2018 m. sausio 22 d. 15:57 val., pirmadienis

Ekonomikos naujienos

Tyrimas: Baltijos šalys susidūrė su rimta pajamų nelygybės problema

(2)

Tyrimas: Baltijos šalys susidūrė su rimta pajamų nelygybės problema nuotrauka, foto

© Redakcijos archyvo nuotr.

Baltijos šalys - pajamų nelygybės "lyderės" Europos Sąjungoje (ES), ypač Lietuva ir Latvija, rodo grupės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas ir penktadienį Vilniuje pristatytas tyrimas. Pasak tyrėjų, regionui būtina imtis didesnės intervencijos pajamų perskirstymo srityje, o tyrimo duomenimis, Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, VU profesorius Romas Lazutka teigia, kad žmonės pastebi, jog gyvenimas gerėja lėčiau nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu.

"Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis - lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos", - sakė R. Lazutka.

Tyrimo "Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė" duomenimis, Baltijos šalyse darbo apmokėjimui tenka maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, Lietuvoje - apie 10 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35-40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo metu 15 proc. neturtingiausių gyventojų - vos 4-5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. turtingiausių - net 21 proc.

Penktadienį surengtoje konferencijoje mokslininkė Jekaterina Navickė teigė, kad pagrindiniai nelygybės veiksniai - didėjanti pirminių pajamų nelygybė ir menkas perskirstymas. Paklausta, kokių intervencinių veiksmų reikia imtis mažinti pajamų disproporcijai, sakė, kad reikia ieškoti būdų, be kita ko, tolygiau paskirstyti algas.

"Problema yra pirminis pajamų pasiskirstymas, t.y. kaip pasiskirsto mūsų algos, pajamos iš turto, savarankiškos veiklos. Čia reikėtų priemonių, kad algos būtų tolygiau pasiskirsčiusios. Matome, kad minimalių algų didinimo tam užtikrinti nepakanka. Reikia kalbėti apie intervencijas, kurios galėtų apimti platesnį algų spektrą: gali būti ir minimas nacionalinis susitarimas dėl algų, viešas informacijos apie algas skelbimas, tam, kad žmonės turėtų daugiau derybinės galios", - naujienų agentūrai ELTA sakė J. Navickė, pasak kurios, derybinę darbo rinkos dalyvių galią didintų ir socialinės išmokos, socialinė apsauga nedarbo atveju, kad žmonės nebijotų nesutikti su per menka siūloma alga.

Mokslininkė užsiminė ir apie būtinybę peržiūrėti mokesčių sistemą.

"Turto pajamos ir jų nelygybė - čia reiktų mokesčių režimą peržiūrėti, taip pat žinome, kad savarankiško darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos mažiau nei darbo pajamos. O iš išmokų srities - joje yra dar didžiulis potencialas, nes mūsų perskirstymas per išmokų sistemą yra ženkliai žemesnis nei kitose ES šalyse. Pensijų didinimo matėme didžiausią poveikį iki šiol nelygybės mažinimui ir kitų išmokų", - kalbėjo J. Navickė, pasak kurios, nors ir nėra paprastų problemos sprendimo būdų, bet reikalinga ryžtinga valdžios intervencija, ypač dabar, emigracijos kontekste.

Kalbant apie pirmines pajamas, 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4-5 proc. viso algų fondo.

Kalbant apie nelygybės dinamiką tarp gyventojų grupių, aiškėja, kad algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje. Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias Lietuvoje. Didėja pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų. Palyginti su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių grupių. Pasak tyrėjų, visur didėja pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir mažėja tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių asmenų.

Pasak mokslininkų, netikėta, bet tyrimų duomenys namų ūkių lygmeniu rodo, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši į Švedijos ir Danijos. Tačiau skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos valstybėse perskirstomasis vaidmuo labai menkas. Mokesčių sistema nelygybės beveik nemažina.

Tyrėja Aušra Razgūnė taip pat teigia, kad būtina efektyvinti valstybės perskirstymo politiką, perskirstyti toms grupėms, kurioms to labiausiai reikia, ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

"Pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno asmens pajamoms. Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse, kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekiu ir derybinėmis galiomis, tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų auga", - sako A. Razgūnė.

Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo. Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų - 40 proc.).

Tyrimo autorių teigimu, galima teigti, kad Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

AK

2017-04-22   15:12

IP: 195.14.178.129

"savarankiško darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos mažiau nei darbo pajamos" - ir labai gerai! Nes tai yra paskatinimas nesitenkinti registravimusi darbo biržoje, bet imtis savarankiškų iniciatyvų. Be tokios naudos, savarankiškos veiklos tiesiogiai įvairina paslaugų, prekių pasiūlą, įvairovę, tuo tarpu kai darbas oligopoliniuose versluose (susiliejimais, stambinimai, valdymo koncentracija ir rinkų stekenimas kapitalizme užprogramuoti) dažnai prisideda vien prie sistemos savaiminio atskirties didinimo, neretai įvairovės bei kokybės sąskaita. Pagaliau, savarankiškas darbas yra tarpinis žingsnis rinkos žaidėjų paruošime, lavinime - naudingas rinkų sveikatinimui bei gerosios, atšviežinančiosios ekonomikos dalies puoselėjimui.

Šlekta

2017-04-21   19:29

IP: 85.232.128.58

"Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar."
Na, tai labai aišku, kuriam "luomui" patinka tokia situacija. Praturtėjusių cholopų ainiams, kurie dabar a-la dideli "ponai". Buvo atlikti ir kiti tyrimai, tai kaip tik, turinčių pinigų daugiau nei vidurinė klasė, tokių susidarė apie 16 procentų nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Kontrolieriai ir policija aktyviau tikrina alkoholio prekybą nuotrauka, foto

Kontrolieriai ir policija aktyviau tikrina alkoholio prekybą (2)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Lietuviai turi per tūkstantį patarlių ir posakių apie duoną - kasdien ant...

Kartenos naminė duona: paveldu tapusi šeimos tradicija nuotrauka, foto

Trečiąjį 2017 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu,...

Per 2017 metų trečiąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje padidėjo 1,9 proc., per metus - 8,5 proc. nuotrauka, foto

Gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo 18,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Sutapimas ar ne,...

Darbo yra, norinčiųjų dirbti - ne nuotrauka, foto

Europarlamentarai pasiūlė įsipareigoti iki 2030 m. energijos vartojimą ES sumažinti 35 proc.,...

Sieks energetinio efektyvumo nuotrauka, foto

Ne mažylis: „Negalvojau, kad bus lengva“ nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis, disko metikas Eligijus Ruškys šiomis dienomis susidūrė su...

„Imlitex Holdings“ eksporto srautus kreipia per „Begą“ nuotrauka, foto

Jūra, Į Klaipėdos jūrų uosto žemės ūkio produktų krovos segmentą ateina naujas stambus...

Vis dar ieško, kur Klaipėdoje įkurdinti tarnybą nuotrauka, foto

Jūra, Pertvarkant Žuvininkystės tarnybą, joje nuo rudens darbuotojų sumažės trigubai - iki...

Ievos Simonaitytės premiją gaus Sigitas Poškus nuotrauka, foto

Kultūra, Sausio 22 d., 17 val., I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje bus nominuotas 32...

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 28 min.

Kultūra, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...