai projektai neįtinka, reikėtų rinktis specialistus, kurie turi kuo didesnę patirtį projektuodami rąstinius namus. Labai svarbu taisyklingai parinkti konstrukcijas ir tolygiai paskirstyti svorį ant rąstinių sienų.
"Būtinai nuvažiuokite į gamyklą ir savo akimis pažiūrėkite, kaip namai statomi, kokia darbinė atmosfera. Pasirašykite sutartį, kurioje aprašyti tarpusavio įsipareigojimai ir numatyta garantija pagal įstatymus", - pataria E. Norvaišas.
Rąstiniai namai surenčiami greitai. Pasak R. Mušausko, nuo projekto pateikimo iki trijų mėnesių namas gaminamas ir statomas, o tada iškart galima keltis į jį gyventi - džiovintų rąstų namas beveik net nesėda.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą