Verslas - už kurortinę Klaipėdą

Uostamiesčio verslininkai rado būdą, kaip Klaipėdos turizmo plėtrai būtų galima gauti pinigų - Smiltynei, Giruliams ir II Melnragei tapus kurortinėmis teritorijomis, iš valstybės biudžeto kasmet atitekėtų nemenkos sumos. Tiesa, anot verslo atstovų, iki šiol Klaipėdos valdžia dėl kurortinių teritorijų statuso gavimo dar nepajudino nė piršto.

Diskusiją šia tema suorganizavusios Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška atkreipia dėmesį, jog kurortinių teritorijų statusas darytų reklamą, į Klaipėdą atvažiuotų daugiau turistų, taip didėtų turizmo sektoriaus verslo pajamos, o sykiu - ir įplaukos į biudžetą.

Pasak prieš keletą metų sąvokos "kurortinė teritorija" atsiradimą įstatymuose inicijavusios klaipėdietės Aldonos Staponkienės, iki pat 2008-ųjų valstybė lėšų skirdavo tik kurortams, t. y. Palangai, Neringai, Druskininkams ir Birštonui. Atsiradus kurortinės teritorijos sąvokai, atsivėrė galimybės gauti lėšų ir ne kurortams.

Pirmoji, anot A. Staponkienės, tokia proga pasinaudojo Ignalina - dar 2007-aisiais Vyriausybės nutarimu minėtas statusas suteiktas Ignalinos miestui, Palūšės ir Strigailiškio kaimo dalims. Šiuo metu kurortinės teritorijos statusą turi ir Anykščiai, Zarasai, Trakai.

"2011 metų valstybės biudžete kurortinėms teritorijoms skirta 2,6 milijono litų: Ignalinai - 506, Anykščiams - 684, Trakams - 688, Zarasams - net 763 tūkstančių litų. Ir tai - deficitinis, krizinis biudžetas. Anksčiau sumos būdavo dar didesnės", - sakė A. Staponkienė.

Pagal reikalavimus kurortinė teritorija privalo turėti tam tikrą infrastruktūrą, joje negali būti Laimo ligos ir erkinio encefalito židinių, taršių įmonių ir pan. A. Staponkienės nuomone, Smiltynė, Giruliai bei II Melnragė reikalavimus galėtų atitikti.

Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas Vyriausybės nutarimu gavus savivaldybės tarybos prašymą.

Darbdavių asociacija išreiškė apmaudą, jog uostamiesčio valdžia jau kelerius metus nepajudina nė piršto, kad gautų šį statusą ir prarandami milijonai litų, kuriuos būtų galima investuoti į paplūdimių tvarkymą, infrastruktūrą, turizmo skatinimą. Papildomos finansinės injekcijos esą leistų sukurti daugiau darbo vietų, spręsti sezoniškumo problemą.

Pasak A. Mileškos, pernai uostamiesčio valdžia finansavimą paplūdimiams valyti mažino, taip pat biudžete nerado 35 tūkst. litų, reikalingų dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje. Tai reiškia, kad 2010 m. Klaipėdos pliažai tiesiog dingo iš geriausių Europos paplūdimių sąrašo.