2019 m. kovo 21 d. 15:30 val., ketvirtadienis

Ekonomikos naujienos

Valstybės investicijų programai - griežta Valstybės kontrolės kritika

Valstybės investicijų programai - griežta Valstybės kontrolės kritika nuotrauka, foto

Valstybės kontrolės spaudos konferencija.

© Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Beveik 20 metų veikianti Valstybės investicijų programa planuojama ir vykdoma neatsakingai, nustatė Valstybės kontrolė. 

Antradienį Valstybės kontrolė Seimui pateikė aštuonias auditų išvadas. Vienoje jų - Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymo išvadoje konstatuojama, kad lėšos, skirtos valstybės ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti ir įsigyti, yra planuojamos valstybės biudžeto programose, dalis tų pačių lėšų įtraukiama ir į Valstybės investicijų programą. Pagal esamą tvarką dubliuojamas šių lėšų planavimas, o laiko sąnaudos, skirtos tos pačios informacijos pildymui, vertintinos kaip administracinė našta viešajam sektoriui.

"Manome, kad šiai programai nebeužtenka kosmetinių pakeitimų, kad ją reikia keisti iš esmės, joje nematome, kad išlaidos būtų susietos su rezultatais nei planavimo, nei atsiskaitymo etape, projektų atranka ir pakliuvimas į šitą programą kelią didžiulių abejonių, ir tai yra pažymėta mūsų ataskaitose, ir apskritai pati Valstybės investicijų programa kaip dokumentas dubliuoja patį mūsų programinį biudžetą ir iš to, paprastai pasakius, yra dar viena biurokratijos apraiška", - spaudos konferencijoje Seime sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Anot Valstybės kontrolės, šalies mastu nevertinama, kur būtų naudingiausia nukreipti Valstybės investicijų programos lėšas, o ministerijos neturi informacijos, kokiems jų sričių objektams šios programos lėšas skyrė ir kitos ministerijos. Ministerijoms nesidalijant šia politikos formavimui svarbia informacija, Valstybės investicijų programos lėšos ne visada tinkamiausiai nukreipiamos Vyriausybės veiklos prioritetams pasiekti, todėl pasitaiko neracionalių sprendimų, pavyzdžiui, Lietuvoje netrukus veiks 108 daugiafunkciai sporto centrai (arenos, sporto kompleksai, baseinai), kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6-15 km, atstumu. Šiems centrams iki 2016 m. jau panaudota 111 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų, užbaigti reikia dar 169 mln. eurų. Be to, kasmet savivaldybės papildomai skiria daugiau kaip pusę jų išlaikymui reikalingų lėšų. 

Išvadoje nurodoma, kad trys ministerijos - Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų - 0,8 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų 2005-2013 m. panaudojo statybos dokumentų parengimui, tačiau tolimesni veiksmai neatliekami - statinių statyba ar rekonstrukcija nepradėti iki šiol. 

2015 m. pradėti įgyvendinti 393 nauji investicijų projektai, jiems panaudota 149,8 mln. eurų (12 proc. visų 2015 m. panaudotų lėšų), 2016 m. - 235 projektai, jiems planuota skirti tris kartus daugiau lėšų, t. y. 567,4 mln. eurų (47 proc. visų 2016 m. planuotų skirti lėšų), bet lėšų 80-čiai anksčiau pradėtų įgyvendinti investicijų projektų 2015 m. neskirta. Todėl ne tik ilgėja jų įgyvendinimo laikas, bet ir lėšų poreikis jiems pabaigti didėja 2-4 kartus.

"Valstybės investicijų programos lėšų planavimas yra ydingas - asignavimų valdytojams pavesta lėšas investicijų projektams planuoti neviršijant praėjusiais metais patvirtintos sumos. Kai planuojama, neatsižvelgiant į lėšų poreikį nustatytiems tikslams pasiekti, šios programos lėšos gali būti nukreipiamos ne ten, kur jų labiausiai reikia", - teigia Valstybės kontrolė.

Aukščiausios audito institucijos vertinimu, investicijų projektuose (išskyrus ES ir kitos finansinės paramos lėšomis finansuojamus) sąnaudų, naudos (rezultatų) ir alternatyvų analizės dažniausiai neatitinka jų rengimui keliamų reikalavimų: nepateikiami sąnaudų ir naudos skaičiavimai, netaikomi grynosios dabartinės vertės kriterijai, parodantys projekto įgyvendinimo efektyvumą ir kt. Tokios analizės nepadeda nustatyti geriausią investicijų projektą iš visų galimų alternatyvų ir neleidžia įvertinti atliktų investicijų socialinės ir ekonominės naudos, praėjus keletui metų. Taip pat, anot Valstybės kontrolės, šešiose ministerijose- Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ir Kultūros - investicijų projektų atranka yra abejotina. Valstybės investicijų programa turėtų būti valstybės investavimo strategiją nustatantis dokumentas, tačiau ji neatitinka tokiam dokumentui būdingos struktūros, konstatuoja valstybės kontrolieriai.

"Mes matome daugybę smulkių projektų, kur nežinome, ar apskritai galėtų vadintis investicijomis, ataskaitose pažymėjome neaiškias situacijas, kai staiga kažkokie dideli projektai tai stabdomi, tai vėl pradedami, pradedami smulkūs nauji projektai, bet stambesni didesnieji projektai lieka užmarštyje. (...) Apie 10 mlrd. eurų sumai esame pradėję pačių įvairiausių projektų, ir jeigu šiandien sutartume, kad paimkime ir juos visus pabaikime, tai reiškia, kad nei naujos kadencijos Seimas, o gal dar ir kitos kadencijos pradžioje nei Seimas, nei Vyriausybė negalėtų pradėto nė vieno naujo projekto", - kalbėjo A. Dulkys.

Valstybės kontrolierius stebėjosi Valstybės investicijų programos fantazija, kurią pavadino stulbinama.

"Stebimės, kaip į Valstybės investicijų programą gali pakliūti tokie dalykai, kaip elektros instaliacija, grindų dažymas, narų kostiumai, kažkokios peryklos, pripučiamos valtys, videokameros, mikroskopai, gręžimo staklės, priekabos šunims ir pačios įvairiausios ir keisčiausios išlaidos", - vardijo A. Dulkys. 

Siekiant sistemiško visų valstybės investicijų planavimo, panaudojimo, aiškaus jų poveikio Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimui ir mažinant administracinę naštą viešajam sektoriui, Valstybės kontrolė Vyriausybės kanceliarijai rekomenduoja keisti visų valstybės investicijų (tarp jų ir investicijų, kurios numatytos Valstybės investicijų programoje) planavimo ir atsiskaitymo tvarką, integruoti strateginio ir investicijų planavimo bei atsiskaitymo procesus. 

Finansų ministerijai, iki kol bus įgyvendinta rekomendacija, skirta Vyriausybei, rekomenduojama įpareigoti asignavimų valdytojus apie planuojamas valstybės investicijas ne jiems pavestose valdymo srityse informuoti atitinkamos srities politiką formuojančias ministerijas; įvertinus investicijų projektų vertę ir įsigyjamo ar kuriamo turto pobūdį, nustatyti priemones, kurios padėtų sumažinti institucijų, rengiančių ir įgyvendinančių smulkius projektus, administracinę naštą; numatyti, kad investicijų projektams vertinti būtina taikyti balais paremtą atrankos sistemą arba kitas lygiavertes priemones; nustatyti investicijų projektų, finansuotų valstybės biudžeto lėšomis, stebėsenos tvarką ir joje, be kita ko, numatyti pagal aplinkybes ar poreikį galimus apribojimus įsigyto ar sukurto turto disponavimui. 

Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijoms rekomenduojama peržiūrėti investicijų projektų atrankos kriterijus ir balų sistemą, kad investicijų projektai būtų atrenkami objektyviai. 

Valstybės kontrolės išvados yra rekomendacinės. 

Valstybės investicijų programa - vienas iš įrankių Vyriausybės veiklos programai ir jos veiklos prioritetams įgyvendinti. Jai 2015 m. skirta 1,44 mlrd. eurų, t. y. 16 proc. valstybės biudžeto lėšų. Valstybės investicijų programos lėšos investuojamos į šias sritis: aplinkos, krašto, socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros, transporto, švietimo, žemės ūkio ir kt. Daugiausia lėšų skiriama infrastuktūros plėtrai ir remontui, informacinėms technologijoms įsigyti ir pan. Investicijų projektus rengia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, kiti ūkio subjektai ilgalaikiam materialiajam ar nematerialiajam turtui įsigyti arba jo vertei padidinti. Valstybės investicijų programos projektą pavesta rengti Finansų ministerijai, asignavimus programai pagal sritis tvirtina Seimas. 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Skandalas dėl lenkiškos jautienos nuotrauka, foto

Skandalas dėl lenkiškos jautienos

ES pareigūnai Lenkijoje tirs jautieną

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Absurdas: perki prabangų būstą ir valstybei nieko nemoki nuotrauka, foto

Lietuva, Perki butą už 300 tūkst. eurų, o NT mokesčio vis tiek...

Senjorai grįžta į studijų suolą nuotrauka, foto

Švietimas, Dažnai sulaukę pensinio amžiaus senoliai dar nenori jaustis išstumti iš visuomenės. Išėję...

Kodėl Darvydas Šernas patikėjo „Atlanto“ vizija nuotrauka, foto

Sportas, Sudėtingu žiemos periodu vos išgyvenęs Klaipėdos „Atlanto“ klubas su naujais savininkais atsispyrė...

Kas laimės menkių ir ruonių karą? nuotrauka, foto

Jūra, UAB "Banginis" ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas...

Švietimas, Paskelbta prieš 29 min.

Sportas, Paskelbta prieš 46 min.

Jūra, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...