2020 m. birželio 5 d. 10:16 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Ekonomistų prognozės: kaip gyvensime?

2020-05-15, 20:00

Danas NAGELĖ

Ekonomistų prognozės: kaip gyvensime? nuotrauka, foto

© Irmanto Sidarevičiaus, Stasio Žumbio nuotr.

Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Europos Komisija vieningai sutaria, kad šiemet Lietuvos ekonomika patirs klaikų nuosmukį. Jei prognozės pasitvirtins, BVP smuks nuo 7 iki net 10 proc. Ką šie nuogi skaičiai reikš eiliniams gyventojams? Ekonomistai sako, kad niekam nebus labai saldu.

Reklama

Nerimtai atrodo

Finansų ministerija neseniai išpranašavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl COVID-19 pandemijos susitrauks 7,3 proc., Lietuvos bankas - kad apie 11 proc., Europos Komisija mano, kad BVP smuks 7,9 proc. Deja, tai ne vien sausa statistika. Ji lems, kad eiliniams Lietuvos gyventojams teks smarkiai susiveržti diržus.

Ekonomistui prof. Povilui Gyliui tokios prognozės atrodo nerimtos.

„Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas iš pradžių sakė, kad BVP kris 1,3 proc., dabar - kad apie 11 proc., kažkas sako, kad 7,3 proc., kažkas - kad 7,9 proc. Kai man sako kažkokį skaičių po kablelio, atrodo nerimta, nes situacija yra labai neapibrėžta. Kaip tiksliai atspėsi, ar po kablelio turi būti vienetas, ar dvejetas? Todėl ir reikia sakyti, kad ekonomika smuks, pavyzdžiui, 7-10 proc. Arba 10-13 proc. Tada prognozės atrodo rimčiau, nes mes nežinome, ar koronavirusas dar atsigaus, ar karantinas tęsis, galbūt jis bus vėl sugriežtintas. Priklausomai nuo šių sąlygų, BVP kritimas gali keistis ne skaičiais po kablelio, o procentais.

Situacija yra labai miglota, nes trūkinėja ne tik vidiniai ryšiai. Lietuva yra importu ir eksportu pagrįsta šalis, per tai formuojasi didelė BVP dalis. Nuo to, kaip situacija klostysis aplink, irgi priklausys tie skaičiai. Ir čia prognozuoti skaičiais po kablelio neįmanoma“, - pokalbį su „Vakaro žiniomis“ pradėjo P.Gylys.

Per daug Verygos

Profesorius neabejoja, kad BVP tikrai smuks. Ir gerokai. Kaip tą pajus paprasti gyventojai?

„Visų pirma smunkant ekonomikai mažėja darbo vietų skaičius privačiame sektoriuje, kuris kuria BVP. Jei kuriamas mažesnis BVP, mes mažiau surenkame į šalies biudžetą. O jei biudžetas mažėja, tada problemos persiduoda ir viešajam sektoriui, apie kurį mūsų politikai beveik nekalba. Šiandien matome daug Aurelijaus Verygos ir mažai Viliaus Šapokos.

Padėtį gelbsti skolinimasis. Tikiuosi, kad ne už 10 proc., kaip buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais. Tačiau pasiskolintus pinigus reikia labai racionaliai ir protingai skirstyti. Aš nejaučiu didelio pasitikėjimo, kad yra didelio proto ir sąžinės tuos 5 mlrd. eurų nukreipti ten, kur reikia. Su tais 200 eurų, dėl kurių Seimas pritarė, mes žmonių neužganėdinsime. Jie neišsilaikys. Mes turime galvoti apie rimtus dalykus, konceptualiai, bet diskusijos nėra. Beveik nėra žmonių, kurie matytų visumą“, - apgailestavo ekonomistas.

Paklaustas, ar dabartinė krizė gali būti tokia pat baisi kaip prieš dešimtmetį, jis sakė, kad gali būti dar blogiau.

„Labai daug kas priklausys nuo to, kaip elgsis virusas ir ar mes sugebėsime išlaikyti balansą tarp supratimo, kad virusas yra pavojus, ir tarp supratimo, kad ekonomikos griuvimas gali būti dar didesnis pavojus. Šito nelabai jaučiu.

Pakartosiu: per daug matome Verygos ir per mažai matome Šapokos, taip pat prezidento, kurio galios nėra tokios didelės, tačiau jis gali imtis koordinavimo. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas - tik dalinė priemonė“, - kritikos negailėjo P.Gylys.

Reklama

Murkdosi smulkmenose

Jis sako, kad iš tų 5 mlrd. eurų, kuriuos ketinama skirti ekonomikos tempimui „už ausų“, daugiausia reikėtų skirti smulkiam ir vidutiniam verslui, nes dabar dauguma žmonių pirks tik būtiniausius daiktus.

„Deja, dabar tos pusiausvyros tarp mano minėtų dviejų supratimų nėra, virusas smarkiai nugali ekonomiką. Aš ne iš tų žmonių, kurie šaukia, kad nereikia kreipti dėmesio į virusą. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tai - gana rimtas dalykas. Tačiau mūsų lyderiai kalba ne apie esmę, o apie smulkmenas - ar leisti iš lanko medžioti, ar leisti vaikus atiminėti laisvai, ar leisti motoriniais dviračiais važiuoti per pėsčiųjų perėją. Dievai žino, kuo užsiima. Nekalba apie visumą. Žmonės, įmonės, virusas, ekonomika - viskas turi būti viename paveiksle“, - reziumavo P.Gylys.

Bankas žino daugiau

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad jo atstovaujamo banko prognozės gerokai optimistiškesnės.

„Lietuvos bankas labai niūriai žiūri į Lietuvos perspektyvas - sako, kad BVP kris 11 proc. Mes manome, kad kris 5 proc. Mes prognozuojame tiksliau, nes žiūrime į daugybę struktūrinių rodiklių.

Reklama

Lietuvos ekonomika šią krizę pasitinka labai subalansuota, neperkaitusi, nebuvo nei užsienio prekybos deficito, nei NT burbulo, nei perteklinio vartojimo kaip 2009 m. Kaip tai atsilieps gyventojams? Jau ir dabar atsiliepia. Nuo karantino pradžios atsirado 33 tūkst. naujų bedarbių. Akivaizdu, kad daugeliui dirbančiųjų nebebus didinami atlyginimai, kai kam net bus mažinami arba jie negalės dirbti visu etatu. Aišku, jiems bus sunku.

O tiems, kurie neprarado pajamų, nebus blogai, nes infliacija šiemet dėl nepakankamos paklausos bus maža, kuro kainos nukrito į lygį, koks buvo prieš 20 metų.

Pensininkų pajamos nemažėja, netgi auga, todėl ir jiems nebus labai sunku“, - gana optimistiškai ateitį piešė N.Mačiulis.

Pasak jo, Lietuva iš krizės turėtų išlipti gerokai lengviau nei kaimyninės šalys.

„Jau dabar matome, kad atsigavimas prasidėjo greičiau nei kitur, turime mažesnę priklausomybę nuo labiausiai pažeistų ekonomikų, eksportuojame mažai prekių, kurių paklausa dėl pandemijos labai nukritusi. Ir, pavyzdžiui, esame mažiau priklausomi nuo turizmo nei estai. Atvykstamasis turizmas yra visiškai prislopintas ir greit neatsigaus. Lietuvai tai nebus didelis praradimas, netgi bus paskatintas vidaus turizmas, o Estija praras daug turistų-pirkėjų, atvykstančių iš Suomijos.

Aišku, Pietų Europos valstybės bus dar labiau pažeistos, nes jas labiau paveikė virusas, buvo griežtesnis ir ilgiau tęsėsi karantinas, jos labai priklausomos nuo turizmo. Visi šie veiksniai lems, kad šįkart ne Baltijos valstybės labiausiai nukentės nuo krizės“, - akcentavo N.Mačiulis.

Komentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė ADOMAVIČIENĖ:

Reklama

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija per 50 skurdo mažinimo srityje dirbančių organizacijų, Ministrų kabinetui pateikė 16 rekomendacijų, kaip gelbėti labiausiai skurstančiuosius. Pasak A.Adomavičienės, į kai kurias rekomendacijas atsižvelgta.

„Iš mūsų rekomendacijų įvykdyta viena svarbi - įteisinta darbo ieškančio žmogaus išmoka. Mes siūlėme kiek kitokį variantą, tačiau ir priimtas yra sveikintinas, nes kone pusė darbo neturinčių žmonių negauna jokių išmokų. Dalis gauna „Sodros“ išmokas, 2,3 proc. gyventojų gauna socialinę piniginę pašalpą, o likusi nieko negauna. Labai neigiamai vertiname vienkartinių 200 eurų išmokų skyrimą, nes tai nėra tvarus sprendimas. Vienkartinė išmoka tik labai trumpam pagelbės žmonėms, gaunantiems itin mažas pensijas. Taip, tą mėnesį bus geriau, bet niekas nekalba apie tai, kas bus praėjus tam mėnesiui“, - apgailestavo A.Adomavičienė.

Pasak jos, karantinas atskleidė daug problemų. Pavyzdžiui, neturtingų šeimų vaikai anksčiau gaudavo nemokamą maitinimą mokyklose. Per karantiną užsidarius mokykloms šeimoms duodamas tik sausas davinys, o esą ne visi tėvai rūpinasi kokybišku atžalų maitinimu. Be to, maisto poreikis išaugo, nes vaikai nuolat būna namuose, nori dažniau užkandžiauti.

„O ir šeimų pajamos sumažėjo, todėl jos atsidūrė tarsi sumuštinyje: iš vienos pusės pajamos mažėja, iš kitos poreikiai didėja. Pasigedome dėmesio šitoms temoms ir greitesnio reagavimo. O ir tas mokymas nuotoliniu būdu... Jei šeima neturėjo kompiuterio, didelė tikimybė, kad ir nemoka juo naudotis. Bijau, kad kai kurie tėvai net nesugeba vaikams nieko paaiškinti“, - sakė pašnekovė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

„Vinted“ šiandien paskelbė, kad skiria 1 mln. eurų paramą kovai su COVID-19....

„Vinted“ skiria 1 mln. eurų paramą medicininiams tyrimams kovai su COVID-19 nuotrauka, foto

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo...

J. Varanauskienė: valstybės parama sušvelnino pajamų krytį nuotrauka, foto

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų...

EK: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį,...

Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės nuotrauka, foto

Nuo koronaviruso pasveiko dar 29 žmonės nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) birželio 5 d. duomenimis:

Skaudi priekuliškės patirtis: „Sunku patikėti, kad viskas gali žlugti per vieną dieną“ nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Gintarė Plungienė (35 m.), penkiametės Medos mama, prieš porą metų portalui Lrytas.lt...

Juodkrantė rado būdą šią vasarą surengti kurorto dienas nuotrauka, foto

Neringa, Prasidėjusi vasarą ir sparčiais žingsniais švelnėjantys karantino apribojimai Juodkrantės bendruomenei bei renginių...

Trim KU studijų programoms – ypatingas kokybės įvertinimas nuotrauka, foto

Klaipėda, „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklelį gavo inžinerinės ir IT pakraipos studijų programos

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...