2018 m. lapkričio 18 d. 23:33 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Treji metai su euru: stebuklas neįvyko

(13)

2018-01-28, 20:21

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Treji metai su euru: stebuklas neįvyko nuotrauka, foto

© Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lauktas ekonomikos, tiesioginių užsienio investicijų šuolis dėl euro įvedimo neįvyko, tačiau kainų kilimą pastebėjome. Taip LRT.lt sako ekonomistas Romas Lazutka. Tiesa, pašnekovas nelinkęs dėl to pernelyg kaltinti euro. Tuo metu ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad pernai gerokai išaugo Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir eksportas, kuriam, tikėtina, ir dėl euro atėjusios tiesioginės užsienio investicijos tikrai galėjo turėti įtakos.

Prieš euro įvedimą Lietuvos bankas skaičiavo, kad šalies realusis BVP, įvedus šią valiutą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų didesnis, negu neįvedus. Pagal vieną numatytą scenarijų vidutiniu laikotarpiu, 2014–2022 m., realusis BVP po euro įvedimo turėtų būti didesnis vidutiniškai 1,9 proc., pagal kitą scenarijų – vidutiniškai 1,8 proc. Lietuvos realusis BVP ilguoju laikotarpiu, įvedus eurą, būtų 1,3 proc. didesnis, nei neįvedus šios valiutos. Taip pat buvo sakoma, kad euro įvedimas sukurtų prielaidas tiesioginių užsienio investicijų didėjimui.

2015 metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui augo 310 eurų, 2016-aisiais – 217 eurų. Panašiai ar daugiau jos augo ir 2011, 2012, 2013 metais.

2015-aisias Lietuvos BVP demonstravo 1,8 proc., 2016-aisiais – 2,3 proc. augimą. Jei tikėtume prognozuotu augimo dėl euro vidurkiu, turėtume konstatuoti, kad beveik visas Lietuvos BVP augimas buvo dėl euro. Tačiau ar tikrai taip gali būti?

Įsivedusi eurą, Lietuva šuolio nepademonstravo

Pasak „Danske“ banko vyr. ekonomisto R. Grajausko, sunku tiksliai pasakyti, ar investicijos į Lietuvą ateina dėl euro, ar ne. Tačiau, anot jo, vertinant akademiškai, tai, jog šalis yra euro zonoje, turi stabilią valiutą, turėtų prisidėti prie investuotojų pasitikėjimo, didesnio noro investuoti.

„Pagal projektų, sukuriamų darbo vietų skaičių Lietuva bent jau Vidurio ir Rytų Europos regione yra vienvaldė lyderė. Tai tiesiogiai susiję ir su eksporto rodikliais, nes didžioji dalis investicijų ateina į Lietuvą tam, kad čia vyktų gamyba ir gaminiai būtų eksportuojami. Pernai Lietuva pirmavo Europoje pagal eksporto apimčių augimą, tad turbūt galima pasakyti, kad viena investicijų atėjimo ir eksporto didėjimo priežasčių galėtų būti euras“, – teigia R. Grajauskas.

Ekonomistas aiškina, kad tiesioginių užsienio investicijų statistikoje tai pernelyg neatsispindi, nes čia vertinami ir išeinantys finansiniai srautai. Kadangi pastaraisiais metais daugiau užsienio kapitalo įmonių išsimokėjo dividendus, tikrojo poveikio statistiniai duomenys neparodo.

„Bet jei žiūrėtume į projektų ir sukuriamų darbo vietų skaičių, investicijų padidėjimą pastebėtume“, – tikina R. Grajauskas.

Ekonomisto teigimu, euro įvedimas davė impulsą ir BVP augimui. Kadangi augimą 2015-aisiais lėtino Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs eksportas, o 2016-aisiais – susitraukusi ES parama, be euro augimas galėjo būti dar lėtesnis.

„Tačiau pernai buvome viena sparčiausiai ES augusių šalių, ekonomiką į priekį varė eksportas. Jei pripažįstame, kad euro įvedimas prisidėjo prie eksporto apimčių didėjimo, tai galima laikyti euro įvedimo efektu. 1,8–1,9 proc. nėra toks augimas, kurio negalėtume priskirti eurui. Manau, tai yra realus įvertis“, – sako ekonomistas.

Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius ekonomistas R. Lazutka sako niekada ir netikėjęs kalbomis apie papildomas investicijas, BVP augimą dėl euro įvedimo.

„Jau buvome matę Estijos pavyzdį, kad, praėjus keleriems metams, tokių impulsų požymių nebuvo, tiesiog veikė ekonomikos cikliškumas. Po krizės ji atsigavo, augo, bet kad tai vyko dėl euro, pasakyti negalima. Jei imtume gretimas šalis, kurios turi labai panašų cikliškumą (Estija, Latvija, Lenkija), pastebėtume, kad, palyginti su jomis, įsivedusi eurą Lietuva šuolio nepademonstravo.

Buvo aiškinančių, kad investuotojai nedrįsta Lietuvoje investuoti dėl lito, nes tai – mažai žinoma valiuta, tačiau tie, kurie tikrai galvojo apie investicijas, viską išsiaiškino ir žinojo, kad litas susietas su euru, netikėtų permainų dėl valiutos nebus. Taigi nesistebiu, kad nieko čia neįvyko, nes negalėjo įvykti“, – kalba R. Lazutka.

Poveikis kainoms buvo didesnis, nei ekonomistai tikėjosi

Pasak R. Grajausko, pagrindiniai euro privalumai plika akimi matomi mažiau nei trūkumai, todėl, kaip neseniai parodė apklausos, Lietuvoje yra mažiau manančių, kad euras atnešė naudos, negu galvojančių, kad neatnešė.

„Tarptautinė praktika sako, kad įvedus eurą poveikis kainoms pasireiškia pirmaisiais metais ir siekia 0,2–0,3 proc. Manau, dauguma ekonomistų ne visai tiksliai įvertino šį poveikį ir per mažai dėmesio skyrė lūkesčių dedamajai. Objektyvių priežasčių kainoms augti įvedus eurą nėra, tačiau jei žmonės galvoja, kad kainos augs, tai tampa savaime išsipildančia pranašyste.

Tai Lietuvoje tikrai įvyko, kainų augimas buvo ypač pastebimas turguje, šoko būsto nuomos kainos, brango paslaugos. Lūkesčiai prisidėjo prie kainų augimo ir, kaip žinome, ir pernai turėjome vieną sparčiausių Europoje infliacijų. Kainų lygis gerokai šoktelėjęs, palyginti su tomis, kurios buvo prieš eurą, ir tai turbūt yra pagrindinė nepasitenkinimo šia valiuta priežastis. Reikia pripažinti, kad kainos kilo labiau, nei prognozavo ekonomistai“, – sako R. Grajauskas.

Ekonomistas R. Lazutka pastebi, kad kainos Lietuvoje augo ir iki euro įvedimo, tad būtų sunku vienareikšmiškai vertinti euro įvedimo poveikį kainoms.

„Dėl kainų sunkiau pasakyti, nes duomenys yra prieštaringi. Statistikos departamentas tik pastaruoju metu fiksuoja kiek didesnį augimą, anksčiau nefiksavo. Kada yra rinka, atskiri pardavėjai negali rizikuoti labai smarkiai didinti kainų, nes kiti gali to nepadaryti, ir kainas padidinęs pardavėjas gali prarasti pirkėjus. Tačiau kadangi buvo sukelti kainų augimo lūkesčiai, atsirado galimybė visiems didinti kainas.

Kita vertus, reikia turėti mintyje, kad kiekvienas pardavėjas visada nori parduoti brangiau, kad ir kokia valiuta bebūtų. Kainos Lietuvoje kilo ir iki euro įvedimo, tad nors prie kilimo jis prisidėjo, sunku pasakyti, kiek reikšmingai“, – kalba R. Lazutka.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-09-22   20:58

IP: 90.131.34.155

butent investuotojai cia del pigios darbo jegos, 600 euru i menesi yra geri pinigai uzteks pragyvenimui sociai, bet ir uz 400 gali pragyventi labai neblogai ir busi pavalges ir siltai apsirenges, bet va neuztenka zmonem...

2018-02-01   23:06

IP: 90.140.112.138

Mus nereikalingi tokie investuotojai kurie ateina dėl pigios darbo jėgos,mes nesiruošiam jiems dykai dirbt tegul tas savo investicijas perkelia nors į afrika užteks čia jiems vergauti ir dirbt dykai.Kita vertus tik dėlto jie gali ir ateit tai geriau tegul jie lieka namie.

Tauragės rajono gyventojai

2018-01-31   21:56

IP: 78.57.228.6

2018 m. Vasario 6 d. 9 val. (Antradienis)
Tauragės rajono apylinkės Teisme Vyks teismo posėdis
Dėl Tauragės rajono savivaldybės valdžios institucijų Ir pareigūnų organizuotų,
neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, bendrininkavimo, piktnaudžiavimo pareigomis
susidorojant su persekiojamais piliečiais
Teismo posėdis viešas
Kas nori gali dalyvauti
Ieškovai Tauragės rajono gyventojai
Atsakovai Tauragės rajono savivaldybės Taryba Atstovaujama Tarybos narių
Tarybos narių dalyvavimas privalomas
Privalo dalyvauti
ARŪNAS BEIŠYS-ANTANAS STANKUS VIKTORAS KOVŠOVAS
-DARIUS BREDELIS PRANAS PETROŠIUS ROBERTAS PIEČIA
STASYS LAPĖ-ALGIRDAS MOSĖJUS
REGINA RIMKIENĖ SIGITAS MIČIULIS

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Pastaruoju metu valdžios atstovai ir vartotojai labai skirtingai vertina kainų pokyčius....

Kiek iš tikrųjų pasikeitė kainos ir darbo užmokestis? nuotrauka, foto

Kalbų apie galimai artėjančią krizę - vis daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad ekonominį...

Laikas pradėti ruoštis krizei? nuotrauka, foto

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, lietuviai banko kortelėmis naudojasi beveik tiek...

Lietuviai vis dažniau atsiskaito kortele nuotrauka, foto

Lietuvos centrinio banko vadovas tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių,...

Krizė – dar ne už kampo, bet sulėtėjimo požymių yra nuotrauka, foto

Nutrūko septynių „Neptūno“ pergalių serija nuotrauka, foto

Sportas, Septynių Klaipėdos „Neptūno“ (9-2) laimėtų rungtynių serija sekmadienį nutrūko namuose. Beveik...

Akcija “Neužgesk” priminė apie žuvusiuosius kelyje nuotrauka, foto

Klaipėda, Lapkričio 18-ąją, minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, trijuose didžiausiuose Lietuvos...

Atvyko vaiko teisių specialistai: kaip elgtis? nuotrauka, foto

Švietimas, Vaiko teisių apsaugos specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo...

Šeimos gina savo vaikus nuotrauka, foto

Klaipėda, Apie tūkstantį žmonių  sekmadienį 11 val. susirinko į mitingą prieš vaikų atiminėjimą...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...