Kada Lietuva taps svajonių šalimi?

Pirmadienį Klaipėdoje lankęsis "Lemiamo šuolio" iniciatorius P. Kunčinas esamą situaciją Lietuvoje pavadino taip: "Dar niekada nebuvo taip gerai ir taip blogai vienu metu."

[CITATA]

Aukštos pridėtinės vertės kūrimas

Pasak ekonomisto, beveik visos šalys nori to paties - gyventi geriau, pasivyti kaimynų pragyvenimo lygį, turėti gerą socialinę aplinką, gerus verslo santykius, kultūrą ir ne tik. Jo manymu, daug atsakymų slypi valstybės ekonomikos modelyje.

"Valstybės gerovė bus sukurta tada, kai mes išmoksime kurti aukštą pridėtinę vertę. Klausimas: o kaip tą vertę sukurti? Kur ji yra? Kaip gimsta? Lietuva, kaip maža valstybė, privalo eksportuoti.

Niekada nesukursi aukštos pridėtinės vertės, jeigu turi mažą vidinę rinką. O ką eksportuoti? Kur konkurencinis pranašumas? Buvau įsitikinęs, kad mūsų pranašumas yra maistas, mediena. Mano didžiai nuostabai buvau neteisus", - sakė ne vienerius metus Azijoje praleidęs ir daug naudingos patirties pasisėmęs P. Kunčinas.

Jis pabrėžė, kad kasmet žmogaus įnašas vis mažėja - pasaulyje vis daugiau investuojama į dirbtinį intelektą, tad robotika palengva keičia žmones.

"Tokiu atveju situacija pablogėja, nes lieka dar mažiau darbo vietų. Vadinasi, po 5-10 metų nebereikės kasininkų. O kas į "Sodrą" suneša daugiausia pinigų? Kasininkai. Ūkininkai moka mažai, advokatai turi specialias privilegijas, notarai taip pat, smulkusis verslas neliečiamas, nes dirba su verslo liudijimais. Tai kas suneš į biudžetą pinigus? Bręsta socialinė krizė", - tikino ekonomistas.

Sprendimai ir pasekmės

Pasak P. Kunčino, Lietuvoje daugelį metų galvojama, kad lietuvis yra pigus, lankstus ir tą patį darbą padarys pigiau. Tačiau, jo teigimu, visa tai jau praeityje.

"Visas Lietuvos modelis iki šiol stovi ant tų senų įsitikinimų. To pasekmė - kiekvienais metais iš Lietuvos išvažiuoja apie 30 tūkstančių darbingų, dažniausiai jaunų ateities, proveržio, laimės ieškančių žmonių. Apie 90 procentų visų studentų svarsto galimybę kada nors išvažiuoti.

Tas laikas, kai Lietuva gali statyti savo ekonomikos modelį ant žemų atlyginimų, praėjo.

Mes esame Europos Sąjungoje, turime atviras sienas, tą pačią valiutą kaip Vokietija. Esame tie patys žmonės, turime tuos pačius įgūdžius, kuriame tą pačią vertę. Tačiau, pavyzdžiui, Klaipėdoje šiandien specialistas uždirba daugiau nei tūkstantį eurų, o Vokietijoje - tris kartus daugiau", - sakė P. Kunčinas.

Jis sukritikavo valdžios mąstymą, kurį pavadino "užmigimu ant senų laurų". Ekonomisto teigimu, galvojama, kad Lietuvai neva pakanka būti laisvai, būti Europos Sąjungos nare, pakanka verslui duoti mažų garantijų.

"O kam nepatinka, čiuožkit, emigruokit? Emigravę žmonės siunčia santaupas tėvams, kurie sensta kaimuose. Išvažiavę žmonės nebalsuoja rinkimuose, tad problema išspręsta? O valdžią renka tie, kas liko. Pakelsiu pensiją keliais eurais ir viskas išsispręs?

Klausimas: kiek ilgai tokia situacija bus toleruojama? Dėl demografijos jau visi sunerimo. Taip, yra ir pas mus atvažiuojančių. Dabar "Uberio" vairuotojas yra Viačeslavas iš Kijevo. Darbo rinkoje taip blogai, kad nerandama vairuotojų, statybininkų. Darbo rinkoje krizė jau yra", - teigė P. Kunčinas.

Dviprasmiai jausmai

Ar situacija iš tiesų tokia bloga? Pasak ekonomisto, situacija verčia pagalvoti: tarsi taikos laikas, gerovė, yra laisvė judėti, keliauti. Tačiau, kaip teigia P. Kunčinas, jaučiama ir pakankamai nerimo.

"Pažanga yra. Niekas negali ginčytis, kad Lietuva auga. Kylame tarptautiniuose reitinguose pagal verslumą, mažėja korupcija. Bet ateitis vis tiek atrodo miglota.

Esama situacija yra tokia: dar niekada nebuvo taip gerai ir taip blogai vienu metu. Kiekvienai šaliai reikia plano, strategijos. Valstybė jį turi turėti. Jos užduotis nėra tik pelnas - tai ir socialinė atsakomybė, valstybinis interesas. Bet kuri pažangi valstybė turi bent 10 metų planą", - sakė P. Kunčinas. Jo teigimu, šiame amžiuje viskas remiasi į talentus - kritiškai mąstančius žmones. Tai įvardyta kaip būtina sąlyga proveržiui.

Kokios Klaipėdos galimybės?

Klaipėda jau ne pirmus metus kalba apie būtiną proveržį. Numatyta, kad iki 2030 metų uostamiestyje bus sukurta daug naujų darbo vietų, stipriai didės atlyginimai. Apskritai pagal esamą planą pajūrio miestas turėtų tapti svajonių miestu, kuriame norėtų gyventi kiekvienas lietuvis.

Ar tai realu? P. Kunčinas patikino, kad Klaipėda turi daug privalumų - turi jūrą, paplūdimį, infrastruktūrą. Jo manymu, miestas galėtų labiau išnaudoti paslaugų sektorių, nes, kaip teigia ekonomistas, jis sukuria daugiausiai darbo vietų ir neša didelį pelną.

"Galima geriau išnaudoti uostą - yra labai daug pasaulinių paslaugų, susijusių su transportu, logistika, naujausiomis technologijomis. Reikėtų bent vieno stipraus kompetencijų sektoriaus, kuriuo Klaipėda garsėtų visame pasaulyje.

Kalbant apie Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, daugelis tai vadina pinigų švaistymu. Bet faktas, kad per šį projektą lietuviai įgijo žinių, kaip statyti būtent tokius terminalus pakankamai pigiai, gerai, greitai. Visą šią kompetenciją galima toliau kaupti ir bandyti eksportuoti į kitas šalis", - teigė P. Kunčinas.

Pasak jo, Klaipėdai trūksta investicijų tarptautinio lygio paslaugų sektoriuje.