2018 m. lapkričio 19 d. 23:59 val., pirmadienis

Ekonomikos naujienos

Vėjo jėgainės lietuvius ir žavi, ir baugina

(6)

Vėjo jėgainės lietuvius ir žavi, ir baugina  nuotrauka, foto

Energetika

Remiantis apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai pirmenybę iš visų energetikos technologijų teikia vėjo energetikai, tačiau šalyje pasigendama jai plėtoti palankios politikos ir vidinės iniciatyvos.

Pasak Lietuvos energetikos instituto doktoranto Manto Marčiukaičio, mūsų šalies ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių vėjo energetikos politika yra skirtinga - ES tai yra vienas didžiausių prioritetų.

"Stebint pasaulio vėjo energetikos raidos tendencijas tai yra sparčiausiai auganti energetikos šaka", - teigia ir Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.

Mūsų šaliai S. Paulauskas ir M. Marčiukaitis prikaišioja tai, kad vėjo elektrinės statomos ir energetika plėtojama tik dėl įsipareigojimų ES, o vidinės iniciatyvos nėra. Kitose ES šalyse mažiau kliūčių sudaroma šiai energetikos technologijai plėtoti, tarifai pritaikyti taip, kad vėjo energetiką remtų, o ne stabdytų.

Mūsų valstybė remia 200 MW vėjo jėgainių parko įrengimą šalyje garantuodama elektros energijos supirkimo kainą 22 ct/kWh iki 2020 m. Vidutinė supirkimo kaina iš Ignalinos atominės elektrinės ir kitų gamintojų, išskyrus naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius, - 8,5 ct/ kWh.

Lietuva iki 2010 metų yra įsipareigojusi elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tarp jų - ir vėjo, padidinti iki 7 proc., o ES šalyse šis skaičius siekia net iki keliasdešimties procentų. Pavyzdžiui, Danijoje ateinančiais metais iš vėjo pagamintos ir vartojamos elektros energijos dalis sudarys 25 proc., o 2025-aisiais numatyta pasiekti net 50 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.

Gyvenimas - penktadaliu trumpesnis

S. Paulauskas pastebi, kad Lietuvoje yra mitų, dėl kurių gyventojai baiminasi vėjo elektrinių: šios neva skleidžia sveikatai kenksmingus spindulius, "sumala" paukščius ir panašiai.

"Galiu patikinti, kad tai - mažiausią poveikį aplinkai daranti energetikos technologija, palyginti su atomine bei kurą deginančia energetika. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad dėl aplinkos taršos, susijusios su kuro deginimu, mūsų amžius sutrumpėja penktadaliu - 14 metų. Vėjo elektrinės reikšmingų pavojų nekelia ir yra tik nekaltas kūdikėlis", - sakė jis.

Daugiausia paukščių, anot jo, žūva atsimušę į pastatų langus, yra pagaunami kačių, nugaišta dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų ir panašiai.

Be to, naujųjų malūnų sparno forma yra pakeista ir nebekelia tokio triukšmo, kaip anksčiau. Skleidžiančių sveikatai pavojingus spindulius jėgainių, anot S. Paulausko, nesertifikuotų sertifikavimo institutai.

Nepaisant mitų, anot jo, bendrovės "TNS Gallup" atliktos apklausos duomenimis, lietuviai pirmą vietą - 73 proc. - skiria vėjo energetikai. Branduolinei pritaria 37 proc. mūsų šalies gyventojų. Praėjusių metų viduryje ES atliktos apklausos duomenimis, europiečiai pirmąją vietą - 80 proc. - skiria saulės, antrąją (71 proc.) - vėjo energetikai. Branduolinei čia pritaria tik 20 proc. respondentų.

Trūkumas - kintantis vėjas

Anot M. Marčiukaičio, vėjo energetika yra viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų. Gaminant elektros energiją vėjo jėgainėse, į aplinką neišskiriamos dujos ir neskatinamas klimato atšilimas. Taip pat nesusidaro jokių atliekų. Viena 1,8 MW galios vėjo jėgainė sumažina anglies dvideginio emisiją 4 000 tonų per metus.

Vėjo ištekliai yra nuolat atsinaujinantys ir niekada neišsenkantys, todėl nekyla grėsmės priklausyti nuo užsienio kuro tiekėjų.

Pasak M. Marčiukaičio, vėjo jėgainių parkai netrukdo žemės ūkio veikloms. Atokesnėse vietovėse, toli nuo elektros tinklų, vėjo jėgainės gali būti pagrindinis elektros energijos šaltinis.

Be šių pranašumų, vėjo energetika turi ir trūkumų. Anot M. Marčiukaičio, elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse yra nepastovi dėl kintamo vėjo. Norint užtikrinti pastovią ir patikimą elektros energijos gamybą, vėjo jėgainės turi būti jungiamos į sistemą su papildomais (rezerviniais) energijos šaltiniais. Tiesa, kol vėjas gamina ne itin daug elektros energijos, problemų dėl jo nepastovumo nekyla, o gaminant daug tiesiog reikėtų išmokti sistemą reguliuoti pagal vėjo prognozes.

Jėgainės gali būti statomos tik tam tikrose iš anksto parinktose vietovėse, kur vėjo greitis pakankamai didelis, o dažniausiai tinkamiausi plotai yra toli nuo vartotojų. Taip pat jas sudėtinga prijungti prie elektros sistemos bei balansuoti pačią sistemą.

Be to, vėjo jėgainių keliamas garsas ir šešėliai gali erzinti netoliese gyvenančius žmones, pačios jėgainės gali turėti neigiamą poveikį kraštovaizdžiui.

Šimtametė istorija

Nepaisant minėtų trūkumų, pasaulyje vėjo energetika plėtojama sparčiai. Pirmoji elektrą gaminanti vėjo jėgainė pastatyta 1888 metais JAV. Ji dirbo 20 metų ir buvo naudojama krauti baterijoms. Europoje pirmosios jėgainės atsirado 1891 metais. Jos tiekė nuolatinę elektros srovę. Danijoje 1918 metais 120 jėgainių jau gamino 3 proc. šalies elektros energijos.

Anot M. Marčiukaičio, susidomėjimas vėjo jėgainėmis išaugo po 1973 metų pasaulinės naftos krizės. Tačiau tuomet jėgainės buvo labai brangios.

Sparčiausiai augančia atsinaujinančių šaltinių pramonės šaka vėjo energetika tapo nuo 1990-ųjų. Šiuo metu vėjo jėgainės naudojamos 60 pasaulio šalių, beveik 67 proc. jėgainių yra Europoje. Pagal bendrą vėjo jėgainių galią pirmauja Vokietija (20 GW), antroje vietoje yra Ispanija, trečioje - JAV. Jau ateinančiais metais Vokietijoje turėtų atsirasti pirmieji parkai jūroje.

Lietuvoje iki 2010 metų numatyta pastatyti 200 MW bendros galios vėjo jėgainių, kurios gamins apie 2,5-3 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Šiuo metu jau veikia keliasdešimties megavatų bendros galios vėjo jėgainių parkai.

Giedrė NORVILAITĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Jonas

2010-05-02   07:34

Pagal dabartinį įstatymą, jei žmogus pasistato galingesnę vėjo jėgainę, jis privalo parduoti elektrą Vilniaus Prekybos berniukams pigiai, ir taipogi privalo savo paties pasigamintą elektrą iš tų berniukų pirkti brangiai. Padėkokime mūsų Seimo nariams už monopolistams palankius įstatymus. Negi Seimūnai tokius kvailus įstatymus priima už ačiū?

...

2010-05-02   07:34

IP: 110.86.185.70

Įdomu būtų sužinoti kaip pramušti tokį dalykeli. Jegaine kainuoja apie 500 tukst, jei tiesa man sake. Manau , kad Euopa turetu paremti statymo projekta, kur pastatyti rastume manau. O maiso tik tiems , kurie pavydi. Cia neblogas versliukas turint keleta ju.

as

2010-05-02   07:31

Sistemos subalansavimui galima naudoti hidroakumuliacines elektrines (naktį)ir hidro elektrines, kurias lengva paleist, kaupiant vandenį, ir paleidžiant stovint vėjo jėgainėms Taippat vertėtų skatint valstybės mastu ūkininkus patiems gamintis elektros energiją Dar apie hidroelektrines- reikėtų pilnai išnaudoti visas upes, nė joks cia nebaubas, Vokietijoje tai gražiai daroma, atsiranda naujos poilsio zonos, kavinės ar pan. Gal geriau be kelniu, bet saugokim gamtą?Svarbiausia sumazėtų priklausomybė nuo atvžtinio kuro(iš Rusijos)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (26)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Vienintelė karta per Lietuvos istoriją, kuri nesugeba užauginti vaikų be Šakalienės? nuotrauka, foto

Nuomonės, Aš esu Jurga, dviejų vaikų mama. To visada užteko mūsų žemėje –...

Klaipėdoje karaliavo žiemos sportas nuotrauka, foto

Sportas, Ant Klaipėdos "Akropolio" ledo net tris dienas vyko žiemos sporto šakų festivalis...

Kalėdos Klaipėdoje bus stebuklingos nuotrauka, foto

Klaipėda, "Kalėdos Klaipėdoje šiais metais bus stebuklingos, pasipuošusios gyvomis, žaliomis eglutėmis ir dar...

Lijundra ir plikledis gali apsunkinti eismą nuotrauka, foto

Automobiliai, Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai.

Nuomonės, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...