Po skrydžių bendrovių bankrotų siūlo griežtinti finansines sąlygas oro vežėjams

Susisiekimo ministerijai paskelbus apie trečią per dvejus metus Lietuvos oro vežėjo licencijos sustabdymą, Lietuvos aviacijos įmonių asociacija išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos valstybės ir jos atsakingų institucijų politikos aviacijos vežėjų klausimu.

"Trys Lietuvos skrydžių bendrovių licencijos buvo sustabdytos dėl nemokumo. Dvi Lietuvos skrydžių bendrovės savo egzistavimą baigė su didelėmis skolomis ir tūkstančiais neišskridusių keleivių. Manome, kad aviacijos reguliavimo srityje mūsų valstybės politika turi daug trūkumų, o oro bendrovėms keliami finansiniai reikalavimai yra labai tolimi nuo realybės. Siekiant ateityje išvengti tokių situacijų, reikia nustatyti aukštesnius finansinius reikalavimus naujai steigiamiems vežėjams", - teigia asociacijos vadovas Mindaugas Reinikis.

Pasak jo, svarbus spręstinas klausimas – skrydžių bendrovės finansavimo užtikrinimas. Asociacijos vadovas teigia, kad, pagal ES reikalavimus nauja skrydžių bendrovė, siekianti licencijos, turi įrodyti, kad 24 mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios bet kuriuo metu gali vykdyti skrydžius ir tris mėnesius nuo veiklos pradžios padengti visas fiksuotas ir veiklos išlaidas, neatsižvelgiant į jokias pajamas iš jos veiklos.

"Tai reiškia, kad skrydžių bendrovė nėra paprasta UAB ir jai nepakanka įprasto įstatinio kapitalo veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į ES reikalavimus, naujai skrydžių bendrovei, kuri planuoja pradėti veiklą, turėdama tris lėktuvus, būtina užtikrinti 3 mln. eurų finansavimą", - teigė M. Reinikis.

Jis pabrėžė, kad įtakos Lietuvos vežėjų bankrotams turėjo ir Vilniaus oro uosto politika, ir tai, kad Lietuva neturi savo nacionalinio oro vežėjo. Šio uosto augimas šiemet buvo mažiausias - jį pagal keleivių srautų augimą gerokai lenkė Kauno ir Palangos oro uostai. Palyginti su Baltijos kaimynėmis, Lietuva vis dar yra silpniausias turizmo traukos centras.

Lietuvos aviacijos įmonių asociacijos vadovas mano, kad, neturint nacionalinio oro vežėjo, Vilniaus oro uostui reikėtų peržiūrėti savo kainodarą ir rasti būdų pritraukti bent pigių skrydžių bendrovių. Kaip pavyzdį jis pateikia RYANAIR atėjimą į Kauną, kur iš esmės pasikeitė šio oro uosto verslo situacija.