Ministerija: naujoji daugiabučių renovavimo tvarka bus naudinga jų gyventojams ir valstybei

Pastaruoju metu suaktyvėjus diskusijai dėl daugiabučių modernizavimo, viešojoje erdvėje pasirodė daug netikslios ir klaidinančios informacijos.

"Tenka apgailestauti, kad skeptiškos nuostatos dėl būsto renovavimo remiamos tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir efektingais, bet neteisingais sugretinimais. Taip klaidinami ir be reikalo gąsdinami žmonės", – sakė Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, vadovaujantis darbo grupei, parengusiai būsto modernizavimo finansavimo modelį.

Anot jo, po modernizavimo būsto savininkas už šilumą ir už renovavimui skirtą paskolą mokės mažiau nei vien už šildymą iki tol. Būsto renovavimas skatinamas suteikiant gyventojams ilgalaikes lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis (iki šiol buvo mokamos 5-8 proc. ir dar didesnės palūkanos).

"Kritikuojantys Vyriausybės parengtą naująjį modernizavimo modelį dažnai ignoruoja svarbią aplinkybę, kad asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, bus 100 proc. apmokamas pradinis paskolos įnašas, paskolos grąžinimas ir palūkanos. Be to, visiems, atnaujinantiems būstą, valstybė teiks paramą rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Taigi gyventojai išvengs sudėtingų projektų derinimo procedūrų, kurios vienam daugiabučiui namui kainuodavo iki 70 tūkst. litų", - sakė A. Vitkauskas.

Pasa jo, valstybė taip pat žymiai kompensuos techninės priežiūros paslaugas. Darbo grupės ekspertų, išanalizavusių ir užsienio šalių patirtį, nuomone, tai – gyventojams labai patrauklus modelis.

Suskaičiuota, kad renovavimo išlaidos vienam 1 kv. m sudarys apie 300 litų, t. y. tipinio 60 kv. m ploto buto renovavimas kainuos apie 20 tūkstančių litų, o ne 40 tūkstančių litų, kaip savo analizėje nurodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

"R. Kuodžio skaičiavimai kyla iš klaidingos prielaidos, kuri greičiausiai remiasi pagal ankstesnę renovavimo tvarką parengtų investicinių projektų duomenų baze. Daugelį investicinių projektų, rengtų pagal tą tvarką, sudarė ir darbai, tiesiogiai nesusiję su pastato apšiltinimu, o juose dalyvaujantys asmenys buvo suinteresuoti kuo didesne valstybės iš dalies apmokama investicija, taigi, ir atliekamų darbų skaičiumi, ir jų kaina. Tuo tarpu dabar siūlomas modernizavimo priemonių paketas įtraukia tik namo apšiltinimui skirtas priemones, - stogo apšiltinimą, langų keitimą, pastato fasado apšiltinimą, šilumos mazgo sutvarkymą ir kita", - teigė A. Vitkauskas.

Jo teigimu, naujasis daugiabučių renovavimo modelis užtikrina, kad investicijos bus pelningos visų pirma vartotojams, o ne tik statybininkams, ar tarpininkams, kaip buvo veikiant ankstesniam modeliui, kai renovavimo darbų kainos dažnai būdavo dirbtinai užkeliamos. Naujojoje renovavimo tvarkoje įtvirtintas viešųjų konkursų mechanizmas neva užtikrins, kad rangovai atliks darbus rinkos kainomis.

Nemažiau svarbi sėkmingam renovavimo procesui yra darbų atlikimo kokybė. Žadama, kad ją valstybė užtikrins per Būsto paramos agentūrą samdydama techninės darbų priežiūros pareigūnus. Iki šiol juos dažnai pasirinkdavo patys statybininkai, todėl neretai pasitaikydavo darbų broko.

"Sukurdama naująjį finansinį modelį, Vyriausybė pasirinko neprievartinio renovavimo kelią, ir siūlo gyventojams naudingą sprendimą – ilgalaikę lengvatinę paskolą, kuri bus grąžinama iš renovavimu sutaupytų lėšų. Daugiabučių apšiltinimo programa neišvengiamai yra ilgalaikė, taigi gyventojai galės patys apsispręsti, kada ir kokia apimtimi modernizuoti savo namus. Abejojantys galės kurį laiką stebėti procesą, kaupti lėšas ir tada nutars, kaip jiems elgtis", - sakė Finansų ministerijos atstovas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų būklė yra labai skirtinga, kai kurių iš jų tikrai neverta renovuoti – tai nustatys techninė ekspertizė. Tačiau didesnė dalis daugiabučių po atnaujinimo ir apšiltinimo galės dar ilgai tarnauti ir bus ekonomiški. Gyventojai patys turi prisiimti atsakomybę ir rūpintis savo turtu, o valstybė kiek įmanoma padės jiems tai daryti.

ve.lt inf.