Verslininkus atbaidė per griežti reikalavimai.

Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba kovo 7 d. priėmė sprendimą skelbti konkursą vasaros kavinėms įrengti. Nepaisant to, kad buvo pasiūlytos išties geros vietos, konkursas, galima sakyti, patyrė visišką fiasko. Komisijai buvo pateiktas vienintelis projektinis pasiūlymas - įrengti kavinę Danės krantinėje, šalia Žvejo skulptūros, tačiau ir tas pats buvo atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų.
Žinant, kaip aršiai uostamiesčio verslininkai kovojo ir tebekovoja prieš prekybos kioskų ir treilerių nukeldinimą (šiose ne vienus metus besitęsiančiose grumtynėse prekybininkai nevengia netgi tokių argumentų, neva Savivaldybė tokiomis akcijomis žlugdanti smulkųjį verslą, o jo atstovus bei jų šeimas pasmerkianti skursti), natūraliai kyla klausimas - kodėl, atsiradus progai savo verslą "kilstelėti" į kiek aukštesnį, labiau civilizuotą lygmenį, niekas neskuba ja pasinaudoti? "Vakarų ekspresas" nusprendė pasiaiškinti, kokios gi priežastys lėmė tokį menką verslininkų susidomėjimą, regis, visai neblogu pasiūlymu, taip pat domėjosi, ką apie tokį pastarųjų pasyvumą mano patys konkurso rengėjai.

Laukta naujų idėjų

Pasak Savivaldybės Verslo, licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos pavaduotojo R. Armono, sprendimą skelbti tokį konkursą lėmė noras įdiegti mieste naujas vasaros sezono lauko prekybos formas, pagerinti bendrą lauko kavinių, o kartu ir miesto vaizdą bei pasiekti naują kokybę, ieškant originalių architektūrinių šios rūšies prekybos organizavimo sprendimų. Vienas iš papildomų akstinų susirūpinti lauko kavinių, ypač ketinamų įkurdinti uostamiesčio centre, - sparčiai artėjantis jubiliejinis Klaipėdos gimtadienis. Prognozuojama, kad vasarą, o ypač rugpjūčio 1 - 4 d. - šventės piko dienomis, Klaipėdą užplūs minios atvykėlių, tad lauko kavinių poreikis smarkiai išaugs, ir niekas nepaneigs, jog daug maloniau užkandžiauti jaukioje, švarioje, skoningai įrengtoje kavinukėje nei kokioje nors paskubomis ir bet kaip suręstoje pašiūrėje.

Nesugundė net prestižinės miesto vietos

Šiais metais konkursui buvo pasiūlytos septynios vietos. Siekiant sudominti verslininkus, beveik visos jos buvo parinktos miesto centre, galima sakyti, prestižinėse vietose. Tai skveras dešiniojoje Danės krantinėje (prie Žvejo skulptūros), teritorija tarp S. Daukanto, Šaulių g., Lietuvininkų a., Ramiosios, Vilties ir S. Nėries gatvių (greta Muzikos centro), teritorija tarp Sukilėlių, Tomo, Mėsininkų, Aukštosios ir Daržų gatvių (prie Parodų rūmų), jaunimo pamėgtas Šiaurės ragas, Danės skveras (prie fontanų, priešais "Meridianą"), dešinioji Danės krantinė (prie tilto) ir galiausiai naujoji perkėla Smiltynėje.

Kavinių išvaizdai - griežti reikalavimai

Mero potvarkiu sudaryta konkurso organizavimo komisija pretendentų pateikiamiems lauko kavinių projektams šiais metais nusprendė taikyti gan griežtus reikalavimus. Konkurso nuostatuose rekomenduota naudoti lengvas šiuolaikinių medžiagų konstrukcijas, taip pat miesto centre nesiūlyti statyti palapines. Didelį dėmesį nutarta kreipti ir tokius dalykus kaip kavinės apšvietimas, šiukšlių šalinimas, kilnojamųjų sanitarinių mazgų įrengimas, prekių privežimo galimybės, pasiūlymus sutvarkyti aplinką (dangos, gėlinės, želdiniai) bei reklamą. Akcentuota, jog kavinės stilius turįs derėti su aplinka bei greta esančiais statiniais, siūlyta vengti vadinamojo "pseudoliaudiškojo" ar kioskų stiliaus, be to, kavinė turinti būti lengvai demontuojama. Demontavus įrangą teritorija privalanti likti švari ir tvarkinga.
Sprendimo projekte akcentuota, jog laikinųjų vasaros kavinių veikimo laikotarpis - ne daugiau nei treji metai. Kavinių darbo laikas - nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., galutinis jų demontavimo terminas - spalio 10 d.

Per porą metų - jokių pokyčių

Pasak miesto vyriausiosios dailininkės Irenos Banaitienės, pirmąkart idėja skelbti konkursą vasaros kavinėms įrengti gimė prieš porą metų. Deja, iš tąsyk konkursui pasiūlytų aštuonių vietų verslininkai įsikūrė tik trijose.
Dveji metai, ypač įvertinus tą aplinkybę, kokiais sparčiais tempais vyksta pokyčiai visose mūsų gyvenimo srityse, - nemažas laiko tarpas, tad šiais metais buvo nutarta tokį konkursą skelbti dar kartą. Pasak miesto vyriausiosios dailininkės, kaip pagrindinis kriterijus vertinant projektinius pasiūlymus buvo pasirinktas objekto architektūrinis sprendimas. Tikėtasi, kad per porą metų uostamiesčio verslininkams pavyko sukaupti šiek tiek kapitalo, taip pat turėta vilčių juos galų gale suvokus elementarią tiesą: norėdamas užsidirbti privalai pasiūlyti kažką nauja, ir, kas be ko, investuoti. Pasak I. Banaitienės, verslininkas, nusprendęs įsirengti lauko kavinę, privalo suprasti, kad jis gaus ne tik naudos, bet ir patirs papildomų rūpesčių.
Deja, pastarojo konkurso rezultatai parodė, kad lauktas kokybinis lūžis neįvyko. "Matyt, Klaipėdoje dar neatėjo metas užsiimti rimtais tokio tipo statinių kaip vasaros kavinės projektavimo darbais, - apgailestavo I. Banaitienė. - Verslininkai į tai tebežiūri gan atsainiai ir paviršutiniškai. Vasaros kavinė pas mus vis dar įsivaizduojama kaip kaži kokia palapinė, pašiūrė ar geriausiu atveju kažkas panašaus į kioską, greta kurio sustatyti stalai ir - viskas.
Minėtasis vienintelis šių metų konkursui pateiktas projektinis pasiūlymas, - pasak I. Banaitienės, - geriausias visiško mūsų verslininkų nesusivokimo pavyzdys. Jo autoriai siūlė pastatyti mažytį angarą, iš esmės tarnausiantį tik pačių prekybininkų reikmėms. Tuo tarpu apie tai, kur klientą patogiai pasodinti, kad jam būtų jauku, kad jis būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo, regis, niekas nė nesusimąstė, - sakė I. Banaitienė. "Architektūriniu požiūriu tai buvo visiškai neįdomus, neišraiškingas, nefunkcionalus pasiūlymas ir - svarbiausia - visiškai nederantis toje vietoje (prie Žvejo skluptūros. - Aut. past.). Čiagi pats miesto centras, greta - labai gražios architektūros apskrities administracijos pastatas, senamiestis, tad nereikėtų stebėtis, kad jis konkurso nelaimėjo." Antra vertus, sakė I. Banaitienė, yra ir kita medalio pusė. Visos stacionarios kavinės turi teisę vasarą lauke pasistatyti staliukus, ir, aišku, tuo naudojasi. Tokiu būdu miestelėnai galbūt nė nejaučia tokio tipo įrenginių stygiaus, o nesant paklausos nėra ir pasiūlos.

Kai kišenė tuščia - ne konkursai galvoj

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Verslo komiteto narys, puikiai išmanantis ir nuosekliai ginantis verslininkų interesus, Tomas Bielinskas "Vakarų ekspresui" sakė galįs tokį, švelniai tariant, menką verslinkų susidomėjimą Savivaldybės paskelbtuoju konkursu vasaros kavinėms įrengti paaiškinti labai paprastai. Jo nuomone, tai lėmė pernelyg griežti reikalavimai laikinųjų statinių estetinei išvaizdai. Visa tai, pasak T. Bielinsko, reikalauja labai didelių investicijų. Preliminariais apskaičiavimais, verslininkui, norinčiam pasistatyti tegu ir pačią paprasčiausią lauko kavinę, pavyzdžiui, palapinę, arba ištempti tentą, prireiktų mažų mažiausiai 50 tūkst. litų. Sudėtingesnės konstrukcijos statiniai kainuotų dar brangiau - apie 100 tūkst. litų. Keliasdešimt tūkstančių, pasak T. Bielinsko, nė vieno verslininko kišenėje šiaip sau nesimėto. Jam neišvengiamai tektų imti kreditą, tačiau bankai tokiems smulkiems statiniams statyti paskolų neteikia. Tiek grynų pinigų gali turėti tik stambus verslininkas, tačiau tokia prekybos forma kaip lauko kavinės stambiųjų verslininkų nedomina, įsitikinęs T. Bielinskas.
"Žmonės paskaičiavo, kad tokios lėšos per vasaros sezoną neatsipirks, ir jie neišvengiamai patirs nuostolį, - sakė T. Bielinskas. - Kitas reikalas, jei sutartis būtų ilgalaikė - penkeriem ar net dešimčiai metų, o ne trejiem, kaip dabar numatyta. Tada gal ir būtų galima tikėtis šiokio tokio pelno."

Valdininkai patys save stumia į akligatvį

T. Bielinskas teigė anaiptol nemanąs, kad tokia prekybos forma kaip lauko kavinės uostamiestyje apskritai esanti nereikalinga. Vis dėlto, jo nuomone, valdininkų kalbos, esą visi turį būti savo miesto patriotai, siekti, kad uostamiestis artėjantį jubiliejų sutiktų atrodydamas gražiai ir šventiškai, skamba išties gražiai, tačiau kai verslininkas yra priverstas spręsti dilemą, kas svarbiau - išlaikyti šeimą, pamaitinti vaikus ar gražinti miestą lauko kavinėmis nesitikint jokio uždarbio, - svarstyklės neabejotinai pakrypsta ne pastarojo naudai. Keldami verslininkams tokia griežtas sąlygas valdininkai save ir patį iš pirmo žvilgsnio labai gražų sumanymą stumia į akligatvį, kitaip sakant, pokalbininko nuomone, konkursas buvęs paskelbtas tik dėl akių - atseit mes jums pasiūlėme užsidirbti, o jūs kažkodėl tuo nenorite pasinaudoti. Kadangi reikalavimai tokio pobūdžio statiniams išdėstyti gana miglotai, veiklos ėmęsis verslininkas, jeigu tokių apskritai atsiras, gali tikėtis vienų nemalonumų. O tokiom sąlygom dirbti niekas nenori, įsitikinęs T. Bielinskas.
Pirmajam konkursui neįvykus, balandžio 15 d. miesto spaudoje buvo paskelbtas pakartotinis. Norintieji jame dalyvauti privalo paskubėti - pretendentai su dokumentais bus laukiami iki gegužės 2 d. 17 val.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder