Rusijos krizė - lyg malonus prisiminimas

2007-ųjų lapkritį SEB grupės Latvijoje banko "SEB Unibanka" analitikas Andris Vilksas prognozavo, kad Baltijos šalių ekonomikos sulėtėjimas ir laukiamas nusileidimas nebus toks stiprus ir nesukels tokio nuosmukio, kokio buvo sulaukta per Rusijos krizę 1999 m. Deja, bet jis skaudžiai apsiriko.

Nedarbo bei šešėlinės ekonomikos lygis, bankrotų skaičiai ir emigracijos mastai šiuo metu yra žymiai didesni nei prieš dešimtmetį Lietuvą siaubusios krizės metu. Specialistai akcentuoja, kad tokį gilų nuosmūkį nulėmė tai, jog ši krizė yra globali, o jos kirčiai yra kur kas skaudesni, nes nemažai lietuvių lengvo ekonomikos augimo metu, skirtingai nei 1999-aisiais, jau buvo įpratę gyventi ne pagal savo išgales.

Kai kurie verslininkai prie nepalankių veiksnių dar prideda ir 2008-ųjų pabaigoje valdžios įvykdytas vadinamąsias naktines mokesčių reformas. Tačiau treti akcentuoja, jog be šių reformų valstybė būtų bankrutavusi, o dėl to būtų buvę dar blogiau.

Tiek verslininkai, tiek ir analitikai sutaria, kad nors jau fiksuojami šalies eksporto pagyvėjimo ženklai, apčiuopiamo ir visuotinai juntamo pagerėjimo sulauksime tik kitų metų pavasarį.

Kraupi statistika

Tikrai galima daryti prielaidą, kad jei nebūtų vadinamosios naktinės mokesčių reformos, šešėlis būtų augęs kur kas lėčiau Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Didžiausias nedarbas šalyje iki šiol buvo fiksuotas 2001-aisiais. Tų metų pradžioje Lietuvoje buvo 225 900 bedarbiai, o nedarbo lygis siekė 12,6 proc. O šio birželio pradžioje šalies darbo biržose buvo užregistruoti 324 199 darbo neturintys asmenys, nedarbo lygis siekė 15,1 proc.

Analogiškas atotrūkis egzistuoja ir tarp šių rodiklių uostamiestyje bei Klaipėdos rajone. Daugiausia bedarbių Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržoje iki šiol buvo užregistruota 2002-ųjų pradžioje - 13 041 (nedarbo lygis - 9,5 proc.). Tuo metu praėjusią savaitę darbo ieškojo 21 763 žmonės, balandį nedarbo lygis siekė 13,7 proc.

Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis sako, jog Rusijos krizės metu nebuvo tokio staigaus nedarbo šuolio kaip dabar - nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių dienų bedarbių uostamiestyje ir Klaipėdos rajone padaugėjo net 15 tūkst. O 1999-2003 m. bedarbių gretos buvo išaugusios tik 3 tūkst. Lietuvoje 1999-2002 m. bedarbių padaugėjo 103 tūkst., o nuo 2008-ųjų iki šių dienų - net 260,7 tūkst.

Anot A. Adomaičio, bedarbių gretų gausėjimui šiemet įtakos turėjo ir peripetijos dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, kai paaiškėjo, jog Darbo biržoje neregistruoti ir niekur nedirbantys asmenys privalo patys mokėti šį mokestį.

"Dabar yra ir žymiai slogesnės nuotaikos tiek paprastų žmonių, tiek ir darbdavių gretose. Nėra jokio aiškumo dėl ateities. Jau tiek laiko praėjo, o jokio atsigavimo dar nematyti. Dabar labai ryškiai išsiskiria statybų sektorius, kaip pažėręs daugiausiai bedarbių. Per Rusijos krizę jokio taip smarkiai išsiskyrusio sektoriaus nebuvo", - sakė A. Adomaitis.