2018 m. birželio 23 d. 12:47 val., šeštadienis

Ekonomikos naujienos

Mokestis už atliekas pykina neišvengiamai

(44)

Mokestis už atliekas pykina neišvengiamai nuotrauka, foto

Šiandien Klaipėdos apygardos administracinis teismas vėl bandys aiškintis, ar teisėtai nuspręsta Klaipėdoje rinkliavą už atliekas rinkti pagal būsto plotą. Tačiau skirtingų Lietuvos savivaldybių patirtis rodo, kad nemažai gyventojų vis tiek bus nepatenkinti, ar už šiukšlių išvežimą būtų mokama pagal būsto plotą, ar pagal jame gyvenančių žmonių skaičių.

Specialistai neabejoja, jog socialiai teisingiausiam atsiskaitymo už atliekų išvežimo būdui - mokesčiams pagal faktinį kiekį - mūsų visuomenė dar yra nepasirengusi. Esą įvedus tokią atsiskaitymo sistemą vėl visos palaukės ir pamiškės būtų užversto šiukšlėmis.

Seimas atriša rankas

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad teisybės dėl nuo 2008-ųjų liepos uostamiestyje pradėtos rinkti rinkliavos ieškoma ne tik teisme, į kurį prieš Seimo rinkimus pernai kreipėsi socialdemokratai Vytautas Čepas ir Irena Šiaulienė, o prie jų vėliau prisijungė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba bei parlamentaras konservatorius Evaldas Jurkevičius, bet ir Seime.

Praėjusią savaitę parlamento Aplinkos apsaugos komitetas konstatavo, kad kiekvienos savivaldybės reikalas yra apsispręsti, kaip skaičiuoti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Posėdyje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai tvirtino, jog skaičiuoti pagal būsto plotą, kaip elgiasi Klaipėdos miesto savivaldybė, yra teisingiau.

Žinia, šalia uostamiesčio įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė, jog rinkliava bus pradėta rinkti pagal žmonių skaičių. "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip elgiasi kitų rajonų savivaldybės.

Vežant pagal kiekį piktnaudžiauja

Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Algirdas Vaitkus pasakojo, kad Mažeikių, Telšių, Plungės ir Rietavo rajonų savivaldybėse galioja dvinarė rinkliavos sistema. Daugiabučių namų gyventojai moka pagal turto vienetą - nesvarbu, kokio dydžio yra būstas. Mažeikiuose šis mokestis siekia 115 litų per metus, o visur kitur - 133 litus.

Individualių namų gyventojai moka pagal konteinerių dydį ir jų ištuštinimo dažnumą. Standartinis 120 litrų konteineris išvežamas kartą per savaitę, už kubinį metrą reikia mokėti 28 litus (Mažeikiuose - 33 litus), per metus susidaro 170 litų. Kaimiškose vietovėse šiukšlės išvežamos kartą per dvi savaites, tad metinė rinkliava siekia 87 litus.

"Tokia sistema būtų labai teisinga sąmoningoje visuomenėje, tačiau mūsų žmonės tikrai neima didesnių konteinerių, nes reikėtų mokėti daugiau ir geriausiu atveju grūda šiukšles į tą patį konteinerį arba neša į stovinčius prie daugiabučių. Dar yra ir tokių, kurie "perteklinėmis" atliekomis atsikrato pamiškėse, laukuose", - sakė A. Vaitkus.

Anot jo, pernai TRATC surinko tik 78 proc. rinkliavos, tačiau žmonės už praėjusius metus be raginimų dar mokėjo ir sausį bei vasarį. Dėl tokios situacijos savivaldybės įsiskolina TRATC, o šis - atliekų vežėjams. Tačiau už praėjusius metus įmonė jau atsiskaitė su paslaugos teikėjais.

"Teismų ir iniciatyvų keisti rinkliavos sistemą neturime. Tačiau prognozuoju, jog kils nemažas nepasitenkinimas Rietave, nes nuo balandžio šiukšles iš individualių namų gyventojų pradėsime surinkti kas savaitę - iki tol su politikais buvo pasiektas sutarimas išvežti atliekas kas dvi savaites. Tačiau dėl to savivaldybė surenka per mažai pinigų ir nutarta atliekas išvežti dažniau, bet žmonėms išlaidos padvigubės ir tai tikriausiai sukels nepasitenkinimą", - sakė A. Vaitkus.

Alytuje - irgi teisiamasi

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro Regiono atliekų surinkimo grupės vadovė Asta Grinkevičienė sakė, jog rinkliava apskrityje dar neįvesta, nors planuota tai padaryti jau nuo šių metų pradžios.

"Dabar numatoma, kad Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės rajonų savivaldybės įsivesti rinkliavą turėtų nuo liepos. Numatoma, kad ir kaimiškose vietovėse, ir gyvenvietėse ją reikės mokėti nuo žmonių skaičiaus. Tarifai dar skaičiuojami, projektų nėra", - informavo A. Grinkevičienė.

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavos grupės vadovas Povilas Turčinavičius sako, kad Druskininkų ir Lazdijų savivaldybės rinkliavą įsivedė nuo praėjusių metų pradžios, Birštono ir Prienų - nuo spalio. Visose jose renkama pagal būsto plotą. Druskininkuose ir Lazdijuose surinkta apie 85-90 proc. rinkliavos, iš kitų savivaldybių duomenų dar nėra.

"Varėna, Alytaus miestas ir rajonas rinkliavą pagal žmonių skaičių pradės rinkti jau šią vasarą - sprendimai jau priimti, reikia tik pabaigti vežėjų parinkimo konkursus. Teismų dėl rinkliavos yra - skundą pateikė buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas ir dar keli pareiškėjai, tačiau teismas dar neįvyko, nes viena pareiškėja atsiėmė skundą, o pats Čilinskas į posėdį neatvyko", - sakė P. Turčinavičius.

Šiauliuose netrūksta skolų

Šiaulių miesto, kur rinkliava nuo 2007-ųjų sausio renkama pagal žmonių skaičių, savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta sako yra įsitikinęs, jog čia nueita labai sudėtingu, bet teisingesniu keliu.

"Šiauliuose gyvenamąją vietą yra deklaravę 123 tūkstančiai žmonių. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pagal savo duomenų bazes yra išrašęs 118 tūkstančių sąskaitų, apmokėta - apie 112 tūkstančių. Administruoti šią sistemą yra tikrai sunku - kai apmokestinama pagal būsto plotą ir įsivelia netikslumas sąskaitoje, užtenka patikslinti vieną kartą, o gyventojų skaičius gali keistis nuolat. Tačiau visos septynios apskrities savivaldybės sutarė, kad reikia eiti šiuo sunkesniu, bet teisingesniu keliu", - sakė R. Šemeta.

Specialistas neneigia, jog Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) turi nemažų įsiskolinimų atliekų vežėjams. Tokia situacija esą susiklostė dėl to, kad politikų valia buvo patvirtinta neva nerealiai maža metinė rinkliava - 40 litų žmogui.

"Prireikė net dvejų metų, kol buvo ryžtasi mokestį padidinti, o skolos vežėjams nuolat augo. Nuo šių metų pradžios Šiaulių mieste metinė rinkliava padidinta iki 56 litų, o kitose šešiose apskrities savivaldybėse - iki 60 litų. Tai, mano nuomone, jau leis ne tik stabilizuoti situaciją, bet ir galbūt šiuos metus baigti jau be skolų. Juolab kad pirmų dviejų 2009-ųjų mėnesių rezultatai nuteikė gana optimistiškai", - teigia pokalbininkas.

Šiaulių savivaldybės tarnautojas neslepia, jog mieste netrūksta nepatenkintų esama atsiskaitymo už atliekas tvarka.

"Deja, bet Lietuvoje dažnai yra taip, kad žmogus nori, jog su juo būtų elgiamasi, kaip numato įstatymas, bet pats nenori elgtis pagal įstatymus. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad žmogus privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o išvykdamas iš jos - išsiregistruoti. Jei žmogus taip ir pasielgia - jam nereikia mokėti rinkliavos. Yra galimybė pristatyti ir kitas pažymas - apie gydymąsi, studijavimą kitame mieste ir taip toliau. Nepaisant to, nepatenkintųjų esama tvarka Šiauliuose netrūksta", - pasakojo R. Šemeta.

Jo nuomone, tiek rinkliava pagal plotą, tiek pagal žmonių skaičių turi ir savų pliusų, ir minusų. Teisingiausia esą būtų nustatyti mokestį pagal faktinį atliekų kiekį, tačiau tokiu atveju, neabejoja pokalbininkas, vėl būtų sugrįžta į situaciją, buvusią prieš rinkliavą, kai pakelėse buvo pilna šiukšlių.

"Įvedus rinkliavą ir įgyvendinus principą "teršėjas moka" nelegalių sąvartynų tikrai akivaizdžiai sumažėjo", - sakė R. Šemeta.

Anot jo, kol kas nei teismų, nei jokių politinių iniciatyvų keisti rinkliavos sistemą nėra.

"Tačiau planuojame balandį ar gegužę miesto Tarybai siūlyti rinkliavą Šiaulių mieste padidinti nuo 56 iki 60 litų, kad būtų kaip ir visoje apskrityje. Tada gal ir išlys įvairių pasisakymų, kurių nebūtų, jei politikai iškart būtų pasiryžę nustatyti realijas atitinkantį rinkliavos dydį", - teigė specialistas.

"Dauguma savivaldybių skaičiuoja pagal gyventojus"

Kristina VINTILAITĖ, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė duomenis Vyriausybės kanceliarijai, kad tik 15 iš 60 šalies savivaldybių mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą renka pagal būsto plotą, 4-iose renkamas fiksuotas mokestis, o 41-oje atsiskaitoma pagal gyventojų skaičių.

Taikyti rinkliavą pagal būste registruotų žmonių skaičių būtų ne tik teisėta, bet ir teisinga. Pavyzdžiui, Raseinių rajono taryba įvesdama vietinę rinkliavą ne tik įgyvendino principą "teršėjas moka", bet įvairiai diferencijavo rinkliavą - ją galima mokėti net kas mėnesį, iškart buvo numatytos lengvatos daugiavaikėms ir socialines pašalpas gaunančioms šeimos, kurį laiką išvykusiems ar besigydantiems ligoninėse, kalintiems ir taip toliau - rinkliavos mokėti nereikia. Klaipėdoje viso to nėra - patvirtinta tik nuostata, jog nereikia mokėti už nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, bet ir ji nekonkretizuota.

Suprantu, kad formaliai yra sunku įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo normą, kad rinkliava gali būti įvesta tik viešojo konkurso būdu parinkus operatorių, nes apskrityse savivaldybės yra įkūrusios atliekų tvarkymo centrų bendroves, tačiau Utenos rajono pavyzdys rodo, kad galima išsisukti ir iš šios situacijos. Utenoje kaip tarpinis variantas, kol bus pataisytas įstatymas ar atsiras kitos teisinės prielaidos, savivaldybė įvedė ne rinkliavą, o patvirtino tarifą, kuris irgi taikomas gyventojams, o ne būsto plotui.

"Rinkliava pasitvirtino"

Šarūnas REIKALAS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadovas

Uostamiestyje įvesta rinkliava tikrai pasitvirtino - visų pirma nebeliko žmonių skundų dėl neišvežamų šiukšlių, nebėra paskatų teršti aplinkos. Paskutiniais duomenimis, už praėjusius metus rinkliavą sumokėjo 93 procentai gyventojų, tad nėra jokių įsiskolinimų atliekų vežėjams. Be to, mūsų įstaigoje kartu su sąvartyno prižiūrėtojais dirba tik 34 žmonės, o Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre - per šimtą.

Martynas VAINORIUS

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

virgis

2017-01-30   15:18

IP: 78.63.96.212

Tas kuris kitą vadina asilu, tai gal pats net iki to nedatempia. Pasiūlymas visai paprastas. Esant dabartinei informacinei sistemai nėra sunku teisingai apmokestinti gyventojus. tačiau, jei tam tikrose kėdėse sėdintys valdininkai nedatempia protu iki to, tai reiktų kuo greičiau juos vyti lauk.

sakaliukas

2011-05-31   13:18

IP: 88.118.196.32

Aš irgi pritariu kad reikia moketi bet negyvenamas patalpas apmokestinti ir dar už plotą kažkas čia ne taip nera tvarkos pas mus ir nezinia ar bus.

NEPATENKINTAS

2011-05-31   12:58

IP: 88.118.196.32

sutinku kad reikia moketi uz šiušliu išvezima kurie deklaravo gyvenama vieta ar nuo gyvenamo ploto bet jeigu žmogus turi dar vieną butą ir sąžiningai niekas tam bute nebegyvena ? Tai apsurdas tai tegul sudaro savivaldybes tas komisijas ir tikrina miestelis musu mazas gali kiekvieną mėnesį patikrinti .Tikrai neteisingai elgesi as tikrai nemokėsiu tegul duoda i teismą paziūrėsim kas laimės?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (12)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Pretendentų į kultūros magistrus - šeši nuotrauka, foto

Kultūra, Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė šešių paraiškų šių metų kultūros magistro titului...

Kitokios Joninės: idėjos magiškiausiai metų šventei nuotrauka, foto

Įvairybės, Joninės arba Rasos – tai bene giliausias tradicijas turinti lietuvių šventė. Ilgiausia...

Prie naktinio baro sulaužė žandikaulį nuotrauka, foto

Kriminalai, Į Klaipėdos pareigūnus kreipėsi 22 metų vaikinas, kuris nurodė, kad birželio 22...

Bendrojo plano rengimas sukėlė abejonių nuotrauka, foto

Klaipėda, Praėjusią savaitę Savivaldybėje buvo viešai pristatyta Klaipėdos bendrojo plano koncepcija, tačiau kai...

Kultūra, Paskelbta prieš 47 min.

Įvairybės, Paskelbta prieš 47 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...