2018 m. lapkričio 17 d. 06:42 val., šeštadienis

Ekonomikos naujienos

Stasys Kropas: atsargus bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai

Stasys Kropas: atsargus bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai nuotrauka, foto

© Stasio ŽUMBIO nuotr.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro" - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro", leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Pasak LBA prezidento Stasio Kropo, gegužė bankų sistemoje praėjo ramiai. Optimizmo suteikia pagyvėjimo ženklai skolinimo rinkoje. Stabilizavus sistemą galima galvoti apie tam tikrus vidinius pokyčius, kuriuos diktuoja tiek aplinka, tiek rinkos poreikiai - indėlių struktūros ir jos teisinio reglamentavimo peržiūrėjimas galėtų būti žingsnis, kuris teigiamai paveiktų sistemos aktyvumą ir stabilumą.

Gegužę palyginti su balandžiu, bendrasis bankų paskolų portfelis padidėjo 252,6 mln. litų, iki 53,9 milijardo litų, o vien privačioms įmonėms suteiktų paskolų suma išaugo 266,4 mln. litų. Per metus, palyginti su 2011 metų geguže, paskolų apimčių augimas siekė 734,9 mln. litų ir tai paneigia teiginius, kad bankų paskolų čiaupas yra stipriai užsuktas.

Tiesa, reikia pripažinti, kad privatūs asmenys ir toliau yra labai atsargūs skolindamiesi - per mėnesį fizinių asmenų paskolų portfelis susitraukė 36,3 mln. litų, iki 23,1 milijardo, o per metus sumažėjo beveik 718 mln.. Tai atspindi pokyčius realioje rinkoje, kurie daugeliu atvejų yra neblogi, tačiau vartotojų nuotaikos prastos dėl skeptiško požiūrio į atsigavimo galimybes nuolat skambant niūrioms pranašystėms. Todėl fiziniai asmenys, prieš priimdami sprendimus skolintis, verčiau linkę palaukti aiškesnių ženklų ar giedresnių ekonomikos prognozių namų ūkiams.

„Tęsiant žiniasklaidos pamėgtas analogijas su vandens čiaupais reikėtų konstatuoti, kad šiandien verslo higienai būtinų paskolų bankai suteikia vis daugiau, tačiau pinigų fontano perspektyvos abejotinos", - sako S. Kropas.

Jau tapo tradicija, kad, nepaisant dramatiškų pokyčių aplinkinėse rinkose ir sistemos viduje, bankuose laikomų indėlių suma nuosekliai didėja. Šios tradicijos niekas nepakeitė - indėlių portfelis dramatiškai sumažėjo praėjusių metų lapkritį, tačiau iki gegužės bendra jo suma praktiškai atsistatė. Kitaip tariant, indėlininkams sugražinti pinigai pamažu sugrįžo į sistemą ir pasiskirstė veikiančiuose bankuose. Vien per gegužę bendrasis bankų indėlių portfelis padidėjo 521 milijonu litų iki 43,7 milijardo. Per metus nuo 2011 metų gegužės augimas siekė 5,3 milijardo litų - tai yra beveik tiek pat, kiek indėlių apimtys sistemoje sumažėjo praėjusių metų lapkritį žlugus „Snoro" bankui.

S. Kropo teigimu, tokios indėlių portfelio kaitos tendencijos perša dvi išvadas - vieną gerą, o kitą verčiančią susimąstyti. Puiku, kad tiek įmonės, tiek gyventojai neprarado giluminio tikėjimo bankų sistemos stabilumu ir pinigus toliau patiki bankams. Pasitikėjimas sistema ir jos priežiūra suvaidino labai reikšmingą vaidmenį tiek 2008 metų finansų krizės laikotarpiu, tiek „Snoro" istorijoje. Tai, kad rinkoje nekilo panika ir bankams pavyko išgyventi be valstybės paramos nemaža dalimi lėmė pasitikėjimas. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad indėlių struktūra šiuo metu nėra palanki nei bankams, nei jų klientams. Problema ta, kad didžioji dalis indėlių bankų portfeliuose nors yra klasifikuojami kaip terminuoti pagal turinį yra iki pareikalavimo. Vadinasi, bankai negali naudotis indėliais kaip ilgalaikio skolinimo įrankiais, o bankų klientai negali tikėtis didesnių palūkanų už bankams patikėtas lėšas. Taigi, egzistuojanti indėlių portfelio struktūra, iš vienos pusės, riboja bankų ilgalaikio skolinimo išteklius, o vartotojai, iš kitos pusės, neturi galimybių už indėlius gauti gerokai didesnių palūkanų.

Asociacijos nuomone, tokią situaciją lemia egzistuojanti teisinė aplinka, pagal kurią Lietuvoje skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių nėra tikros terminuotų indėlių kategorijos. Viena iš indėlio sutarties šalių, nepriklausomai nuo priežasčių ir motyvų, bet kuriuo momentu vienašališkai gali nutraukti terminuotojo indėlio sutartį, nepatirdama didesnių nuostolių. „Ilgesni" pinigai, kurių poreikis bankams ateityje dar labiau didės įgyvendinant Bazelio III reikalavimus, leistų mokėti didesnes palūkanas, tačiau ilgalaikio indėlio atsiėmimo anksčiau laiko taisyklės privalo būti griežtesnės nei trumpalaikių indėlių. Siekiant keisti indėlių portfelio struktūrą egzistuojančią tvarką reikėtų peržiūrėti ir keisti taip, kad tiek bankams, tiek jų klientams būtų naudingi ilgesnio termino indėliai.

S. Kropas ppabrėžia, kad, nepaisant vis pasigirstančių nekilnojamojo turto rinkos dalyvių pareiškimų apie mažėjančią namų ūkio būsto paskolų paklausą, bankų duomenys rodo, kad būsto paskolų rinka išlieka stabili. Naujų būsto paskolų per gegužę išduota už 122 mln. litų ir tai yra pagyvėjimas, lyginant tiek su balandžiu, tiek su pirmaisiais metų mėnesiais. Namų ūkiai ir toliau yra linkę mažinti skolų naštą. Gegužę bendrasis būsto paskolų portfelis sumažėjo 15,5 mln. litų, o per metus nuo 2011 metų gegužės jo traukimasis siekė 234,9 mln. litų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (26)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Raimondas Bružas susilaukė trečiosios atžalos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Žurnalistą Rimą Bružą, keliaujantį Antano Poškos keliu, besidriekiančiu nuo Baltijos iki...

Gyventojams elektra brangs 15 proc., dujos – 20 proc. nuotrauka, foto

Lietuva, Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Streikas įgauna pagreitį, bet mokinius žada užimti nuotrauka, foto

Švietimas, Mokytojų streikas Klaipėdoje įgauna pagreitį - vakar pamokų nevedė didžioji dalis Vytauto...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 11 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 14 val.

Jūra, Paskelbta prieš 14 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 15 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...