Graži tik renovacijos propaganda

Valstybės institucijos moka labai gražiai agituoti renovuoti senus daugiabučius ir žongliruoti statistika, tačiau sukurti paprastiems piliečiams įkandamų, operatyviai vykdomų ir stabilių procedūrų jos nesugeba. Apie tai byloja tiek pagal naują paramos programą jau renovuotų daugiabučių, tiek vis dar vykdomų projektų pavyzdžiai.

Štai sausio pabaigoje premjero Spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame trimituojama, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje modernizuoti ir atnaujinami 477 daugiabučiai ir 689 viešieji pastatai. "Visuomenė šildymui sutaupė beveik 70 milijonų per metus. Vien į viešųjų pastatų atnaujinimą investuota beveik 1 mlrd. litų. Modernizuojant viešuosius pastatus iš viso sutaupyta 187,09 GWh šiluminės energijos per metus. Tai sudaro apie 54,3 mln. litų metinių išlaidų. Siekiant atnaujinti daugiabučius pagal JESSICA finansinį modelį, šiuo metu jau pateiktos paraiškos dėl 166 daugiabučių namų atnaujinimo", - giriamasi pranešime.

Tuo metu su renovacijos biurokratine puse susidūrusių daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkai nestokoja karčios patirties. Esminės jų išsakytos problemos - bankai neskolina trūkstamų lėšų, nuolatinis procedūrų vilkinimas, delsimas pervesti valstybės paramą. Pirmininkams nerimą kelia ir žinios, jog ruošiamasi naikinti renovacijos programą administruojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) teritorinius padalinius.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina suprantantis, kad dažnas renovacijos programos nuostatų keitimas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko žmonės nesiryžta investuoti į būsto atnaujinimą, ir žada, kad ateityje jokių pokyčių jau nenumatoma. Anot jo, geresnių sąlygų, nei yra dabar, nebebus.

Vilkina procedūras

DNSB "Pamiškė", renovuojančios uostamiestyje Liepojos g. 20 esantį namą, pirmininkė Vilija Adakauskienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog pernai gegužę paskelbus ir įvykdžius konkursą darbams atlikti, BUPA jo rezultatus sugebėjo patvirtinti tik rugpjūtį.

"Dėl to praradome daugiau nei du vasaros mėnesius - geriausią laiką statybų darbams", - sakė moteris.

Su dar didesniu agentūros darbuotojų delsimu susidūrė DNSB "Viltė 2", besirūpinanti namo Kretingos g. 8 atnaujinimu. Anot bendrijos administratoriaus Alvydo Rokanskio, BUPA vis prašė skelbti naujus konkursus, nes esą siūlomos kainos per didelės.

"Bet kai tik naujas konkursas - kaina dar didesnė. Rugpjūtį įvyko konkursas dėl langų keitimo ir tik įsikišus advokatui gruodį BUPA patvirtino jo rezultatus, tačiau dokumentų negavome iki sausio pabaigos. Kol nepakeisti langai, negalime šiltinti sienų. Manau, kad nespėsime iki liepos. Tada turi būti baigti darbai pagal senąją programą, kai valstybės parama siekia 50 procentų", - nuogąstavo pokalbininkas.

Bene liūdniausioje situacijoje yra atsidūrusi DNSB "Tilžė", jau kelerius metus negalinti užbaigti namo Tilžės g. 23 renovacijos.

"Iš buvusio pirmininko pavedėjome tokią situaciją, kad arba projektuotojai, arba statybininkai padarė klaidų projekte. Dėl to išnaudojus 90 procentų sąmatos buvo padaryta tik 60 procentų numatytų darbų. Atsistatydinus pirmininkui reikalus perėmė iniciatyvinė grupė. Pusės metų prireikė inventorizacijai, po to prasidėjo susirašinėjimas ir susitikimai su BUPA atstovais, ar galima gauti finansavimą likusiems darbams. Per dvejus metus jau pasikeitė du agentūros vadovai, o mes tebesame tame pačiame mirtiname taške. Sprendimo laukia 50 butų savininkai. Statybininkai be finansinių garantijų nenori pradėti dirbti, o programa baigsis liepą. Kalba eina apie 280 tūkstančių litų sumą - 50 procentų turėtų skirti valstybė, 5 procentus susirinktume patys, o likusius 45 procentus pasiskolintume iš banko, kai tik gautume BUPA pritarimą", - pasakojo "Tilžės" valdybos pirmininkas Ričardas Liepinaitis.

Su renovacijos sistema iš arti susipažinęs ekspertas, nenorėjęs, kad būtų skelbtas jo vardas ir pavardė (jie redakcijai žinomi) teigė, jog procedūros stringa dėl dažnos pagrindinių specialistų kaitos centriniame BUPA aparate - vien direktorių agentūroje jau buvo 5.

Negana to, bendrijų pirmininkus yra pasiekusi žinia, kad BUPA yra numačiusi naikinti savo teritorinius padalinius.

"Nekalbu jau apie tai, kad agentūra nebeteikia tiek konsultacijų, kaip buvo tada, kai buvo vykdomi patys pirmieji kartu su Pasaulio banku pradėti renovacijos projektai ir BUPA pirmtakė vadinosi Būsto konsultacijų agentūra. Dabar pasigirdo žinių, kad žadama naikinti agentūros teritorinius padalinius. Negi dabar dėl kiekvienos smulkmenos reikės važiuoti į Vilnių? O juk būtent padaliniuose dirba darbuotojai, kurių darbo stažas renovacijos srityje siekia nuo 5 iki 15 metų", - stebisi keletą daugiabučių renovacijos projektų jau įvykdžiusi kelių bendrijų administratorė Vida Martišiūtė.

Bankai ignoruoja

DNSB "Laukinėlis", pagal senąją programą (50 proc. valstybės parama) renovuojančios namą Laukininkų g. 44, valdybos narė Olga Kolcova pasakoja, kad jau atlikta 80 proc. numatytų darbų, tačiau teko stabtelti, nes negaunama finansavimo iš banko.

"Reikia 400 tūkstančių litų. Buvęs "Parex" bankas nieko neatsakė į mūsų prašymą. SNORAS metus svarstė, kol bankrutavo. Šiaulių banko atstovai tvirtino, kad yra 90 procentų tikimybė, jog duos kreditą, bet pateikė neigiamą atsakymą be jokio paaiškinimo. Bankų keliami reikalavimai yra neįmanomi - norima, kad niekas iš gyventojų neturėtų ilgesnių nei mėnesio įsiskolinimų. Bendrija iš savo lėšų padengė žmonių įsiskolinimus. Veltui - vis tiek neįtikome bankui. Surinktų pinigų užteks tik pabaigti vienos namo sienos šiltinimo darbus. O ir darbus reikia baigti iki liepos. Be to, jei negausime finansavimo iš banko, tai socialiai remtiniems gyventojams nebus mokamos kompensacijos, nes Vyriausybė yra numačiusi, kad jos mokamos tik tada, kai paimta paskola", - sakė O. Kolcova.

Panašios bėdos kankina ir DNSB "Rumpiškės".

"Programoje yra numatyta, kad renovacijai pradėti reikia 50 procentų plius 1 gyventojo sutikimo. Tuo metu bankai reikalauja 60 procentų. Šį savo reikalavimą grindžia kažkokia Europos Sąjungos direktyva. Gal ji ir yra, bet pirmininkai apie ją tikrai nėra girdėję. Visose rekomendacijose yra numatyta, kad pagal eiliškumą į banką reikia kreiptis tik 12 ar 13 vietoje, kai jau turi rangovą. O juk rinkti tuos papildomus parašus reikia laiko. Negana to, viską reikia daryti ant specialių banko lapų. Gyventojai juk labai vangiai renkasi į susirinkimus, tad mums teko organizuoti balsavimą paštu.

Situacija tokia, kad name rangovas beveik visus darbus atliko, o mes vis dar neturime banko paskolos. Reikia apie 2 milijonų litų. SEB iškart atsisakė ją suteikti, dabar dirbame su "Swedbank". Surinkome reikiamus trūkstamus parašus ir laukiame. Jei neduos, nebežinau, ką reikės daryti, nes iškart skirti visą reikiamą sumą gali tik vienas kitas gyventojas.

Aš jau turiu nemažai patirties, bet jei bendrijos pirmininkas pirmąsyk pradeda tokį projektą, ir jei dar yra antraeilininkas, turi kitą pagrindinį darbą, tai tikra prapultis", - pasakojo bendrijos pirmininkas Sigitas Remėza, siekiantis gauti finansavimą pagal naują JESSICA finansinį modelį.

Paskolos iš banko negauna ir DNSB "Ūla", norinti renovuoti Naikupės g. 17 namą.

"Jei anksčiau bankai duodavo paskolas bendrijai, tai dabar kiekvienam buto savininkui atskirai. O mūsų name vieną butą, pirktą už paskolą, yra perėmęs bankas, o dviejų mirė savininkai, bet paveldėtojai dar nesusitvarkė dokumentų. Dėl to ir negauname paskolos. Kreipėmės į "Swedbank", dabar į Šiaulių banką, bet esame nei pakarti, nei paleisti. Dauguma gyventojų nori renovuoti namą, renkame tam skirtą fondą, bet iš jo galima tik labai menkus darbus atlikti. Reikia per milijono litų paskolos. Žmonės kasdien klausia, gal kas pajudėjo, bet neturiu ką atsakyti", - apie susidariusią padėtį pasakojo "Ūlos" pirmininkė Virginija Pocienė.

V. Martišiūtė savo ružtu prisiminė, kad anksčiau itin lengva buvo dirbti su tuometiniu "Parex" banku (po Latvijos vyriausybės įvykdytos nacionalizacijos virtusiu "Citadele").

"Šis bankas tada bendrijas laikė patikimomis klientėmis ir lengvai duodavo kreditus, reikėjo tik raitotis rankoves ir dirbti", - sakė V. Martišiūtė.

"Citadele" Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Rita Simanavičiūtė teigė, kad bankas šiuo metu yra suteikęs daugiau kaip 17 mln. Lt paskolų beveik 200 daugiabučių namų bendrijų.

"Bendrijos aktyviausiai skolinosi iki 2009-ųjų. Prasidėjus sunkmečiui, o taip pat ir pasikeitus kompensuojamam dydžiui, bendrijų domėjimasis daugiabučių renovavimo programa smarkiai sumažėjo. Dauguma bendrijų atsiskaito sklandžiai ir laiku", - teigė R. Simanavičiūtė.

NESULAUKIA. Valstybės pinigų praėjusį mėnesį dar nebuvo sulaukusi ir pernai Kretingoje, Melioratorių g. 77 namą pagal naująją JESSICA programą renovavusi DNSB "Upelis". Algirdo KUBAIČIO nuotr.