2018 m. lapkričio 20 d. 16:13 val., antradienis

Ekonomikos naujienos

Verslininkai siekia merkti į ežerus tinklus

(2)

2017-07-01, 17:00

Kazys KAZAKEVIČIUS, lzinios.lt

Verslininkai siekia merkti į ežerus tinklus nuotrauka, foto

© Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.

Žvejai verslininkai ragina Lietuvos valdžią atšaukti draudimą šalies vidaus telkiniuose plėtoti verslinę žvejybą.

Verslininkai tvirtina, esą žuvų ištekliai ežeruose itin gausūs. Be to, dabar jais leidžiama naudotis tik grupelei išrinktųjų – savo poreikiams žuvis galintiems gaudyti žvejams mėgėjams, o kitai daliai visuomenės ežerų žuvys neprieinamos. Tačiau aplinkosaugininkai ir politikai atkerta, jog žuvų ištekliai dar nėra tokie gausūs, kad į ežerus būtų galima merkti tinklus.

Norėtų daugiau galimybių

Asociacijos „Žuvininkų rūmai“ nariai vakar kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, premjerą Saulių Skvernelį, parlamentarus ir paprašė aptarti galimybes Lietuvos vidaus vandenyse atgaivinti verslinę žvejybą. Ji visiškai buvo uždrausta nuo 2015 metų. Šiandien leidžiama žvejoti tik Kuršių mariose, polderiuose, Nemuno žemupyje, taip pat nedraudžiama specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.

Lietuvoje yra apie 3000 ežerų, maždaug 1500 tvenkinių ir bene 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų. Verslinė žvejyba galima 142 vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 hektarų. Tačiau iki draudimo intensyviau buvo žvejojama tik 30 vandens telkinių. „Prašome leisti verslininkams žuvauti vidaus vandens telkiniuose“, – teigė „Žuvininkų rūmų“ prezidentas Leonas Kerosierius. Jo žodžiais, pagal esamą išteklių būklę kuojų, ešerių, karšių, plakių, karosų, raudžių kasmet būtų galima sugauti apie 500 tonų – tiek pat, kiek sulesa žuvimis mintantys paukščiai. Be to, 2011–2016 metais atlikus 384 ežerų ir tvenkinių žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad bendra žuvų biomasė ežeruose padidėjo vidutiniškai 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto.

Kreipimesi į šalies valdžią žvejų verslininkų atstovai stebisi, kodėl žvejoti ir mėgautis ežerų žuvimis leidžiama tik mėgėjams, nors jie sudaro vos 15 proc. šalies gyventojų. Tuo metu didžioji dalis visuomenės, kurios lėšomis atkuriami žuvų ištekliai, tokios galimybės neturi, nes nežvejoja, kiti jai irgi negali prižvejoti.

Ateitis neaiški

„Žuvininkų rūmų“ iniciatyvai pritaria ir Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Danius Pumputis. Anot jo, nuo 2015 metų, kai buvo uždrausta verslinė žvejyba ežeruose, nemažai žmonių, kurie tuo užsiėmė, liko be darbo. Kiek – niekas neskaičiavo, nes verslinės žvejybos draudimas įsigaliojo etapais. „Aukštaitijoje, Dzūkijoje, kur daug ežerų, kur prastesnės žemės, žuvininkystė turėjo senas tradicijas. Ten nuo seno buvo įsikūrusios žvejų artelės, žmonės iš to gyveno. Protingas ir apskaičiuotas verslas visuomet duoda naudos tiek žmonėms, tiek valstybei. Tačiau dabar susiklostė sunkiai suvokiama situacija“, – tvirtino D. Pumputis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu, mokslininkų tyrimų duomenimis, 89 proc. Lietuvos ežerų ichtiologinė būklė yra gera arba labai gera. Tai rodo, jog žuvų ištekliai ežeruose jau atkurti. Todėl dabar pats laikas spręsti, kaip elgtis toliau. „Kai kuriuose šalies ežeruose net per daug esama karpinių žuvų – karpių, karšių, kuojų, lynų, raudžių. Girdėjau, kad Europos Sąjunga yra skyrusi lėšų jų populiacijai mažinti iki 75 procentų“, – kalbėjo Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas. Jis pripažino, jog ankstesniais metais kai kurie žvejai verslininkai iš tiesų galėjo padaryti nemažai žalos vandens telkiniams, tačiau dabar padėtis esą visiškai pasikeitusi. D. Pumputis neslėpė, kad tik nuo politikų valios priklausys, kaip bus toliau.

Visuotinis draudimas – ne išeitis

Idėją nors iš dalies atgaivinti Lietuvoje verslinę žvejybą šį pavasarį brandino ir Molėtų rajono meras Stasys Žvinys. Pasak jo, tokį siūlymą padiktavo poilsiautojai, kurie „Žvejų rojumi“ paskelbtame Molėtų krašte pasigenda šviežių vietinių žuvų. „Ne visi žmonės yra žvejai mėgėjai ir patys meškerioja. Tačiau daugelis norėtų paragauti šviežių žuvų, išaugusių natūralioje gamtoje, o ne augintų specialiame tvenkinyje“, – aiškino S. Žvinys. Meras pridūrė, kad gaudyti žuvis dėl pardavimo būtų galima leista ne visuose jų krašto ežeruose, kurių yra per 300, o tik keliuose. Tokį prašymą Molėtų rajono savivaldybė perdavė Vyriausybei, tačiau pritarimo nesulaukė.

Negana to, Molėtų merijos idėja sukėlė žvejų mėgėjų pasipiktinimą, tad jos atsisakyta. „Nenorėjome piktinti visuomenės, nes Lietuvos verslinės žvejybos atstovai yra suformavę apie save ne itin gerą nuomonę, – teigė Molėtų rajono vadovas. – Tačiau jei žuvų išteklių atkūrimui užtikrinti viename ar kitame ežere būtų leidžiama ir verslinė žvejyba, nenutiktų nieko bloga. Su negerovėmis reikėtų kovoti ne visuotiniais draudimais.“

Mokslininkų tyrimų duomenimis, šiuo metu 89 proc. Lietuvos ežerų ichtiologinė būklė yra gera arba labai gera. Tai rodo, kad žuvų ištekliai juose jau atkurti.

Pirmenybę teikia mėgėjams

Verslinė žvejyba šalies ežeruose neleidžiama nuo 2015 metų, kai buvo ištirta jų būklė. Tyrimai parodė, jog kai kurie vandens telkiniai, kuriuose šeimininkavo verslininkai, yra visiškai nustekenti. Mokslininkai viename Molėtų krašto ežere nustatė, kad hektarui šio telkinio tenka vos 200 g žuvų. Todėl Aplinkos ministerija (AM) inicijavo įstatymų pataisas, kuriomis nuo 2015 metų uždraudė verslinę žvejybą šalies ežeruose.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika „Lietuvos žinioms“ sakė, kad nėra jokio preteksto verslinei žvejybai vidaus vandens telkiniuose atgaivinti. „Verslininkai kreipimesi nepateikia svarių argumentų, dėl kurių reikėtų leisti tokią žvejybą. Neįsivaizduoju, kodėl derėtų atšaukti dabar galiojantį draudimą. Tam dar tikrai ne laikas. Reikia, kad vandens telkiniuose būtų visiškai atkurti žuvų ištekliai“, – tikino parlamentaras.

K. Mažeika prisipažino linkęs teikti pirmenybę mėgėjų, o ne verslinei žvejybai. Vien mokesčių, naudojamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žvejai mėgėjai už tą patį kiekį sugautų žuvų sumoka 10–20 kartų daugiau negu verslininkai. 2015 metais pirmieji sumokėjo 1,742 mln. eurų, o antrieji – 0,074 mln. eurų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Žvejai mėgėjai sugavo 1700–3000 tonų žuvų, žvejai verslininkai – 1438 tonas.

Pasikliauja tyrimais

Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas, kurį taip pat pasiekė „Žuvininkų rūmų“ kreipimasis, vakar pareiškė nesąs toks kategoriškas. „Sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus vandens telkinio būklę – kokie jame yra žuvų ištekliai“, – dėstė A. Stančikas.

Anot parlamentaro, jei žuvų telkiniuose per daug, dalis jų bus pasmerktos skursti arba gaišti, todėl, reguliuojant populiaciją, galėtų įsikišti žmogus. A. Stančikas priminė, kad jo prireikė ir žuvų populiacijai atkurti. Tačiau kada iš tiesų derėtų įsikišti žmogui, turėtų pasakyti ne vien mokslininkai, bet ir politikai. „Beje, du mūsų ežerai – Vištyčio ir Dūkšto – ribojasi su kitomis šalimis. Mes stengiamės atkurti žuvų išteklius, žuviname tuos ežerus ir draudžiame juose žvejoti, o kaimynių Rusijos ir Baltarusijos žvejai tinklais traukia nemenkus laimikius“, – piktinosi Seimo KRK pirmininkas. Jis pabrėžė, kad tokiais atvejais verslinė žvejyba Lietuvoje turėtų būti leidžiama.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-07-17   07:23

IP: 78.63.241.138

2014m. uzdraude....pasieme simtatukstantines kompensacijas ,..po metu jau matuoja,skaiciuoja zuvytes...seiles varvavina....jau paseno seimunai tie patys ir tie patys...jau ant unguriniu baliu su pasamdytom prostitutem kaip amb laikais neuzkimba???juk dabar tiek ismaniu telefonu,informacija nuteketu tie prarastu siltas kedes......jau pumpuciai isvale kauno marias neaisku kiek metu praeis....be to chemija pyla i nemuna nuo uodu....tai jei pastebejot zuvies pavirsiuje nera nera masalu ir kt ju maisto...upes kaip ismirusios atrodo ir ta chemija nieko gero...aisku druskininku kurortui tai gerai......kursiu mariose leidzia,polderiuose....jau zvejam megejam ten nera ka veikt...vaziuot simtus km,pirkt bilietus ir pagaut keleta plakiuku?net stambios kuojos ir tos dingo..tik .mailiukai kur i tinklus neilenda..

Nu

2017-07-03   09:16

IP: 195.182.69.50

kelių brakonierių šutvė, skambiai pasivadinusi kažkokiais rūmais, vėl bando kėsintis į mūsų visų įžuvintus ežerus ir upes. kaskit tvenkinius savo žemėje ir ten statykite tinklus, nevykėliai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (26)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Miestas klesti, bet jaunimas bėga nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėda tuštėja. Iš uostamiesčio bėga jaunimas, ieškantis ateities perspektyvų užsienyje arba kituose...

Prostatos ligos: tikrintis reikia ne tik baiminantis vėžio nuotrauka, foto

Sveikata, Lapkritį visame pasaulyje vyrai raginami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Tačiau, pasak medikų,...

Klaipėdoje nemokamai pristatys lietuviškus filmus nuotrauka, foto

Filmai, Gruodžio 3–5 d. Lietuvos kino centras trečiąjį kartą šiais metais kviečia nemokamai...

Į Purmalių piliakalnį - tik pėsčiomis? nuotrauka, foto

Klaipėda, Apie kliūtis, kurios iškilo rengiant Klaipėdos piliakalnių tvarkybos projektus, jau būtų galima...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Filmai, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...