Stiprinama nekilnojamojo turto kredito gavėjų teisinė apsauga

Stiprinama nekilnojamojo turto kredito gavėjų teisinė apsauga

Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtiems su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir kartu keičiamų įstatymų projektams, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. Įstatymų pataisų projektai bus teikiami Seimui.

"Tuo yra bandoma sustiprinti būsto ar kito nekilnojamojo turto kredito gavėjų, kaip vartotojų, teisinę apsaugą. Taip pat mes norime sustiprinti ir pačią kredito rinką, jos plėtrą, ir paskatinti konkurenciją tarp kredito davėjų ir tarpininkų", - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, teisės aktų projektai yra parengti pagal Europos Sąjungos direktyvas.

"Jo esmė - sustiprinti apsaugą, kad žmogus, imdamas tam tikrą kreditą būstui įsigyti, o tokie kreditai paprastai yra ilgalaikiai (...), turėtų visas teisines priemones pagalvoti, kad jis ima kreditą būstui įsigyti tomis sąlygomis, kurias jis gali pasirinkti iš įvairių kredito davėjų", - sakė R. Budbergytė.

Su NT susijusio kredito įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties NT užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms su NT susijusio kredito sutartims, užtikrintoms NT įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų siūloma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Be to, plečiant finansavimo NT įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su NT susijusius kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams būtų nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.

Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, kredito davėjai ar tarpininkai privalės jiems pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat siūloma įtvirtinti privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašą (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.). Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto kredito sutarčių gerąją praktiką.

Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, projekte numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas. Pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį. Tuo siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami, pavyzdžiui, kredito sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotomis.

Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.

Įstatymo projekte įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos. Kompensacijos nebus galima reikalauti tais atvejais, kai kredito sutartyje nustatyta 12 mėnesių arba trumpesnio laikotarpio kintamoji kredito palūkanų norma.

Numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų (baudų) už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.

Įstatymo projekte numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir "kredito atostogų" galimybę, t. y. išimtinais atvejais (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder