Lietuviško maisto už eurus į užsienį nebesiveš

Lietuviško maisto už eurus į užsienį nebesiveš

Pirmąją 2015 metų dieną, kai Lietuva tapo euro zonos nare, nemažai klaipėdiečių užuot po švenčių ilsėjęsi namuose, traukė į prekybos centrus. Motyvai įvairūs - vieni norėjo kuo greičiau rankose palaikyti eurus, kiti - išleisti litus, treti - nusipirkti lauktuvių grįžtant į užsienį.

Klaipėdos "Akropolio" "Maximos" parduotuvė po pietų buvo pilnutėlė žmonių. Pasak prekybos centro darbuotojų, pirkėjai plūdo nuo pat 10 val. ryto.

Nežinia, ar tai tik sutapimas, bet didžioji dalis "Vakarų ekspreso" reporterių kalbintų pirkėjų - užsienyje gyvenantys lietuviai, atvykę šventėms pas gimines ir, prieš išvykstant atgal - užsukę nusipirkti lauktuvių, arba, kaip buvo įpratę anksčiau - pigesnių maisto produktų.

Beje, ne vienas kalbintas užsienio lietuvis teigė, kad vežtis Lietuvoje pirktus maisto produktus po euro įvedimo nebeverta.

"Supratau, kad tik be reikalo užgriozdinsiu automobilio bagažinę. Kainos praktiškai tokios pat, kaip ir Norvegijoje. Anksčiau būdavo kitaip - daugelis produktų Lietuvoje buvo gerokai pigesni", - sakė į kasos čekį pažvelgęs Norvegijoje gyvenantis Vladimiras, vežinas pilnu vežimėliu prekių.

Tokios pat nuomonės buvo ir iš Vokietijos atvykęs paviešėti Arvydas.

"Vokietijoje gyvenu nuo 2000-ųjų. Tuomet avykus iš Lietuvos vokiškos kainos labai gąsdino, o dabar, atvirkščiai - grįžus į Lietuvą - gąsdina. Įvedus eurą tapo akivaizdu, tarsi juodu ant balto, kad kainos Lietuvoje nėra mažesnės. Kai kurios prekės kainuoja netgi daugiau. Vakar žentui į Vokietiją skambinau - dyzelis ten kainuoja 1,03 euro, o Lietuvoje - 1,08 euro", - kalbėjo Arvydas.

Vyrui keista ir tai, kad Lietuvoje esą perdaug sureikšmintas euro įvedimas, per daug reklamos ir pompastikos.

"Kai eurą įvedė Vokietijoje - nieko panašaus nebuvo. O Lietuvoje taip viskas išpūsta, kad net juokinga. O gyvenimas yra gyvenimas. Štai Gargžduose esantis vienintelis viešasis tualetas šiandien nedirba vien dėl to, kad kasininkė neturi euro centų, kad galėtų grąžą atiduoti", - šypsodama kalbėjo Arvydas.

Belgijoje gyvenantys Aistė ir Julijus, atvirkščiai nei kiti kalbinti emigrantai, pažymėjo, kad Lietuvoje kainos gerokai patrauklesnės.

"Dabar labai patogu. Nebnereikia grįžus į Lietuvą sukti galvos, kas kiek kainuoja. Dabar akivaizdžiai matyti, kad kai kurios prekės Lietuvoje gerokai pigesnės, nei Belgijoje. Pavyzdžiui, duona, pieno produktai. O štai žuvų kaina - tokia pat", - studijavo kainas Julijus.

Vietiniai pasikeitusią valiutą vertino įvariai. Vieni minėjo, kad kol kas dar sunku adaptuotis, kiti sakė nepatyrę jokių nepatogumų, nes pereinamasis laikotarpis jau leido priprasti prie naujų skaičių etiketėse.

"Labai jaudinanti akimirka. Dukra prašė, kad mokėčiau litais, nes labai norėjo gauti grąžą eurais. Juk tai įvykis", - nuotaikingai kalbėjo kasoje grąžos euro centais gavusi Daiva su dukrele Rūta.

"Maximos" darbuotojai tikino jokio streso dėl pasikeitusios valiutos nepatyrę - po švenčių pirkėjai supratingi ir kantrūs.

"Jokio streso nėra. Pirkėjų nedaug, nėra kur skubėti", - jokio esminio pasikeitimo dėl euro įvedimo teigė nejaučiančios ir "Rimi prekybos" centre dirbančios pardavėjos.

Pasak jų, daugelis pirkėjų pirmąją Naujųjų metų dieną vis dar atsiskaitė litais, arba banko kortelėmis, eurų dar niekas neskubėjo traukti iš piniginių.

Kadangi kainas, kur ryškiau turi matytis euras, prekybos centrai gali pakeisti per dvi savaites, vakar prekybos cnetruose buvo galima stebėti įvarių kainų. Daugiausia dominavo pagrindinė kaina senąja valiuta.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder