2019 m. balandžio 25 d. 07:40 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Yra šalis, kur žmonės galėtų nedirbti ir gauti 25 tūkst. eurų per metus

(1)

2019-03-22, 17:31

Jonas Deveikis, LRT.lt

Yra šalis, kur žmonės galėtų nedirbti ir gauti 25 tūkst. eurų per metus nuotrauka, foto

Ilja Laursas

© / E. Genio/LRT nuotr.

Žinomas šalies verslininkas Ilja Laursas Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė, kad šiais laikais kapitalą gamina kapitalas, t. y. pinigai gamina pinigus, o šalys, sugebėjusios pritaikyti šią taisyklę, uždirba milžiniškus pinigus.

Verslininkas taip pat atkreipia dėmesį į prastą Lietuvos institucijų darbą ir teigia, kad dėl teisinių reguliavimų universitetuose prarandami šimtai milijonų eurų.

I. Laursas teigia, kad naujos technologijos didina našumą nebe dešimtimis, bet milijonais kartų, o tai kelia naujus iššūkius.

Iki 1970 metų grąža į kapitalą ir darbą buvo vienoda. Kvalifikuotas darbas sugebėdavo atsiimti dalį savo pajamų. Nuo 1970 metų grąža į rankinį bei protinį darbą jau tapo konstanta. Po 50 metų grąža į darbą yra padidėjusi 10 proc. o į kapitalą  padidėjo net 300 proc.

„Atėjo laikas, kai kapitalą aptarnauja kapitalas. Rankų darbo, protinio darbo, kūrybinio darbo nebereikia“, – sako I. Laursas.

Verslininkas pastebi, kad jau egzistuoja šalys, kurios perpranta šiuos dėsnius. Jų gyventojai galėtų visus metus nedirbti, o valstybė galėtų visiškai juo išlaikyti.

„Norvegija buvo pirmoji šalis, kur 2017 metais valstybinis investicinis fondas uždirbo 1,5 mlrd. dolerių vien iš investicinės veiklos. To pakanka, kad visa šalis išeitų atostogų metams. Jeigu norvegai nedirbtų, valstybinis fondas galėtų duoti 25 tūkst. eurų kiekvienam šalies gyventojui“, – sako I. Laursas.

Gerovė tenka JAV

I. Laursas pažymi, kad nors JAV ir Europos ekonomikos yra panašios, pusė visos pasaulyje sukurtos naujos, kaip jis išsireiškė, gerovės atitenka JAV. Europai atitenka tik 13 proc.

„Jeigu gerovės sukūrimas greitėja, JAV pasiima pusę tos naudos. Tai per kiek metų mes atsiliksime, kad nebegalėsime jų pasivyti?“, – pastebi I. Laursas.

Verslininkas taip pat pažymi, kad Lietuva turėtų daugiau pinigų skirti inovacijoms.

„Investicijų į inovacijas lyderė yra Pietų Korėja. Jie investuoja apie 4 proc. BVP į inovacijas. Europa plūduriuoja ties 2 proc., o Lietuva skiria mažiau nei 1 proc. Jeigu žiūrėsime absoliučiais skaičiais, tai vidutinis amerikietis per metus inovacijoms skiria 1700 dolerių, vidutinis lietuvis – 140 dolerių. Jeigu tokiu santykiu investuojame į inovacijas, ko mes galime tikėtis ateityje?“, – retoriškai klausė I. Laursas.

Lietuvos universitetai išmeta po 200 mln. eurų

Verslininkas siūlo atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad mažai skiriame dėmesio inovacijoms, bet ir į tai, kad dauguma inovatyvių sprendimų neišeina už universiteto ribų.

Štai pavyzdžiui Stanfordo studentai per 10 paskutinių metų iki 2016 metų pritraukė 22 mlrd. dolerių investicijų. Taigi vidutiniškai per metus studentai pritraukia po 2 mlrd. dolerių. Verta pastebėti, kad nuo 1930 metų universiteto studentai yra įkūrę apie 40 tūkst. kompanijų, kuriose įdarbinta apie 5,5 mln. darbuotojų, o pastarieji kasmet JAV ekonomikai sukuria 2,7 trilijono dolerių vertės.

„O jeigu pasakyčiau, kad Stanforde studijuoja tiek pat studentų, kiek ir Vilniaus universitete? Retorinis klausimas, kaip Lietuva gyventų, jei mūsų šalyje esantys universitetai gamintų tokią ekonominę vertę?“, – klausia I. Laursas.

Anot jo, priešingai nei JAV, Lietuvoje akademinė sistema nėra suderinama su verslu ir inovacijomis. Tai puikiai įrodo tai, kad autorinės teisės į mokslinį tyrimą nepriklauso studentui.

 I. Laursas sako, kad buvo investavęs į startuolį, kuris panaudojo viename iš Lietuvos universitetų įgytas žinias, o universitetas už tai pareikalavo 200 tūkst. eurų.

„Sumokėkite už panaudojimą mūsų žinių arba kreipsimės į teismą“, – pareiškė universitetas. Startuolis atsisakė visko, o noras dirbti dingo“, – universiteto poziciją įvardijo verslininkas.

Jis pastebi, kad Stanforde dauguma startuolių atsiranda tik todėl, kad studentai baigę universitetą ir toliau vysto temas, į kurias gilinosi studijų metu. „Jeigu aš moksliniam darbui skyriau 2 tūkst. valandų, labai logiška, kad kursiu startuolį, paremtą tomis žiniomis.

Deja, bet Lietuvoje visos žinios priklauso ne studentams“, – nuogąstauja I. Laursas ir priduria, kad jo skaičiavimais kasmet į šiukšlių dėžę išmetami 200 mln. eurų vertės siekiantys moksliniai projektai.

Drausti ir bausti

„Lietuvoje dominuoja modelis, kurį aš vadinu drausti ir bausti, o ne padėti ir paskatinti“, – sako verslininkas ir priduria, kad visų institucijų tikslas – įžvelgti pažeidimą ir jį pašalinti.

„Institucijos nėra sukurtos, kad padėtų startuoliams“, – teigia jis. 

Verslininkas taip pat pabrėžia, kad daug reguliacijų yra pilkojoje zonoje, nes nėra aiškaus teisinio reguliavimo. Jis pastebi ir kuriamus dvigubus standartus.

Pavyzdžiui, jis prisiminė atvejį, kai lietuviškas startuolis dėl savo veiklos buvo gavęs įspėjamąjį raštą iš duomenų priežiūros institucijos. Startuoliui parašius, kad tą patį daro „Facebook“ ir „Google“, institucija atsakė, kad „Facebook“ jiems neatrašo laiškų, todėl jie jų ir nebaudžia.

I. Laursas mano, kad nėra politiko, kuris nepalaikytų inovacijų plėtros, tačiau susiduriama su kita problema – verslą stabdo biurokratai.

„Problema yra ta, kad parašus leisti ar drausti deda ne viršutinė, o vidurinė grandis“, – sako jis ir priduria, kad tie žmonės yra nemotyvuoti bei bijo prisiimti atsakomybę, todėl ir jų atsakymai dažniausiai būna neigiami.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Rimas

2019-03-26   11:20

IP: 90.140.148.152

Labai geras pastebejimas, siemet musu imone sumokejo 3 baudas, s..,.,. biurokratai :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Trišalė taryba imasi diskusijų dėl to, koks minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA)...

Svarsto naują MMA: kalbama apie 607 eurus nuotrauka, foto

Sutaupyti ruošiantis Velykoms tikrai įmanoma – tuo įsitikino Pricer.ltkomanda, palyginusi pagrindinių velykinių maisto...

Kur pigiausi kiaušiniai ir majonezas? nuotrauka, foto

Klaipėdos verslininkas Arūnas – vienas iš tų, kuriam jau tenka sukti galvą,...

Lieka užkalti kavinę iki rudens nuotrauka, foto

„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje penktadienį nukrito iki 130,6 Švedijos kronos, o...

„Swedbank“ nuo skandalo pradžios neteko 38 % vertės nuotrauka, foto

„Dragūnas“ pusfinalio seriją pradėjo pergale nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Dragūnas“ sėkmingai pradėjo Lietuvos rankinio lygos pusfinalio seriją iki dviejų...

Miestas užterštas, atslenka dūmų debesis nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą....

Po švenčių - šiukšlynai prie konteinerių nuotrauka, foto

Klaipėda, Jau tampa tradicija, kad kone po kiekvienos didesnės šventės klaipėdiečiai piktinasi netvarka...

Palangos administracijai vėl vadovaus Akvilė Kilijonienė nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Trečiadienį, balandžio 24 d., vykusio Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu paskirta...

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 12 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 14 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 14 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...