Plungės rajone vykdomas „Plungės vandenų“ projektas Žemaičių Kalvarijos miestelyje jau beveik įgyvendintas. Buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai su atšakomis jau nutiesti iki žmonių sklypų, tad pastariesiems liko tik prie jų prisijungti.
Šiuo metu tam trukdo įšalusi žemė. Tačiau net ir atšilus miestelio gyventojai skubėti nesiruošia.
Žemaičių Kalvarija yra itin saugoma kultūros paveldo teritorija, tad be raštiškų paveldosaugininkų pritarimų joje negalima statyti net nesudėtingų statinių, kuriems ir priskiriami minėti tinklai.
Leidimas reikalingas ir norint nuo jų nutiesti įvadą į savo valdas. O kad jį gautum, reikalaujama atlikti archeologinius tyrimus, kainuojančius kelis tūkstančius litų.
Ir juos privalės gauti kiekvienos miestelio valdos savininkas, iš viso apie 600 vietos gyventojų.
Žinodami, kad dar ir įvado nutiesimas kainuos papildomus kelis tūkstančius litų, „Plungės vandenų“ vadovai ne be pagrindo nerimauja, kad Žemaičių Kalvarijos gyventojai paprasčiausiai atsisakys jungtis prie naujųjų tinklų.
Bendrovės direktoriaus Antano Borumo teigimu, tokiu atveju nebūtų užtikrintas pagrindinis projekto tikslas - teikti gyventojams geros kokybės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą.
O taip atsitikus gali tekti grąžinti ir Europos Sąjungos projektui skirtas lėšas - apie 30 mln. litų.
Dėl šios priežasties taptų neįmanomi ir rekonstruotos nuotekų valyklos derinimo bei paleidimo darbai, nes į ją paprasčiausiai neatitekės reikiamas nuotekų kiekis.
Panaši, tik kiek paprastesnė, situacija kaip Žemaičių Kalvarijoje yra ir gretimuose Alsėdžiuose. Tačiau kultūros paveldo teritoriją užima tik šio miestelio centras.
Bandant rasti išeitį, paveldosaugininkų prašoma leisti šių miestelių gyventojams apsieiti be archeologinių tyrimų arba rasti lėšų jiems finansuoti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą