Skalūnų gavybai naudojamas hidraulinis uolienų ardymas neprieštarauja Konstitucijai

Skalūnų gavybai naudojamas hidraulinis uolienų ardymas neprieštarauja Konstitucijai

Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, paskelbė .Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad tai numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė - jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus, tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.

Anot parlamentarų, taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra įspaudžiama labai daug vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei cheminių medžiagų mišinio, kurio dalis lieka žemės gelmėse, uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis.

KT pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą, todėl gali būti nustatytas ypatingas jų apsaugos ir naudojimo santykių teisinis reguliavimas, įskaitant specialias veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus.

„Pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių naudojimu susijęs ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių gavybos būdus, galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Kartu pažymėta, kad privaloma nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai“, - teigiama KT pranešime.

Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.

Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos, o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder