Pavojingų stogų keitimą pristabdė krizė

Prasidėjus ekonomikos sunkmečiui buvo primiršti ir pažadai suskaičiuoti namus, kurių stogai padengti šiferiu, turinčiu asbesto - medžiagos, kuri pagal kenksmingumą prilyginama gyvsidabriui ir arsenui. Prieš porą metų žadėta, jog tokių namų savininkams bus kompensuota iki 20 proc. stogų keitimo išlaidų. Kol kas ne tik nesukurtas kompensavimo mechanizmas, bet ir nesuskaičiuota, kiek stogų turėtų būti pakeista.

Aplinkos ministerija tvirtina, jog jau numatė terminus, iki kada visoje Lietuvoje privalu inventorizuoti asbesto turinčius gaminius.

Klaipėda pradeda

Asbesto šalinimo programą Vyriausybė patvirtino dar 2008-aisiais. Tada buvo teigiama, kad savivaldybės turi inventorizuoti savo teritorijoje esančius pastatus, turinčius asbesto gaminių, ir įvertinti jų būklę bei parengti paramos programas. Iki šių metų gegužės pabaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai asbesto turinčių gaminių sąrašus buvo pateikusios tik 17 savivaldybių. Duomenų iš dar 43, tarp jų ir Klaipėdos, laukiama iki 2011-ųjų sausio 31-osios.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėjos Galinos Čichun, Klaipėdoje inventorizacija oficialiai dar nepradėta, tačiau gyventojų atnešami duomenys užfiksuojami.

"Savo iniciatyva renku šias žinias - žmonės patys ateina ir praneša, aš užrašau. Pasibaigus atostogų metui klausimas dėl sąrašo sudarymo bus iškeltas, paskirsime atsakingą žmogų. Procesas pas mus tik prasideda", - sakė G. Čichun.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra atkreipia dėmesį, kad dalis savivaldybių asbesto turinčių gaminių sąrašų iki šiol dar nepateikė laukdamos, kada pradės funkcionuoti speciali kompiuterinė duomenų bazė. Ji jau sukurta ir yra parengta, tačiau kad bazė pradėtų realiai veikti, reikalingas finansavimas.

Numatyta, jog pirminę asbesto turinčių gaminių - stogo dangų, šilumos trasų ir šilumos punktų izoliacinių medžiagų - inventorizaciją turėtų atlikti patys statinių naudotojai arba techniniai prižiūrėtojai. Užpildytas pirminės inventorizacijos ataskaitas jie turėtų teikti savivaldybėms ne vėliau, kaip iki ateinančių metų sausio 31 dienos.

Šių metų pradžioje Aplinkos ministerija informavo, jog skatinant asbesto turinčios stogų dangos keitimą bus paleistas dalies išlaidų kompensavimo mechanizmas. Vakarų Europos šalių pavyzdžiu tai padėtų sumažinti neigiamą ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai ir pagerintų bendrą aplinkos padėtį. Svarstyta, jog pagal pateiktus išlaidų dokumentus gyventojams būtų kompensuojama dalis lėšų, išleistų keičiant kenksmingas dangas ir izoliacijos medžiagas.

Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto Manto Vaškevičiaus, šis mechanizmas kol kas dar nėra sukurtas. Suplanuoti lėšų poreikį ir parengti paramos taisykles bus galima remiantis inventorizacijos duomenimis.

2008-aisiais buvo tikinama, kad Aplinkos ministerija sieks, jog žmonėms, nusprendusiems pasikeisti asbesto turinčius šiferinius stogus iš valstybės biudžeto, būtų kompensuojama ne mažiau kaip 20 proce. stogo pakeitimo kainos.

Poveikis - po 20-30 metų

Kaip vėžį sukelianti medžiaga į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą asbestas buvo įrašytas dar 1976 metais. Lietuvoje ši medžiaga ar jos turintys gaminiai uždrausti nuo 2005-ųjų.

Asbesto skaidulų rizika visuomenės sveikatai vis dar yra labai aktuali, nes anksčiau statiniuose ši medžiaga buvo naudojama itin plačiai. Aplinkos ministerija pateikia informaciją, kad mūsų šalyje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai - Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas ir "Akmenės cementas". Asbestcemenčio produkciją abu gamino ne vieną dešimtmetį - Daugėliuose asbesto žaliava buvo naudojama 1956-1997 metais, "Akmenės cementas" asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lakštus gamino 1963-2003 metais.

Nuo 1961-ųjų buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos.

Pagal kenksmingumą asbestas yra prilyginamas gyvsidabriui ir arsenui. Kenksmingas jo poveikis išryškėja po 20-30 metų. Ypač pavojingos yra laužant, ardant ar apdorojant asbesto turinčius gaminius ore pasklindančios akimi nematomos skaidulos. Įkvepiant jos susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali sukelti įvairius nepagydomus vėžinius susirgimus bei asbestozę.

Vien mūsų šalyje kasmet nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, spėjama, apie 50 gali būti sukelti asbesto. Europoje per metus dėl asbesto sukeltos šios ligos miršta apytiksliai 20 tūkst. žmonių.

Teigiama, kad tol, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia.