2017 m. rugsėjo 22 d. 18:21 val., penktadienis

Ekonomikos naujienos

Netinkami vartojimo ir žvejybos įpročiai - grėsmė žuvims

(1)

2017-08-18, 15:01

Deimantas ČEPLINSKAS

Netinkami vartojimo ir žvejybos įpročiai - grėsmė žuvims nuotrauka, foto

BŪDAI. Nustatyta, kad tausojantys gamtą ir buveines žvejybos būdai Baltijos jūros priekrantėje yra žvejyba gaudyklėmis ir ūdomis, o atviroje Baltijos jūroje - ūdomis ir tinklais.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Gali būti, kad ateityje apie kai kurias žuvis ant savo stalo galėsime tik pasvajoti. Mat Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO duomenimis, 52 procentai pasaulio žuvų išteklių yra pereikvoti, o dar 28 procentai - itin sumažėję. Tai reiškia gąsdinančią prognozę - jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, po kelių dešimtmečių daugumos komercinių žuvų išteklių eksploatacija bus nutraukta.

Į konferenciją "Atsakingo žuvies vartojimo ir tausios žvejybos plėtra Lietuvoje" Klaipėdoje susirinkę žuvininkystės specialistai aptarė šią opią problemą ir veiksmus, kuriais būtų galima pabandyti ją išspręsti.

Žalia, geltona, raudona

Pasak Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovų, viena iš žuvų išteklių mažėjimo priežasčių - neatsakingas vartojimas. Todėl jau ne vienerius metus leidžiamas išsamus gidas, supažindinantis vartotojus su tomis žuvimis, kurių išteklių yra užtektinai, dėl to jas galima rinktis drąsiai, ir su tomis, kurios yra ant išnykimo ribos, tad jų geriau nepirkti ir nevartoti.

Tačiau visai neseniai LGF, bendradarbiaudamas kartu su Pasaulio gamtos fondu Švedijoje, parengė naujovę - mobiliąją programėlę "Žuvų gidas". Anot aplikaciją pristačiusio LGF gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, tokia alternatyva popieriniams vadovams buvo itin reikalinga, kadangi informacijos kiekis - gana didelis, todėl anksčiau surasti norimus duomenis buvo kiek problematiška. Pasirodžius mobiliajai programėlei, tai padaryti bus kur kas lengviau.

R. Staponkus pabrėžė, kad pagrindinis programėlės tikslas - skatinti atsakingą jūros produktų pasirinkimą ir vartojimą, taip pat žuvininkystės, kuri nedaro žalos aplinkai, plėtrą.

Surasti norimą informaciją aplikacijoje "Žuvų gidas" išties nesunku - tereikia paieškos laukelyje suvesti tam tikros žuvies pavadinimą. Tai atlikus, programėlės naudotojui pateikiama informacija apie tą žuvį, ir vartojimo rekomendacijos, atsižvelgiant į žuvies pagavimo vietą ir įrangą, kuria ji buvo pagauta.

Informacija programėlėje pateikiama šviesoforo spalvų principu - kiekvienos žuvies rūšies rekomendacijos sužymėtos žalia, geltona arba raudona spalvomis. Žalia spalva pažymėtas žuvis galima pirkti ir valgyti ramia sąžine - joms nesukeliama jokia grėsmė išnykti.

Geltona spalva reiškia, jog apie šios žuvų rūšies vartojimą reikėtų geriau pagalvoti, kadangi jų išnykimo galimybė, nors ir netraktuojama kaip labai didelė, vis dar nėra pakankamai duomenų apie tų žuvų paplitimą, arba jų žvejybos būdai kenkia aplinkai.

Na, o raudona spalva ragina ja pažymėtų žuvų atsisakyti ir jokiu būdu nepirkti, nes tokioms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Remiantis tokiomis rekomendacijomis, galima, pavyzdžiui, drąsiai rinktis šprotus, silkes, bet reikėtų visiškai atsisakyti ungurių, vilkžuvių.

Didins vartotojų sąmoningumą

Tikimasi, kad jei bus laikomasi "Žuvų gido" nurodymų, sumažės ir žuvų rūšių, esančių ant išnykimo ribos, pasiūla, jų sugavimas. Tačiau R. Staponkus apgailestavo, jog kol kas Europos Sąjungoje esame vieni paskutinių pagal atsakingą pasirinkimą.

To, ką galime vadinti tradicijomis, kulinariniu paveldu garsėjusia priekrantės mažąja žuvininkyste, nebeliko.

Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad kitose Europos valstybėse dažnas pirkėjas jau yra pakankamai informuotas, tad savo kasdieniam stalui renkasi tik atsakingos žuvininkystės produktą. Tuomet neretais atvejais neparduotos žuvys yra eksportuojamos kitur - pasinaudodami žmonių nežinojimu ir sąmoningumo stoka, importuotojai ir pardavėjai prekę realizuoja, tarkim, Baltijos valstybėse.

Vis dėlto R. Staponkus viliasi, kad lietuvių sąmoningumas augs. Jis tikina, jog dabar yra tinkamas metas skatinti žmonių domėjimąsi vartojamais produktais, o naujoji programėlė prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo.

Tralai alina dugną

Konferencijoje dalyvavęs Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas akcentavo dar vieną problemą - aplinkai kenkiančius, jūrų buveines naikinančius ir žuvų ištekliams grėsmę keliančius žalingus žvejybos būdus. Jis išdėstė, kokie yra pagrindiniai Lietuvos žvejų naudojami įrankiai ir kokios žvejybos įrangos naudojimas turėtų būti skatinamas.

Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos žvejų naudojami pagrindiniai įrankiai yra tralai, tinklai ir gaudyklės. Tinklai ir gaudyklės daugiausia naudojami Baltijos jūros priekrantėje, o tralai - atviroje Baltijos jūroje.

A. Kontauto teigimu, žvejybos įrankiai prie selektyvios ir tausojančios žvejybos priskiriami pagal nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, ar daroma įtaka dugno buveinėms. Šiuo atveju bene intensyviausią poveikį buveinėms daro tralai, itin alinantys jūros dugną.

"Vaiduoklinė" žvejyba

Kitas labai svarbus aspektas, išskirtas specialisto, yra pametami žvejybos įrankiai. Pažymėtina tai, kad kasmet, daugiausia audrų metu, pametama tūkstančiai žiauninių tinklų, kurie tampa "vaiduoklinės" žvejybos įrankiais - gaudo žuvis, taip darydami neigiamą įtaką jų ištekliams.

Dar vienas reikšmingas kriterijus, taip pat susijęs su selektyvumu, yra neigiamas poveikis vandens paukščiams ir žinduoliams. Anot A. Kontauto, netrūksta atvejų, kai paukščiai pakliūna ir įsipainioja į žvejybos įrankius, ypač žiauninius tinklaičius - tokiu atveju yra padaroma žala paukščių populiacijai.

A. Kontautas paminėjo, kad atsižvelgiama ir į tai, kokia yra tikimybė, kad žuvys vienu ar kitu įrankiu bus sugautos, ar žvejys ras tikrai tai, ką tikisi rasti, ir nereikės dalies laimikio išmesti, taip į tai, ar žvejybos įrankis yra aktyvus (vandens organizmą gaudo judėdamas), ar pasyvus (yra įtvirtintas stabiliai). Įvertinus visus šiuos kriterijus, pagal daromą poveikį žvejybos įrankiui priskiriami atitinkami balai.

Vadovaujantis šia sistema, nustatyta, kad tausojantys gamtą ir buveines žvejybos būdai Baltijos jūros priekrantėje yra žvejyba gaudyklėmis ir ūdomis, o atviroje Baltijos jūroje - ūdomis ir tinklais.

Ragina atsigręžti į mažąją žuvininkystę

Kitas konferencijos dalyvis - Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis - aptarė priekrantės žvejybos padėtį, kuri, pasak jo, yra nepavydėtina. Specialistas išskyrė tris priežastis, kurios kelia grėsmę žuvų išteklių priekrantėje sumažėjimui ? nerštaviečių sunaikinimas, tarša ir invazinių žuvų plėtra.

M. Rimeikis taip pat nuogąstavo, kad to, ką galime vadinti tradicijomis, kulinariniu paveldu garsėjusia priekrantės mažąja žuvininkyste, nebeliko. Jis akcentavo, kad, norint ją atkurti, reikėtų sukurti tinkamą infrastruktūrą, sutvarkyti žvejų bazavimosi vietas, atgaivinti nerštavietes, pažaboti taršą, užtikrinti geresnį priekrantės žvejų pragyvenimo lygį.

Kalbėdamas apie tokios žuvininkystės svarbą, M. Rimeikis tikino, kad mažoji priekrantės žvejyba yra kur kas selektyvesnė ir daug labiau tausojanti aplinką. Savo žodžius jis argumentavo tuo, kad priekrantės žvejai naudoja pasyvius žvejybos įrankius, mažina žalą jūros ekosistemai kuro sunaudojimo, jo patekimo į jūrą atžvilgiu.

Negana to, užtikrinama maksimali tokios žvejybos kontrolė, tad nusižengimų, žalos aplinkai rizika - labai nedidelė.

Žymos: žvejyba

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

buves žvejys

2017-08-18   20:47

IP: 188.69.213.105

Ponuli Kontautai pažvejok kokius metus su ūdomis ,tada suprasi kokias čia nesąmones pliurpi ir dar nemažus pinigėlius gauni o gal atidirbinėji........

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

HTC ir „Google“ pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo nuotrauka, foto

HTC ir „Google“ pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo

JAV technologijų bendrovė „Google“ pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo su Taivano išmaniųjų telefonų...

Daugiau negu šimto degalinių tinklą valdanti Lietuvos naftos produktų prekybos bendrovė „Viada”...

„Viada” klaidinamą „Neste Lietuva” dyzelino reklamą laiko amoralaus verslo pavyzdžiu nuotrauka, foto

Kodėl lietuviai valgo prastesnius maisto produktus nei vakariečiai ir neretai už juos...

Prekybininkų atstovas: maisto kokybė skiriasi, nes to nori patys pirkėjai nuotrauka, foto

Vyriausybė nusprendė pritarti Ūkio ministerijos siūlymui sukurti specialų fondą, iš kurio kelionių...

Pretekstas branginti keliones nuotrauka, foto

Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifai 2018-2020 metais nedidės....

Periodinių leidinių pristatymo kaina kaimiškųjų vietovių prenumeratoriams išlieka nepakitusi nuotrauka, foto

Net ir sumokėjęs gali gauti baudą nuotrauka, foto

Automobiliai, Nors lietuviškas internetas vertinamas kone geriausiai pasaulyje, jis pridarė nemalonumų Palangos miesto...

„Neptūnas“ pasirašė sutartį su įžaidėju iš JAV nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ stiprinasi: į komandos gretas artimiausiomis dienomis įsilies 28 metų 183...

Lygiadienis ant Klaipėdos piliakalnių nuotrauka, foto

Klaipėda, Rudens lygiadienį Klaipėdoje pirmą kartą organizuojama šventė ant Žardės piliakalnio. Jos metu...

Apšvietimas išjungiamas sulig saulės patekėjimu nuotrauka, foto

Klaipėda, Uostamiesčio Plytinės rajono gyventoja "Vakarų ekspresui" pasiskundė, kad ankstų pirmadienio rytą, apie...

Automobiliai, Paskelbta prieš 20 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Naudinga informacija

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...