2018 m. lapkričio 21 d. 00:41 val., trečiadienis

Ekonomikos naujienos

Nedarbo burbulas sprogs skaudžiai

(12)

Nedarbo burbulas sprogs skaudžiai nuotrauka, foto

Viena iš didžiausių verslo klaidų buvo greito pelno siekimas ir nepamatuotų atlyginimų kėlimas kai kuriems sektoriams, kuriems, beje, krizė smogė skaudžiausiai

Prieš krizę jachtas ir prabangius namus pirkusių, tačiau į darbo vietas ir algų kėlimą neinvestavusių darbdavių laukia miglota ateitis. Ekonomistai tvirtina, kad ne tik valdžios, bet ir verslo trumparegystė ekonomikos pakilimo laikotarpiu gilino duobę, kurioje dabar sėdi šalies verslininkai.

Personalo atrankos ir darbdavių konsultavimo specialistai teigia, jog Lietuvos verslas dar visai neseniai darė daug klaidų. Pavyzdžiui, dauguma įmonių naiviomis priemonėmis kėlė darbuotojų motyvaciją - savaitgaliais darbuotojams leisdavo naudotis firmos automobiliais, rengdavo komandos stiprinimo ir panašius seminarus, tačiau tokias investicijas personalo paieškomis užsiimantys profesionalai vadina trumpalaikėmis. Teigiama, kad daugumai verslininkų pritrūko įžvalgos ir gebėjimo suplanuoti ateities strategiją bei stiprią darbuotojų komandą.

Tai, jog po kelių metų Lietuvoje gali nebelikti kvalifikuotų, išsilavinusių ir patirtį turinčių specialistų, rodo naujausios darbo rinkos tendencijos. Remiantis jomis, iš Lietuvos į tokias šalis kaip Vokietija, Norvegija ir Suomija išvyksta vis daugiau vadovaujamas pareigas iki šiol užėmusių specialistų arba labai aukšto lygio darbuotojų.

Susidūrę su faktu, jog dabar privalo atlikti kelių žmonių funkcijas, bet gauti per krizę net keliskart susitraukusį atlyginimą, profesionalai ieško būdų išvykti į užsienį, nes čia nebepatenkina elementarių poreikių.

"Verslas taip pat turėtų mokytis iš klaidų. Tai, kas vyko iki krizės, jei kalbėtume kad ir apie prekybą nekilnojamuoju turtu, vadinčiau ne verslu, bet Gariūnų tipo greitų pinigų darymu. Kol šalyje verslas nepakils iki tam tikros kokybės, pagerėjimo nelaukime", - prognozavo Personalo valdymo kompanijos "Alpha Consultants" Klaipėdos filialo direktorė Inga Siminonienė.

Verslo klaidos

Anot I. Siminonienės, greito pelno siekimas daugumai buvo atėmęs ateities įžvalgų dovaną.

"Verslininkai rengė mokymus savo darbuotojams, tačiau tie mokymai niekada nebuvo tokio lygio, kad būtų buvę galima pamatyti, ko darbdaviui iš konkretaus darbuotojo reikės po 5 ar net 10 metų. Ne visi verslininkai rūpinosi, kokių kompetencijų jų įmonėms reikės po kelerių metų. Taip, pinigai darbuotojų motyvacijai kelti buvo leidžiami, tačiau neteisingai. Žinau daug įmonių, kurios savo darbuotojus skatino leisdamos prabangiais bendrovių automobiliais važinėtis savo reikalais savaitgaliais. Esą taip darbuotojas kėlė savo ir įmonės prestižą", - vardijo I. Siminonienė.

1999 m. Lietuva taip pat išgyveno krizę. Tuomet atlyginimai staiga krito žemyn. Iki 2003 m. jie kilo palaipsniui, o paskui iki 2008-ųjų kai kuriuose sektoriuose didėjo jau chaotiškai ir nepagrįstai.

"Statybos sektoriuje žmonės uždirbdavo po 15-30 tūkstančių litų. Taip buvo todėl, kad užsakovai labai greitai sumokėdavo už atliktus darbus. Vadinasi, juos reikėjo kiek įmanoma greičiau atlikti. Todėl ir samdė žmones mokėdami didesnius nei jie verti atlyginimus. Toks pelno alkis - taip pat didžiulė verslo klaida", - aiškino pokalbininkė.

Bėga net vadovai

Anot jos, labiausiai nuosmukis palietė statybų, energetikos bei tarptautinės prekybos sritis. Kol šie trys "banginiai" neatsigaus iš Lietuvos žmonės ir toliau bėgs.

"Teks mokytis iš klaidų. Verslas, kuris iki krizės buvo daromas iš nieko, pavyzdžiui, tik perparduodant už aukštesnę kainą, ateities nebeturi. Pelnui pasiekti bus būtinos naujos paslaugos vartotojui, naujos idėjos. Ir tik po to jau reikia laukti rezultato. Kita vertus, dabar ne vienas darbdavys krize piktnaudžiauja. Pirmiausia - sumažina etatus ir padidina darbo krūvį. Po to dar mažina atlyginimą. Dauguma šiandien uždirba minimalias algas ir džiaugiasi, nes kaimynų bedarbių šeimos irsta. Tačiau esamomis sąlygomis dirbantieji džiaugsis tik kurį laiką. Labai žmogiška ieškoti geresnių sąlygų. Užsienis - greičiausia išeitis ir ja pasinaudos dar daugybė lietuvių", - mano I. Siminonienė.

Ji pastebi, kad šiemet į užsienį patraukė žmonės, turintys specifinių žinių, retesnių profesijų atstovai, iki krizės uždirbdavę gerus atlyginimus. Emigruoja ir labai aukšto rango vadovai, anksčiau valdę didžiules įmones. Dažniausiai jie emigruoja jau su šeimomis.

Pagal prognozes, netolimoje ateityje šie naujieji emigrantai nusės Vokietijoje, Norvegijoje ir Suomijoje - šalyse, mažiausiai pajutusiose sunkmetį.

Aukštos kompetencijos darbuotojų Lietuva niekuomet neturėjo per daug. O po 2-3 metų, anot pokalbininkės, šalyje jų nė su žiburiu nebus galima surasti.

"Tokiems žmonėms atlyginimai turės kilti. Kalbama bus ne tik apie tai, bet ir apie stabilumą, patikimumą, kurį darbdaviai privalės garantuoti kompetentingiems darbuotojams", - įsitikinusi I. Siminonienė.

Verslo veidas - sovietinis

Bendrovės "Indigroup" personalo atrankos specialistas Ramūnas Volkovas mano, kad krizė Lietuvą skaudžiai palietė dar ir dėl to, kad jauna valstybė neturi brandžių verslo tradicijų.

"Jeigu lygintume Lietuvą su Vakarų Europos valstybėmis, tuomet labai aiškiai matyti, kad mūsų darbdaviai menkai kreipia dėmesį į gero personalo paieškas, kai kurie net nesikonsultuoja su šios srities profesionalais ir darbuotojus renkasi patys. Ta pati situacija ir vertinant požiūrį į kvalifikuotą ypač gabių darbuotojų paiešką, darbuotojų motyvacijos sistemą", - sakė R. Volkovas.

Jo nuomone, lietuviškasis verslas dar turi sovietinio kvapo. Jį pašalinti pajėgus tik laikas, valstybės branda.

"Darbo rinkos ateitis Lietuvoje gali būti dvejopa. Viena vertus, ji priklausys nuo tolesnių Vyriausybės sprendimų, suteikiamų galimybių verslui vystytis. Kita vertus, darbdaviai taip pat neturėtų snausti ir laukti, o sukti galvas, kaip išlaikyti darbuotojus, investuoti į darbo vietų gerinimą. Juk gerų darbuotojų emigracija yra didžiulė. Šios dvi struktūros turėtų rasti būdą, kaip susigrąžinti kvalifikuotą darbo jėgą. Verslo kultūros spragą Lietuvoje tiesiog būtina užpildyti. Antraip dar ilgai bus liūdna", - mano pokalbininkas.

Siūlo pradėti nuo savęs

"Visi gerai žinome tiesą, kad darbuotojai - tai įmonės turtas, kuris kas vakarą išeina namo. Kai nebus turto arba jis bus nekokybiškas, gauti pelną bus tikrai sunku", - sako konsultacijų įmonės savininkas Vygantas Ranonis.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu darbo rinkoje yra juntama padidėjusi darbuotojų paklausa, nes emigracija labiausiai palietė kvalifikuotus darbininkus. Ieškodamos jų šiandien įmonės jau susiduria su sunkumais.

Jo nuomone, darbdaviai, iki krizės mėgavęsi milžiniškais pelnais ir švaistę jį vien prabangai, šiuo metu yra "ištrinti iš verslo žemėlapio".

"Tuščiai švaistėsi ne visi, nors perkančiųjų jachtas taip pat buvo. Šiandien maži atlyginimai ir visuotinis niūrios ateities piešimas iš tiesų prisideda prie kvalifikuotų specialistų mažėjimo ir tai neišvengiamai turės neigiamų pasekmių ateityje. Palyginti su kitomis šalimis lietuvių atlyginimai yra menki, tačiau ar tik dėl to turime menkai motyvuotus darbuotojus? Net ir prieš sunkmetį turbūt daugeliui yra tekę susidurti, tarkime, su pardavėjais, kurių elgesys bylote byloja, kad jam visiškai nesvarbu, ar jo įmonė išnyks. Taigi pirmiausiai reikėtų paklausti savęs, ką aš padariau, kad man būtų geriau" - siūlo V. Ranonis.

Vieni nunyks, kiti išliks

Darbo paieškos ir karjeros portalo Manager.lt vadovas Aras Mileška pastebi, kad dabar vienam darbuotojui tenka dirbti vietoje kelių atleistų, tad darbo našumas šalyje pastebimai krenta. Statistika rodo, kad pernai įmonių darbo našumas krito apie 7,5 proc. To priežastis - darbo organizavimas "akmens amžiaus principu", kai neišnaudojamos visos įmanomos galimybės, naujos technologijos ir pan.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus plėsdamos gamybą bendrovės pirko naudotą techniką iš užsienio. Tuo metu tai atrodė kaip naudinga investicija, tačiau dabar toks nesiorientavimas į ilgalaikę perspektyvą neša vien nuostolius, nes kokybė tapo svarbesnė už kiekybę.

"Įstoję į Europos Sąjungą mes netapome europiečiais. Tam, kad pasiektume vidutinio Europos piliečio lygį, turi pasikeisti dar viena ar net dvi kartos. Mokytis reikia ne tik darbuotojams, bet ir patiems darbdaviams. Verslo atstovai per mažai investavo į žinias", - konstatavo A. Mileška.

Jis įsitikinęs, kad po kelerių metų personalo paieškų įmonės turės darbo, nes į tokias įmones kreipiasi apie ilgalaikę perspektyvą galvojantys specialistai ir darbdaviai. Kompetentingi savo srities žinovai darbo biržas aplenkia.

Pokalbininkas teigia, kad emigracija verslo nesugniuždys labiau nei dabartinė situacija. Tiesiog netolimoje ateityje vieni nunyks, kiti, pasimokę iš klaidų, - išliks.

Statistika

Teigiama, kad kai šalyje vidutinis statistinis darbuotojas uždirbdavo apie 1 700 - 2 000 Lt, verslo grynasis pelnas siekė 17 mlrd. Lt.

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) praėjus vos keletui metų, mūsų šalies įmonių pelnas šoko aukštyn - nuo 4,23 proc. iki 9,25 proc.

Statistikos departamento duomenimis, grynasis verslo pelnas 2004-2007 m. augo taip pat milžiniškais tempais - nuo beveik 5 mlrd. iki 18 mlrd.

Darbo užmokestis, nors ir kilo dvigubai, per keletą metų nuo įstojimo į ES buvo "žabojamas" kylančiomis kainomis ir mokesčiais.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2010-06-03   10:20

IP: 78.61.19.20

Gavau ispejima apie atleidima,vaziuosiu is Lietuvos lauk nieko cia nebus.Jau beveik visi pazystami ir gimines su seimom emigravo, as kaip dirbau anglijoje ten savaitei ant maisto uztenka 20 svaru vienam zmogui o cia kazkoks kosmaras.Pries keturis metus gryzau galvojau atsigavo lietuva.Nesuprantu kodel musu zmones tokie kantrus kuo daugiau is ju tyciojasi tuo geriau kazkoks mozohizmas.

as

2010-06-03   08:42

IP: 78.61.11.55

darbo yra ,bet moka tik 650 lt ir dar maziau,tai kaip pragyventi,kai gyvenu kaime,30km i abu galus,vaziuoju su masina ,nes nera kitaip kaip dirbti,ar cia rojus lietuvoje

Visatos protas

2010-06-02   10:31

IP: 82.135.141.163

lengviausia - kritikuoti žiūrint į praeitį, ką ir daro šiame straipsnyje kalbinti žmonės. Ir nereikia užsiimti saviplaka, kas labai paplitę Lietuvoje. Tie žemo lygio epitetai - "švogerių kraštas" ar "lietuvis lietuviui priešas" yra sakomi tų piliečių, kurie ir turi tą problemą. Nereikia verkšlenti, dejuoti ir panikuoti. Mes - pirmieji, kurie kuria būsimą turtingą valstybę. Kuriant, mokantis pasitaiko ir klaidų. Nieko nepadarysi. Vakaruose nebuvo to prakeikto socializmo eksperimento, todėl jiems lengva darbuotis, kai perima turtą ir žinias iš savo tėvų. Mes juos vejamės. Ir vejamės ganėtinai sparčiai. Prisiminkit kokie mes buvom našlaičiai prieš 20 metų ir kokie jau esam šiandien. Anksčiau drebėdavom pamatę kainas jų parduotuvėse, o dabar laisvai įkandam jas. Mašinų nebera kur kiemuose statyt - šitaip "blogai" gyvename. Beje, siūlyčiau visiems tiems niurzgaliams pasivažinėt po buvusia SSSR, kurioje kartu buvome. Va ten tai baisi tragedija (ir piniginiu, ir mąstymo prasme), palyginus su mumis. Kai parvažiuoji iš kokios buvusios sovietinės respublikos, supranti, kiek mes toli pažengėm. Mes neturime tokių naftos ir dujų telkinių kaip Norvegija, neturime iš kartos į kartą perduodamų turtų kaip Šveicarijoje, mes viską pasieksime prtotu, savo gudrumu ir darbu. Svarbiausia, kad atėjus geriems laikams (kurie vėl ateis po 3 metų), neužmiršti, kad visad galvoje turi būti mintis ne ką nusipirkti, kur išleisti pinigus, o kaip uždirbti juos, įdarbint tuos pinigus, ir atsidėti nemažą dalį jų kitai krizei, kas yra neatsiejamas dalykas kapitalizme :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (26)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Nuomos Ledų rago įlankos krantines nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė penkeriems metams išnuomoti Ledų rago įlankos krantines ir...

Edas Butvilas - geriausias nuotrauka, foto

Sportas, KLAIPĖDIETIS tenisininkas Edas Butvilas, šiemet daugybę kartų džiuginęs savo sporto pergalėmis, iškovotų...

Prieš išvyką į Vengriją - pergalės Lietuvoje nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Klaipėdos karatistų artėjantį savaitgalį vyks į Vengriją, kur jų laukia vienos...

Iš Vilniaus - su čempionų laurais nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro dziudo atstovai Vilniuje vykusiame Lietuvos dziudo moksleivių čempionate...

Jūra, Paskelbta prieš 40 min.

Sportas, Paskelbta prieš 40 min.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...