2017 m. birželio 25 d. 13:36 val., sekmadienis

Ekonomikos naujienos

Ministerijos nežino, kur dėti ES lėšas?

(1)

2017-06-19, 10:39

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Ministerijos nežino, kur dėti ES lėšas? nuotrauka, foto

© "Fotolia" nuotr.

ES lėšos Lietuvoje įsisavinamos prastai, lėčiau nei ankstesniame finansavimo etape, postūmis turėtų būti gerokai didesnis, sako „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Lėčiausios ministerijos LRT.lt aiškina, kodėl didelė dalis ES lėšų neranda savo vietos.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Finansų ministerijos duomenimis, kaip ministerijoms sekasi įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, ir pasipiktino, kad ministerijos nežino, kur dėti pinigus.

„Kol kariaujame su alkoholiu, „draskomės“ dėl vaikų mokslo metų ilginimo ar tautinių kostiumų, ES lėšos guli ministerijų „stalčiuose“. Ir ne šiaip lėšos, o rimti pinigai. Realūs milijardai.

Įdomiausia, kad tos ministerijos, kurių veikla „arčiausiai žmonių“, – Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų (ten daugybės regionų/rajonų projektai), Sveikatos apsaugos, dar net nežino, nei kaip, nei kur padėti net 70 procentų jiems skirtų lėšų. O savivaldybės negali net teikti projektų, nes ministerijos nėra apsisprendusios, kur norėtų tuos pinigus išleisti...“, – piktinosi G. Paluckas.

Finansų ministerijos (FM) antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, vis dar planavimo etape iš viso buvo 51 proc. lėšų: 88 proc. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), 71 proc. Energetikos ministerijos (EM), po 70 proc. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) lėšų.

Rizikuojame dalies lėšų netekti

Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad 2014–2020 metų finansavimo etapo ES lėšų įsisavinimo procesas iš tiesų juda pernelyg lėtai – lėčiau nei ankstesnis.

„Esame 2014–2020 metų finansavimo etapo viduryje. Akivaizdu, kad postūmis turėtų būti daug didesnis, o paskirstyta tik dešimtadalis lėšų. Kur yra problemos, kodėl šiuo finansiniu periodu daug lėčiau skirstomos lėšos, reikėtų klausti ministerijų, bet turbūt yra dvi problemos.

Pirmoji – kai buvo skirstomos lėšos, kai kurioms sritims, kur yra didelė paklausa, tų lėšų skirta mažiau, o nemažai lėšų nukreipta ten, kur jų niekas neprašo, todėl jos stovi nepaskirstytos.

Antra problema turbūt ta, kad planavimo periodas, kai rengiamos konkursų sąlygos, irgi nepagrįstai ilgai užtruko. Galbūt iš dalies tai susiję su tuo, kad vyko rinkimai, keitėsi kai kurių ministerijų vadovybė, tačiau norėtųsi, kad procesas būtų greitesnis: rizika, kad dalį lėšų prarasime, nes nespėsime jų įsisavinti, labai reali“, – kalba ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, visos kaltės dėl tokios situacijos neįmanoma suversti nei šiai, nei praėjusiai vyriausybei – abi darė ir daro klaidų.

„Praėjusi vyriausybė padarė pirmuosius žingsnius, apsispręsdama dėl prioritetinių sričių, nuspręsdama, kur bus didžiausias ir kur mažiausias finansavimas. Pavyzdžiui, labai didelė dalis, apie 700 mln., buvo nukreipta į švietimo sistemos tobulinimą ir kompetencijų kėlimą. Dalis tų lėšų bus panaudota universitetų tinklui optimizuoti, todėl natūralu, kad tos lėšos yra įsisavinamos lėčiau. Tačiau tai yra indikacija, kad lėšos nukreiptos ne pačia geriausia kryptimi.

Tai plataus masto problema ir tikrai nė vienai vyriausybei negalima visos kaltės suversti – čia yra daugelio institucijų problema. Aišku, visuomet reikia rasti aukso vidurį, nes labai didelė skuba ir gerai neparengtos konkursų sąlygos gali lemti, kad pinigais pasinaudos ne tie, kurie juos efektyviausiai gali „įdarbinti“. Tačiau šiuo atveju esame perlenkę lazdą ir finansavimas vėluoja“, – tikina pašnekovas.

VRM: procesą vilkina lėšų paskirstymo specifika

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys sako, kad VRM administruojamos priemonės ypatingos tuo, kad skirstomos regioninio planavimo būdu.

„Tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Ministerija skiria asignavimus, tuomet regionų plėtros tarybos nusprendžia, kur geriausia tuos pinigus panaudoti kiekvienoje apskrityje. Tai yra gerai ta prasme, kad regionas pats geriausiai žino, kokias problemas jis turi spręsti, kaip spręsti. Tačiau, žinoma, tai yra papildomas etapas planuojant ES lėšas ir tai šiek tiek užvilkina procesą.

Didelė problemos dalis yra vadinamasis „studento efektas“, kai visi viską daro paskutiniu momentu. Ir pati ES, Europos Komisija (EK) čia nepadeda. Visi ES pinigai leidžiami laikantis vadinamosios n+2 arba n+3 taisyklės – tai reiškia, kad tie pinigai, kurie yra skirti 2014-iesiems, gali būti išleisti iki 2017-ųjų. Tai žinodamos valstybės narės (mes čia tikrai nesame jokia išimtis), tuos pinigus leidžia vėliau, laikotarpiui einant į pabaigą“, – kalba G. Surplys.

Pasak pašnekovo, Lietuvos ir konkrečiai VRM situacija atrodo šiek tiek bauginanti, tačiau iš tiesų didžioji dalis pinigų yra preliminariai suplanuota, didelei daliai lėšų jau vykdomi viešieji pirkimai, rengiami projektai, daromos investicinės studijos.

Šoko į važiuojantį traukinį

EM, pasak energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus, administruoja 591 mln. eurų. Jo teigimu, negalima sakyti, kad šios europinės lėšos neturi savo vietos.

„Veiksmų programa buvo patvirtinta 2014-ųjų rugsėjį. Visos ministerijos, išskyrus Energetikos, galėjo pasinaudoti laikinomis tvarkomis – tęsti ankstesnius projektus, o EM pirmą kartą dalyvavo skirstant ES lėšas, nes ji įsikūrė tik 2009 metais. Tad viską reikėjo pradėti nuo nulio. Visi dokumentai buvo parengti 2014-ųjų spalį–lapkritį ir realiai dirbti pradėjome nuo 2015-ųjų.

Šiuo metu turime 10 patvirtintų priemonių už maždaug 460 mln. eurų, esame sudarę sutarčių už 140 mln. eurų, iki metų pabaigos turime tikslą sudaryti sutarčių dar už 130 mln.“, – sako V. Macevičius.

Viceministras pasakoja, kad didelė dalis ES lėšų buvo numatyta Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektams. Tačiau buvo reikalingas šių jėgainių veiksmų programos keitimas, tad 1,5 metų praleista derinant keitimus.

„Pasiekėme tokį rezultatą, kad Kaune ES paramos nebeliko, elektrinė statoma privačiomis lėšomis, taigi, mums liko 60 mln. eurų, kuriuos reikia persvarstyti, taip pat sumažėjo dalis paramos, skiriamos Vilniaus jėgainei.

Dalis iš mums likusių 88 mln. eurų – apie 27 mln. – buvo perskirstyti per Susisiekimo ministeriją, na, o mes planuojame 60 mln. investuoti diegiant išmaniąją apskaitos sistemą. Taip pat papildomai renovuoti ir automatizuoti gyvenamųjų namų šilumos sistemas, tam yra numatyta apie 20 mln. eurų“, – kalba pašnekovas.

SAM: teko perplanuoti priemones

SAM ES paramos skyriaus vedėjas Valentinas Kovaliovas teigia, kad ES fondų lėšų planavimas 2014–2020 metams – ypač sudėtingas, ilgalaikis procesas, apimantis daugybės teisės aktų parengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis.

Pasak pašnekovo, SAM, skirtingai nuo kitų ministerijų, negalėjo tęsti projektų iš 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio, o turėjo nustatyti ir suderinti su EK, vadovaujančiąja institucija (FM) bei kitomis institucijomis naujus finansavimo prioritetus. 2014 metų liepą buvo patvirtinti pagrindiniai trys strateginiai dokumentai Veiksmų programai įgyvendinti.

„Per 2015 metus, FM tvirtinant ir tobulinant ES fondų reglamentavimo sistemą Lietuvoje, derinant visų ministerijų priemonių įgyvendinimo planus, prieita išvados, kad reikia iš esmės keisti anksčiau beveik suderintą SAM priemonių planą Veiksmų programai įgyvendinti, todėl 2016 metų pirmąjį ketvirtį buvo perplanuotos SAM priemonės – atsisakyta jungtinių priemonių, sumažintas priemonių skaičius, sudėlioti aiškesni atskyrimai tiek tarp SAM priemonių, tiek tarp SAM ir kitų ministerijų priemonių.

Be to, dėl sudėtingos politinės situacijos SAM 2016 metais, taip pat dėl FM įvardytų reikalingų priemonių pakeitimų, per 2016 metus buvo daug kartų pakeisti pagrindiniai SAM strateginiai dokumentai, labai užsitęsė priemones administruojančių teisės aktų derinimas, todėl iki 2016 metų pabaigos buvo skirtas finansavimas tik vienam projektui“, – kalba V. Kovaliovas.

Tačiau, pasak SAM ES paramos skyriaus vedėjo, 2017 metų pirmąjį pusmetį buvo smarkiai pasistūmėta į priekį.  

„Iki 2017 metų birželio 12 d. SAM yra patvirtinusi projektų finansavimo sąlygų aprašų už 86,6 mln. eurų (nuo bendros maždaug 234 mln. eurų ES lėšų, valstybės biudžeto ir kt. lėšų sumos, skirtos projektams sveikatos apsaugos srityje finansuoti), patvirtinusi valstybės projektų sąrašų už 34,3 mln. eurų, skyrė finansavimą projektams už 22 mln. eurų“, – teigia V. Kovaliovas.

Neigia Finansų ministerijos skaičius

Susisiekimo ministerija (SM) savo laiške LRT.lt teiginį, kad ministerija nežino, kur panaudoti beveik pusę jai priskirtų ES lėšų, vadina neatitinkančiu tikrovės.

„Kalbant apie susisiekimo sektoriuje panaudojamas ES fondų lėšas, atkreipiame dėmesį, kad jūsų klausime išdėstytas teiginys, jog „didelė dalis lėšų neturi savo paskirties, neaišku, kur galėtų būti panaudota“, neatitinka tikrovės. Pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, susisiekimo sektoriui yra skirta 1 345,5 mln. eurų ES fondų lėšų, iš jų 1 101,5 mln. eurų – transporto sektoriui ir 244 mln. eurų – informacinės visuomenės plėtros sektoriui. Visų šių lėšų panaudojimas yra ne tik suplanuotas, bet jau vykdomi ir konkretūs projektai, 7 projektai baigti įgyvendinti.

Atkreipiame dėmesį, kad FM lėšų planavimo etapui priskiria darbus, atliekamus iki projektų finansavimo sąlygų aprašų (PFSA) patvirtinimo. Šiuo metu susisiekimo sektoriuje yra patvirtinti 26 (iš 29) investicijų priemonių PFSA, pagal šias priemones projektų vykdytojai SM jau gali teikti savo projektinius pasiūlymus“, – aiškina SM atstovai.

ES investicijos, numatytos pagal likusias 3 priemones, kurių PFSA dar nepatvirtinti, pasak SM, sudaro apie 13 proc. Įskaitant ir tuos PFSA, kurių ne visos dalys yra patvirtintos, planavimo etapui, ministerijų atstovų teigimu, būtų galima priskirti iš viso apie 20 proc.  SM administruojamų ES investicijų.

„Todėl teiginys, kad „apie 53 proc. ES lėšų SM vis dar yra lėšų planavimo etape“, neatitinka tikrovės.

PFSA derinimas yra gana sudėtingas ir ilgų derybų reikalaujantis procesas, jo trukmę lemia įvairios priežastys. Viena priežasčių, sulėtinusių pasirengimą panaudoti 2014–2020 m. laikotarpio ES investicijas, yra nustatyta nauja sudėtingesnė administravimo sistema, pagal kurią kiekvienai finansinei priemonei reikalingi papildomi veiksmai, didėja administracinė našta. [...] Dalies priemonių PFSA derinimas siejasi su užtrukusiais kitų institucijų darbais ir negali būti tęsiamas, kol tie darbai nebus atlikti“, – teigiama SM laiške LRT.lt.

ŠMM nemano atsiliekanti

ŠMM Komunikacijos skyriaus laiške LRT.lt pažymima, kad 2014–2020 metų laikotarpiu ŠMM administruoja 866 mln. eurų ES struktūrinių fondų. Jau pasirašyta projektų sutarčių už 171 mln., taip pat yra paskelbta kvietimų/vertinama paraiškų dar už 110 mln. eurų.

„Planuojama, kad iki 2017 m. pabaigos bendra pasirašytų projektų sutarčių suma sudarys 333 mln. eurų, o taip pat papildomai bus paskelbta kvietimų už 432 mln. eurų. 

Pažymime, kad, Finansų ministerijos duomenimis, pagal 2017 m. įvykdytus išmokėjimus ŠMM yra antroje vietoje tarp kitų ES fondus administruojančių ministerijų, vertinant iki gegužės pabaigos pateiktus duomenis“, – rašoma laiške.

Žymos: es lėšos

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

valstiečiai naivuoliai? - nemanau :)

2017-06-19   12:05

IP: 78.56.228.141

negi jų neišmokė vyriausybės kolegos iš ankstesnės kadencijos? sau sau ir darsyk sau :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Bankai ir nuo verslo lupa jau devintą kailį nuotrauka, foto

Bankai ir nuo verslo lupa jau devintą kailį (1)

Lietuvoje įsigalėjusi bankų sektoriaus plėšikavimo tradicija plika akimi matoma jau ne tik...

Nors garsiosios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos jau prastumtos ir mažiau kaip už...

Seimui nerūpi, kaip yra iš tikrųjų nuotrauka, foto

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Gargždų turgaus veiklos. Buvo...

Paskelbti 7 nutarimai dėl Gargždų turgaus veiklos nuotrauka, foto

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo...

Tyrimas: lietuviai – geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams Baltijos šalyse nuotrauka, foto

Lietuvoje pamažu krenta kuro kainos. Degalinių atstovai sako, kad vidutiniškai dyzelinas...

Lietuviai turėtų pastebėti pamažu krentančias kuro kainas nuotrauka, foto

Vaikų futbole svarbu ne pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Kol Lietuvos futbolo olimpe vyksta nuožmi kova dėl vietos po saule, vargu...

Kodėl TV nepraneša apie Baltijos jūros paslaptį? nuotrauka, foto

TV ir radijas, Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo,...

Neringoje ganysis spalvotos avys nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija visiems šio unikalaus gamtos kampelio mylėtojams...

Laurai Asadauskaitei - pasaulio taurės finalo sidabras nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos atstovė Laura Asadauskaitė Vilniuje vykstančio pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo moterų...

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

TV ir radijas, Paskelbta prieš 4 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 5 val.

Sportas, Paskelbta prieš 15 val.

Naudinga informacija

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...