Dar prieš gerus šešerius metus gyvenome taip, kad tokios grėsmės buvo labiau nei realios. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (SGD) tapo proveržiu energetinės nepriklausomybės link ir šiandien jau skaičiuojame svarią jo naudą - kur kas mažesnes dujų kainas nei 2013 m., kai terminalo dar neturėjome. Taigi, kiek mums kainuoja šis saugumas ir ar kelia jis kokių nors grėsmių?
Gamtinės dujos yra tokia prekė, kurios tiesiogiai nevartojame. Jos reikalingos maistui pasigaminti, šildytis, naudojamos gaminant įvairias prekes. Skystu ir šaltu pavidalu Europoje SGD naudojamos ir kaip švariausias iškastinis kuras užpildyti laivų, o dar pažangesnėse valstybėse - ir vilkikų bakus. Šia kryptimi jau juda ir Lietuva - Vyriausybėje patvirtintas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas, kuris, tikėtina, bus atspirtimi Lietuvoje statyti SGD užpildymo punktus.
Štai kokį kelią nuėjome nuo 2014-ųjų, pastačius SGD terminalą - kalbame ne vien apie atsiskyrimą nuo monopolinio gamtinių dujų tiekėjo "Gazprom", diktavusio kainas, bet jau regime ir SGD, kaip švaraus kuro, panaudojimą, kartu su atsinaujinančiais ištekliais žengiame žingsnius "žaliosios ekonomikos" keliu. Šią SGD veiklų plėtrą pozityviai vertina ir ekonomistai.
Dabartis ir perspektyvos
Žvelgiant labiau į ateitį, gamtinės dujos (metanas), gaunamos atšildžius SGD, išvengiant bet kokių CO2 emisijų, gali būti naudojamos vandenilio gamybai. Pastarasis gali būti naudojamas kaip dar vienas emisijų nesukeliantis kuro šaltinis. Tokiu būdu gerokai mažesniais kaštais būtų įmanoma pasiekti 2030 m. bei 2050 m. klimato kaitos tikslus.
Žvelgiant į dabartį, Druskininkai ir Viečiūnai jau pasistatė pakartotinio išdujinimo stoteles, į kurias tiekiamos SGD: taip gyventojai ir pramonės įmonės aprūpinami gamtinėmis dujomis, kurių kitaip gauti neįmanoma arba kainuotų daug brangiau. Apie tai nebūtų buvę net kalbos, jei ne SGD terminalas - gamtinių dujų importo alternatyva.
"Tai yra didžiausia vertybė - turėti galimybę rinktis ir pirkti dujas už rinkos kainą. Už gamtines dujas jau kelerius metus mokame taip, kaip ir likusi Europa. Gamtinių dujų biržose "Gaspool" ir "Getbaltic" kainų indeksų skirtumas I šių metų pusmetį yra ne didesnis kaip 0,86 Eur/MWh.
Palyginimui, 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 Eur/MWh", - akcentuoja dr. Arūnas Molis, KN reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas. Šie laimėjimai tampa ypač aktualūs kontekstuose, kai kalba pasisuka apie saugumą: energetinį ar ekonominį, tarkime, kaimyninei valstybei grūmojant taikyti sankcijas verslui.
Neabejotina nauda
SGD terminalo įsigijimas buvo teisingas žingsnis Lietuvai, per metus už importuojamas dujas taupantis apie 160 mln. Eurų - tiek permokėdavo Lietuvos dujų vartotojai, kol nebuvo terminalo.
"Buvome priversti už gamtines dujas mokėti brangiausiai Europoje, mokėjome "politinę" vienintelio tiekėjo vienašališkai nustatomą kainą, naudojamą kaip manipuliavimo instrumentą", - sako A. Molis.
GAMTINIŲ dujų biržose "Gaspool" ir "Getbaltic" kainų indeksų skirtumas I šių metų pusmetį yra ne didesnis kaip 0,86 Eur/MWh. Palyginimui, 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 Eur/MWh.
Pasak jo, pasitelkus išorinius ekspertus, anuomet apskaičiuotas optimalus SGD laivo-saugyklos dydis, atitinkantis Lietuvos poreikį ir tokių laivų rinkos tendencijas. Dabar taip pat statomi daugiausiai 170 tūkst. kub. m talpos SGD laivai-saugyklos, kaip ir "Independence", kad galėtų priimti apytikriai 140 tūkst. kub. m dydžio SGD krovinius, kuriuos gabena įprasti SGD laivai-duojovežiai.
"Tokio terminalo statyba nebuvo šį projektą įgyvendinusios KN (AB "Klaipėdos nafta") ar anuometės valdžios ambicija, tai buvo nacionalinio saugumo interesų užtikrinmo strategijos dalis. Įgyvendindama Lietuvos SGD terminalo įstatymo nuostatas, KN įsipareigojo iki 2044 m. užtikrinti terminalo veikimą įgyvendinant patį efektyviausią veiklos modelį po 2024 m. - laikotarpio, kai baigsis laivo-saugyklos "Independence" nuomos sutartis su Norvegijos kompanija "Hoegh LNG", - primena A. Molis.
Priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos įsigijimo po 2024 metų, terminalo išlaikymo kaštai jau dabar paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tokiu būdu nuo šių metų ne tik sumažėjo metinis išlaikymo mokestis už SGD infrastruktūrą gamtinių dujų vartotojams, bet ir sukuriama papildoma socialinė ir ekonominė nauda. Išorės ekspertų vertinimu, ji bendrai sudarys 24 mln. eurų. Didieji dujų vartotojai naudos gaus dėl nukeltų mokėjimų - jau nuo šių metų pradžios mokėdami mažiau, sutaupytą sumą jie gali skirti kitoms reikmėms.
"Šiemet nuo liepos 1 d. galutinė gamtinių dujų kaina kaina krito 15-22 proc. Įvertinant tai, kad per pirmą šių metų pusmetį net 72 proc. gamtinių dujų į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis buvo importuota per SGD terminalą, galima tvirtai sakyti, kad terminalas mums užtikrina galimybę įsigyti pigesnių dujų, kai jų kaina rinkoje yra palanki, ir tai yra didžiausia jo teikiama nauda", - pažymi A. Molis.
Saugumo dėmuo
Ateinantys metai atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu išnaudoti SGD terminalo potencialą, tai reiškia, kad didės ir galimybės mažinti terminalo išlaikymo kaštus. Jau pradėtas tiesti dujotiekis GIPL su Lenkija taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis, kaip Ukraina.
Kitaip tariant, SGD terminalas Klaipėdoje dujų tiekimo saugumą stiprins ir kaimyninėse valstybėse, todėl jis ne tik kainuoja, bet ir kuria neabejotiną strateginę vertę, tik ją sunkiau apčiuopti.
Nors tikslas, kad SGD terminalas tarnautų Lietuvai ir plėstųsi jo veiklų spektras, yra neabejotina siekiamybė, kartais tai sukelia ir neigiamų reakcijų - iškyla saugumo klausimas.
"Viešojoje erdvėje pasitaiko pasvarstymų, kad SGD terminalas gali turėti radiacinį poveikį, nors tai visiška netiesa - jo talpyklose laikomos skystos ir šaltos (iki -162 laipsnių) gamtinės dujos: tai bekvapis, bespalvis, netoksiškas ir nekorozinis švarus iškastinis kuras. Todėl labai svarbu, kad Klaipėdos miesto gyventojai aiškiai suprastų, kokios reikšmės tai yra objektas ir kokios realios, o ne išgalvotos tos grėsmės", - atkreipia dėmesį A. Molis.
Pasak A. Molio, SGD terminalas yra kaip ir bet kuris kitas pramoninis objektas, kuriam atliktas poveikio vertinimas. Gyventojai bet kada gali susipažinti su informacija apie SGD terminalą ir galimą poveikį aplinkai bei visuomenei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje.
Didžiausia vertybė - turėti galimybę rinktis ir pirkti dujas už rinkos kainą. Už gamtines dujas jau kelerius metus mokame taip, kaip ir likusi Europa vien dėl SGD terminalo.
Dr. Arūnas MOLIS, KN reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas
Rašyti komentarą