VDI ragina darbuotojus nebijoti darbdavių ir kovoti už savo teises

Per pastaruosius du mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia itin daug piliečių skundų dėl pažeidimų darbo apmokėjimo srityje, galutinio atsiskaitymo ir darbo užmokesčio vėlavimo bei darbo santykių nutraukimo. Tai rodo, kad darbuotojai nebijo pakovoti už savo teises, teigia darbo inspektoriai.

Pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Petro Abaravičiaus, lietuviai, palyginus su ankstesniais metais, tampa vis drąsesni ir nebijo kreiptis į VDI. Vien šiuo metu yra tiriami 832 skundai, o įstaiga "kaista" nuo interesantų skambučių, elektroninių paklausimų.

"Daugiausia skundų gauname dėl darbo teisės pažeidimų. Tarp jų dažniausi - dėl darbo apmokėjimo: ne laiku sumokomas atlyginimas, išėjus iš darbo neatsiskaitoma, nemokama už viršvalandžius, naktinį darbą, atlyginimai sumažinami be darbuotojų sutikimo, o jeigu dirbama pagal darbo sutartį, tai bet koks atlyginimo, kuris yra nurodytas darbo sutartyje, pasikeitimas turi būti derinamas su darbuotoju", - Eltai sakė P. Abaravičius.

Jis pažymėjo, kad žmonės dirbdami įmonėje bijo kreiptis į VDI, tačiau išeidami iš darbo tai padaryti įsidrąsina. Tuo tarpu asmuo, jeigu mano, kad darbdavys elgiasi neteisėtai, gali atvykti į teritorinį VDI skyrių ir pateikti savo skundą. Tačiau anonimiškai tiriami, pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, tik skundai dėl nelegalaus darbo ir galimos grėsmės sveikatai ar gyvybei.

P. Abaravičiaus teigimu, VDI inspektoriai įsipareigoja ištirti skundą per 20 darbo dienų nuo jo gavimo. Ekspertai važiuoja į įmonę, tikrina dokumentus, įvairius kitus vidaus teisės aktus, kalbasi su žmonėmis, o apie 60 proc. darbuotojų pareiškimų pasitvirtina.

"Kiti būna nepagrįsti arba ne pagal mūsų kompetenciją. Pavyzdžiui, darbo ginčo, kai nesusitariama dėl atlyginimo dydžio, inspekcija nenagrinėja. Darbo ginčus nagrinėja tik tuo atveju, kai atsisakoma dirbti dėl neatitinkančių darbo sąlygų. Visi darbo ginčai keliauja arba į ginčų komisiją, kuri turėtų būti sudaryta įmonėje, arba į teismą", - pasakojo VDI atstovas.

Jis pabrėžė, kad jeigu tikrai darbuotojas mato būtinybę skųstis VDI, nedvejodamas tai tedaro. Be to, specialistas siūlo sunkmečio sąlygomis daugėjant masinių atleidimų kolektyvams vienytis į profsąjungas, nes kolektyvinis poveikis nesąžiningam darbdaviui yra didesnis ir efektyvesnis.

VDI piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas Jonas Gricius sako, kad analizuojant ir apibendrinant gautus ir išnagrinėtus praėjusių metų skundus darytina išvada, jog šiemet, kaip ir pernai, išlieka nusiskundimų darbo teisiniais klausimais didėjimo tendencija.

Pasak J. Griciaus, dėl priežasčių, susijusių su ekonomine krize, ypač padidėjo problemų, susijusių su darbo apmokėjimu, galutiniu atsiskaitymu, darbuotojų skaičiaus mažinimu ir masiniais atleidimais iš darbo.

"Bendra skundų daugėjimo tendencija akivaizdžiai iliustruoja tam tikrą darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe norminių teisės reikalavimų nesilaikymo plitimą. Tai yra neigiamas darbuotojų apsaugos rodiklis", - teigia J. Gricius.

VDI duomenimis, šių metų sausio-vasario mėnesiais dėl darbo teisės pažeidimų buvo gauti 1889 skundai. Dėl nelegalaus darbo buvo gauti 133, dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų - 207, viršvalandinio darbo- 28, darbo apmokėjimo pažeidimų - 944, dėl galutinio atsiskaitymo ir darbo užmokesčio vėlavimo- 695, dėl darbo santykių nutraukimo- 216, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų - 121 skundas.

Eltos inf.