"VP Market" Latvijoje direktorius Gintaras Marcinkevičius patvirtino, kad antrosios parduotuvės "Maxima" statyba netrukus bus atnaujinta, o rugsėjo mėnesį ji jau turėtų būti atidaryta. Kol kas "Vilniaus prekybos" įsigytame sklype yra pradėti tik žemės darbai.
Praeitą savaitę, Rygos miesto taryba davė leidimą tęsti Lietuvos "Vilniaus prekybos" parduotuvių tinklo "Maxima" centro statybą Plavniekio gyvenamajame rajone, kurio gyventojai neprieštaravo naujos parduotuvės jų teritorijoje atsiradimui. Trys šimtai šešiasdešimt šio rajono gyventojų balsavo už "Maxima" prekybos centro statybą, 230 buvo prieš.
Pradėjusi statyti antrąjį "Maxima" prekybos centrą, "Vilniaus prekybos" grupės nekilnojamojo turto vystymo įmonė "NDX Development" susidūrė su Latvijos biurokratų pasipriešinimu. Rygos miesto dūmos plėtros komisijos vadovas Andris Amerikas, kuris, beje, yra Latvijos demokratinės partijos pirmininkas, nutarė laikinai sustabdyti leidimą statyti prekybos centrą "Maxima" ir pareikalavo, kad būtų atlikta vietos gyventojų apklausa, ar jiems priimtinas toks prekybos centras.
Pagal pačios Rygos dūmos ankstesnius nutarimus tokia apklausa nėra būtina. Rygos dūmos spaudos centro darbuotoja Velta Purinia pripažino, kad "NDX Development" ir rangovai buvo gavę visus leidimus, todėl galėjo pradėti statybą. Maža to, privačiai nuosavybei įgyta teritorija, kurioje bus statomas prekybos centras, atitinka visas sanitarines normas, į kurias būtina atsižvelgti, prieš statant "Maxima" tipo parduotuvę.
Stabdoma "VP Market" plėtra
Latvijos valdininkai bando ir kitais būdais sustabdyti "VP Market" plėtrą: lietuviškos prekės papildomai tikrinamos prie sienos bei sandėliuose, spaudos puslapiuose žeriami kaltinimai dempingu.
Gintaro Marcinkevičiaus teigimu, į griežtesnius patikrinimus yra žiūrima pragmatiškai, nes iš tiesų yra aptinkama didesnių ar mažesnių pažeidimų. "O tai yra tik į naudą, nes parodo vietas, kurias reikia koreguoti", - sakė "VP Market" Latvijoje direktorius.
Dėl lietuviškų produktų atėjimo į Latvijos rinką, kai kurių kaimyninės šalies gamintojų produkcijos prekybos apimtys sumažėjo 10-15 procentų. Reaguodami į susidariusią situaciją, bendrovė "Rigas pienas kombinats" ir Latvijos Pienininkų asociacija valdžios institucijoms padavė prašymą iškelti "VP Market" dempingo bylą. Teigiama, jog pastebėta atvejų, kai analogiškų pieno produktų kaina Lietuvoje ir Latvijoje skiriasi.
Tačiau, pasak "Vilniaus prekybos" atstovų, kainų skirtumas galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių. Taip pat, nėra aišku, ar iš tiesų lyginant kainas buvo pasirinkti analogiški produktai bei parduotuvės.
Pigu ir kokybiška
Pradėjusi veiklą Latvijoje prieš pusantrų metų ir 2001 metų liepos mėnesį atidariusi kaimyninėje šalyje pirmąją "T-market" parduotuvę, šiandien grupė "Vilniaus prekyba" yra vienas iš Latvijos mažmeninės prekybos lyderių.
Šiuo metu "VP Market" prekybos tinklą Latvijoje sudaro 23 parduotuvės: 22 "T-market" ir viena "Maxima". Parduotuvės veikia ne tik Rygoje, bet ir Daugpilyje, Liepojoje, Olainėje, Jūrmaloje, Dobelėje, Jelgavoje. Iš viso Vilniaus bendrovė Latvijoje jau investavo daugiau kaip 60 mln. litų.
Nuo praėjusių metų liepos, kai Latvijoje buvo atidaryta pirmoji "VP Market" tinklo parduotuvė, kaimyninėje šalyje įdarbinta beveik 1,4 tūkst. žmonių, parduotuvės turi daugiau kaip 70 tūkst. klientų, metinė apyvarta siekia 14,5 mln. latų.
"VP Market" komandai per palyginti trumpą laikotarpį pavyko įgyti Latvijos gyventojų pasitikėjimą ir didelę mažmeninės rinkos dalį. taip pat pavyko latvių sąmonėje suformuoti palankų požiūrį ir į "T-Market" parduotuves. Dabar Latvijos žmonės žino, jog "T-Market" parduotuvėse gali įsigyti pigių, tačiau tikrai kokybiškų produktų.
Neregėtas ažiotažas
"VP Market" Latvijoje rinkodaros direktorius Gintaras Mikulskas pasakojo, kad Rygoje esanti parduotuvė "Maxima" yra vienas iš didžiausių Latvijos prekybos centrų. Jis pastatytas 24 tūkstančių kvadratinių metrų sklype, prekybos plotas - beveik 9 tūkstančiai kvadratinių metrų. Šiuo metu "Maxima" centre Rygoje dirba apie 380 žmonių, joje prekiaujama 32 tūkst. pavadinimų prekėmis. Lietuviškų prekių asortimentas sudaro 30 proc. pavadinimų, o apyvarta siekia 40 proc. Prekes, daugiausiai maisto, centrui tiekia 42 Lietuvos tiekėjai, iš jų 28 gamintojai.
Pasak Gintaro Mikulsko, parduotuvės "Maxima" atidarymas Rygoje sukėlė Latvijos sostinėje neregėtą ažiotažą. Tūkstančiai žmonių panoro apsipirkti naujajame prekybos centre. Pirmąją darbo savaitę prie laukujų durų driekėsi didžiulė eilė. 31 kasa pirmąją darbo dieną aptarnavo 13 tūkstančių pirkėjų, antrąją - net šešiolika tūkstančių.
Plėsis toliau
Šiemet Latvijoje "Vilniaus Prekyba" numato turėti daugiau nei penkiasdešimt ar net iki šešiasdešimties parduotuvių, pradėti trečio "Maxima" prekybos centro bei pramogų centro "Akropolis" statybą. Investicijos į tai sieks kelias dešimtis milijonų bet kuria valiuta",- patvirtino "Vilniaus prekybos" generalinis direktorius Ignas Staškevičius. Pagal "Vilniaus prekybos" strategiją, parduotuvės šiais metais turi atsirasti kiekviename Latvijos miestelyje, kuriame gyvena daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų.
Kol kas strateginio plano, kaip bus elgiamasi kitoje Baltijos valstybėje - Estijoje, "Vilniaus prekyba" neturi. Šioje šalyje veikia viena tinklo parduotuvė. "Estijos rinka yra prisotinta, prekybos tinklas išplėtotas, gal būt mums geriau apsimokės įeiti į Ukrainos ir Rusijos rinką nei plėstis Estijoje. Tačiau viskas priklausys nuo minėtų valstybių investicijų ir mokesčių politikos, kitų ekonominių sąlygų, konkurencijos",- sakė Ignas Staškevičius.
Aktyvi "VP Market" plėtra Latvijoje sąlygojo Lietuvos eksporto augimą į kaimyninę šalį. Latvijos muitinės valdybos duomenimis, Lietuvos pieno produktų importas į Latviją pastaruoju metu išaugo net 68 procentais. Lietuvos maisto produktų eksportas į kaimyninę šalį per paskutinius metus išaugo 48,3 procento. Lietuvos ambasadorius Latvijoje Petras Vaitiekūnas pažymėjo, kad šalių ekonominiai santykiai yra geri, tolesnės raidos tendencijos palankios. Pernai Lietuvos importas į Latviją išaugo 28 procentais, Latvijos į Lietuvą - 18 procentų. "Lietuvių konkurencija su latviais garantuoja ne vien geresnę kokybę, bet ir Vakarų bei Rytų interesų pritraukimą į šią Baltijos pakrantę", - pabrėžė ambasadorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą