"Pajūrio mediena" niekaip nesusitaria su "Klaipėdos energija" dėl parduodamos šilumos kainos.

UAB "Pajūrio mediena" direktoriaus Antano Lukaševičiaus teigimu, jei nepavyks susitarti su AB "Klaipėdos energija" vadovais dėl aukštesnės kainos už parduodamą šilumos energiją, teks ieškoti kitų klientų. Jau dabar "Pajūrio medienos" medžio atliekomis susidomėjo Šilutės, Plungės, Kretingos ir kitų aplinkinių rajonų šilumos gamintojai.
Pasak A. Lukaševičiaus, už šilumos energiją, kurią įmonė parduoda AB "Klaipėdos energija", o toji ją tiekia klaipėdiečiams, gaunama tik dalis papildomų pajamų. Praėjusiais metais miestui ši uostamiesčio medžio apdirbimo įmonė patiekė 83 tūkst. megavatų šilumos energijos už 3,5 mln. Lt. A. Lukaševičiaus teigimu, pardavus kūrenant medžio atliekas susidariusią šilumos energiją įmonė sutaupė apie 1 mln. JAV dolerių, kuriuos būtų tekę išleisti dujoms Rusijoje pirkti.
Tačiau, pasak direktoriaus, su monopolininku, kokiu jis laiko "Klaipėdos energiją", labai sunku derėtis. "Pajūrio medienai" šilumą ekonomiškai naudingiau būtų parduoti po 5,4 cento už kilovatvalandę (kW/h). Tuo tarpu šilumininkai temoka po 4,6 cento už kW/h, o patys gyventojams parduoda 10,69 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM), esant savivaldybių nustatytai 18 laipsnių šilumos vidaus patalpų skaičiuotinai temperatūrai.
Atliekas, kurias tenka sukūrenti, pardavus kitoms Vakarų Lietuvos šilumos energijos įmonėms, "Pajūrio mediena" gautų geresnį ekonominį efektą.
Tuo tarpu "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius Vytautas Valutis "Vakarų ekspresui" sakė, kad tai yra normalu - vieni nori parduoti brangiau, kiti - pirkti pigiau. Tai yra natūralūs rinkos santykiai, pagal kuriuos negalima niekam suteikti jokių privilegijų. V. Valučio teigimu, jo vadovaujama bendrovė vadovaujasi ekonominiais apskaičiavimais, todėl moka tokią kainą, kokią jai naudinga.
Kita vertus, "Vakarų ekspresui" sakė "Klaipėdos energijos" vadovas, pagal 2000 m. primtą Biokuro įstatymą, įmonėms, naudojančioms bioatliekas, taikomos mokestinės lengvatos. Todėl ir "Pajūrio mediena", degindama drožles bei pjuvenas ir gamindama šilumos energiją, moka tik 9 proc., vietoje 18 proc., pridėtosios vertės mokesčio. Taip ji gauna ne tik papildomų pajamų, bet ir moka mažesnius mokesčius.
Šiuo metu "Klaipėdos energija" šilumą perka iš trijų uostamiesčio įmonių - minėtos "Pajūrio medienos", "Geotermos" ir mažesniais kiekiais iš "Klaipėdos. baldų".
UAB "Pajūrio mediena" šiemet ketina pasiekti 100 mln. Lt apyvartą. Tokio augimo leidžia tikėtis augančios gamybos apimtys bei pastarųjų metų apyvartos augimo dinamika. 2001 m. įmonė pardavė 63 mln. Lt vertės produkcijos, 1999 m. - 29 mln. Lt, 1998 m. - 13 mln. Lt.
Balandžio pradžioje Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė geriausio Lietuvos metų eksportuotojo konkurso nugalėtojus. Vienu jų tapo ir uostamiesčio bendrovė "Pajūrio mediena"
Konkurse dalyvavo šalies įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei ją eksportuojančios ar teikiančios eksporto paslaugas.
"Pajūrio mediena" savo produkciją eksportuoja į Japoniją, JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, kitas Europos valstybes. Pasak A. Lukaševičiaus, į Šiaurės Amerikos rinką įsiterpti buvo sudėtinga, tačiau jau pusantrų metų negauta jokių nusiskundimų iš produkcijos pirkėjų bei kokybės inspektorių.
Pagrindinė "Pajūrio medienos" produkcija - džiovinta, obliuota ir supakuota mediena. Kitaip tariant - pagal užsakovų pateiktus išmatavimus supjautos lentos. Į Šiaurės Amerikos rinką Klaipėdos įmonė tiekia pagal "imperinius" matavimo vienetus supjautas lentas, į Europos šalis - pagal metrinę matų sistemą, o į Japoniją - pagal jų standartus supjautą medieną.
Obliuojant mediena gaunamos drožlės taip pat neišmetamos, o eksportuojamos į Švediją, kur iš jų gaminama celiuliozė.
Praėjusiais metais "Pajūrio mediena" perdirbo po 7,5 tūkst. kub. metrų medienos per mėnesį. Šių metų kovą jau perdirbta 10 tūkst. kub. metrų, balandį planuojama perdirbti 12 tūkst. kub. metrų, o metų gale, pasak A. Lukaševičiaus, per mėnesį bus perdirbama 14 tūkst. kub. metrų medienos.
2001 metais "Pajūrio mediena" investicijoms skyrė 15 mln. Lt. Šiemet gamybai modernizuoti ketinama skirti 12 mln. Lt.
Pastaraisiais metais įmonė patyrė 12 mln. Lt nuostolių ir paėmė 30 mln. Lt vertės paskolų, kurios buvo skirtos investicijoms. A. Lukaševičiaus tikisi, kad nuostolis likviduotas ir visiškai atsiskaityta su bankais pavyks per trejus metus. To tikėtis leidžia pelningos šių metų veiklos rezultatai.
"Pajūrio medienoje" dirba 380 darbuotojų. A. Lukaševičiaus teigimu, vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas - 1500 Lt - vienas didžiausių tarp medienos perdirbimo įmonių. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos įmonių vidutinis darbo užmokestis - 900 Lt.
99,9 proc. "Pajūrio medienos" akcijų priklauso indų kilmės kanadiečiui Hardaršenui Džohalui (Hardarchen Johal). Šio verslininko šeimai Šaiurės Amerikoje priklauso 4 medienos perdirbimo fabrikai, perdirbantys tiek medienos, kiek visa Lietuvos medienos apdirbimo pramonė savo klestėjimo laikais.