Nedirbs trečdalis
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai iki šiol nesupranta, kodėl didžiausią euro įvedimo naštą valdžia nusprendė užkrauti ant jų. Euro įvedimo įstatymas numato, kad pirmąsias 15 dienų nuo šios valiutos įvedimo Lietuvoje visi pardavėjai bei paslaugų tiekėjai privalės priimti ne tik eurus, bet ir litus, tačiau grąžą turės atiduoti tik eurais. Išimtys bus daromos tik viešojo transporto priemonėms bei taksi ir automatinėms prekybos vietoms, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos be kasininko ar kito darbuotojo. Taip pat grąža ne eurais būtų galima ir tais atvejais, kai "yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti". Tačiau tie atvejai įstatyme neįvardyti, o smulkiesiems bei vidutiniams verslininkams tai kelia didžiausią nerimą. Jie Ūkio ministerijos sukurtos darbo grupės dėl euro įvedimo ne kartą prašė konkrečiai nurodyti atvejus, kada galima grąžą išduoti ir litais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.
"Ši problema labiausiai palies smulkiuosius prekybininkus - mažas parduotuvėles, turgaus prekeivius, ūkininkus. Tačiau, aišku, ir smulkias kirpyklėles, batų taisyklas bei panašias įmonėles. Juk šitie verslo subjektai neturi galimybių sukaupti tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų litus pakeisti į eurus ir įšaldyti šias lėšas. Didelėse įmonėse problemų nebus, nes jos turi didelius viršpelnius, dideles pajamas. O mums bus blogai. Juo labiau kad turime konkretų pavyzdį - latvius. Latvijoje pirmas 15 dienų po euro įvedimo irgi labai daug smulkiųjų įmonių nedirbo vien todėl, kad neturėjo galimybės gavę stambius latų banknotus grąžą išduoti eurais", - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Jos teigimu, pirmąją artėjančio sausio pusę nedirbti planuoja apie 30 proc. smulkiųjų įmonių.
Patirs nuostolių
Z.Sorokienės teigimu, dėl to verslas patirs didžiulių nuostolių. Nuostolius patirs ir jų darbuotojai, nes veikiausiai bus priversti eiti nemokamų atostogų. Savo ruožtu nuostolių patirs ir stambesnės įmonės, nes laikinai pinigų negavę smulkiųjų įmonių darbuotojai laikinai praras perkamąją galią. O tokiu atveju ir valstybė per pirmą mėnesį į biudžetą surinks mažiau pinigų.
"Šiandien niekas mums negali garantuoti, kad smulkieji verslininkai netaps pinigų keityklomis. Tikrai taps. Žmonės nenorės stovėti eilėse bankuose ar pašto skyriuose. Jie naudosis proga ir eis pirkti degtukų, atsinešdami 200 litų banknotą. O iš kur smulkiosios parduotuvės gaus tiek eurų grąžai? Jei duos litais, bus baudžiami, nes už tai numatytos baudos. Todėl reikėtų, kad smulkiajam verslui būtų leidžiama išimtis ir, jei tikrai dėl pagrįstų aplinkybių nebus galimybių išduoti grąžą eurais, ją išduoti litais", - tvirtino Z.Sorokienė.
Už minėtą pažeidimą fiziniams asmenims būtų skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams - įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. litų. Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims būtų skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams - bauda nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Pataikauja bankams?
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat sako, kad sunku suvokti, kodėl visa euro įvedimo našta užkraunama ant smulkiojo verslo. Tik spėjo, kad galbūt taip pataikaujama komerciniams bankams, kad nuo jų būtų nuimta milžiniška valiutos keitimo našta.
"Mums niekas motyvų nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad valiutos keitimo funkcija turėtų būti atiduota Lietuvos bankui, komerciniams bankams, pašto skyriams. Estijos ir Latvijos patirtis rodo, kad smulkusis verslas patirs milžiniškus nuostolius. Dar tariamės, tikimės, kad pavyks susitarti dėl išimčių, nes įstatyme yra sąvoka "kiti atvejai". Gal sveikas protas nugalės, nes neaišku, kam tos sąlygos naudingos. Tik aišku, kad jos kenksmingos", - teigė A.Matukienė.
Iki Naujųjų metų neskubėkite keisti centų
Šalies centrinis ir komerciniai bankai be paliovos kartoja, kad pigiausias būdas pasikeisti litus į eurus yra pinigus įnešus į banko sąskaitą. Tačiau ką daryti, jei santaupų turima ir monetomis, kurių bankomatai nepriima?
Euro linijos konsultantė aiškina, kad po Naujųjų parduotuvės atsiskaitymą monetomis ribos, o komerciniai bankai jas nemokamai keis tik pusmetį. Po sausio 1 d. parduotuvėse per vieną apsipirkimą bus galima atsiskaityti pateikiant ne daugiau kaip 50 vienetų lito monetų. "Panašus kiekis ir banke", - tvirtino konsultantė.
O šiuo metu monetų į eurus keitimas yra mokamas. "Dabar bankas, jei keistų litus į eurus, bet kokiu atveju imtų mokestį už monetų pakeitimą, nes jie laiko, kad tai papildomas jų darbas", - pridūrė ji.
Tačiau, pasirodo, euro konsultantė žmones klaidina, mat Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška patvirtino, kad po Naujųjų metų iki birželio 30 dienos komerciniai bankai neribos keičiamų litų monetų kiekio.
"Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai per vieną atsiskaitymą turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų. Bankams, kaip ir litus į eurus keisiančioms kredito unijoms, paštui, tas apribojimas negalioja", - aiškino jis.
M.Milieška atkreipė dėmesį, kad ir suma litus į eurus keisiančiuose komercinių bankų skyriuose ir Lietuvos banke nebus ribojama. "Komerciniai bankai gali nustatyti reikalavimą, kad asmenys, norintys pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų viršijančią sumą, apie tai turi pranešti raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o keitimo metu reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą", - teigė centrinio šalies banko atstovas.
Jis akcentavo, kad Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litų banknotus ir centus į eurus keis nemokamai neribotą laiką. "Swedbank" ir SEB bankų konsultantai patvirtino, kad po Naujųjų metų žmogus gali į banką atitempti net ir maišą litų monetų. Jos vis tiek bus keičiamos nemokamai.
Dalis Seimo narių ne per seniausiai reiškė susirūpinimą, kad litų banknotai ir monetos bus sunaikinti, kai būtų galima saugoti nacionalinę valiutą. Esą Lietuvai reikėtų imti kai kurių kitų valstybių pavyzdį ir litus saugoti. Esą litai dar galėtų būti panaudoti ateityje, jei Lietuva pasitrauktų iš euro zonos arba ji žlugtų.
Tuomet Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas aiškino, kad valstybė neturi lėšų ir galimybių saugoti litus ilgą laiką.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras Katkus "Vakaro žinioms" paaiškino, kad kai kurios euro zonos valstybės, pavyzdžiui, Kipras, iš tiesų pasiliko nacionalinės valiutos atsargas, numatydamos, jog ateityje jų dar gali prireikti. Tuo metu mūsų politikų sprendimas litus sunaikinti rodo, kad jie nemato ar net nenori matyti kelio atgal iš euro zonos.
"Klausimas, ar tų atsargų saugojimas iš tiesų labai brangiai kainuoja. Jei taip, turėjo bent jau sąnaudas apskaičiuoti. Iki šiol mes turėjome dviejų valiutų alternatyvas, o dabar vieną panaikinome. Jei tektų grįžti atgal, reikėtų iš naujo įvesti litą, būtų didelės sąnaudos. Matyt, politikai įsivaizduoja, kad į euro zoną einame negrįžtamai ir ji gyvuos amžinai", - kalbėjo ekonomistas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą