2018 m. lapkričio 17 d. 11:24 val., šeštadienis

Ekonomikos naujienos

Metų pradžia drebina bankrotais

2015-04-19, 09:05

Respublika.lt

Metų pradžia drebina bankrotais nuotrauka, foto

Metų pradžioje labiausiai verslas nesisekė mažmeninės prekybos įmonėms

© Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Šių metų pradžia pasižymėjo išaugusiu įmonių bankrotų skaičiumi. Bankrotų, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo kone trečdaliu. Įmonių kredito riziką vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ teigimu, pagrindinės padažnėjusių bankrotų priežastys - per didelės skolos komercinėms įmonėms, apyvartinių lėšų trūkumas ir pagrindinių klientų netekimas.

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ skelbiamais duomenimis, šių metų sausį įregistruoti 199 įmonių Lietuvoje bankrotai. Tai lenkia praėjusių metų vidurkį 66 bankroto atvejais. Nei pernai, nei užpernai nebuvo nė vieno mėnesio, kad bankrutuotų tiek daug įmonių. Prasčiausias pernai buvo rugsėjis - 148 bankrotai. Užpernai blogiausias buvo spalis - 162 bankrotai. Šiemet jų skaičiumi pasižymi ne tik sausis, bet ir vasaris - 180 bankrotų. Iš jų labiausiai nesisekė mažmeninės prekybos įmonėms - 31 bankrotas.

„Prie bankrotų pagausėjimo prisidėjo ir Rusijos embargas. Tačiau nuo jo labiausiai nukentėjo net ne maistininkai, o smulkieji vežėjai. Stambūs maistininkai sugebėjo pakeisti savo produkcijos realizavimo rinkas. Stambesni vežėjai, kurie turi vilkikus, atitinkančius europinius standartus, dabar veža į Europą. O ką daryti tiems, kurie turi senus vilkikus ir jų verslo niekas nenori kredituoti, nes jis atrodo rizikingas? Jie tegali vežti į buvusią Sovietų Sąjungą, ypač į Rusiją. O į Rusiją krovinių nebėra“, - konstatavo „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas.

Pasak jo, pagrindinė pagausėjusių bankrotų priežastis - per ilgą laiką susikaupusios finansinės įmonių problemos.

„Štai kad ir su stambiaisiais vežėjais. Taip, jie perkėlė verslą į Europą. Bet pelno normą smarkiai nusirėžė. Kai yra maža pelno norma, tu gali kažkiek dirbti, tačiau kai balansuoji ant ribos, gali prieiti prie bankroto“, - sakė S.Žilinskas.

Tačiau jis labiau linkęs sureikšminti ne neigiamus, o teigiamus dalykus, vykstančius versle.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje įmonių, sukūrusių darbo vietas, skaičius šalyje jau pasiekė 100 000. O tai reiškia, kad, nepaisant padaugėjusių bankrotų skaičiaus, į biudžetą vis tiek bus surinkta daugiau mokesčių“, - konstatavo S.Žilinskas.

Minėtos įmonės darbu aprūpina daugiau nei 1,32 mln. Lietuvos gyventojų. Per ketverius metus tokių darbdavių skaičius išaugo daugiau kaip 13 tūkst.

Pasak „Creditreform Lietuva“ verslo analitikės Alinos Rauktytės, tai, kad 100 tūkst. įmonių turi darbuotojų, yra labai reikšmingas skaičius.

„Nors viešojoje erdvėje dažniau pranešama, kiek įregistruota naujų verslų, būtent verslų, turinčių darbuotojų, statistika yra kur kas svarbesnė ir tikslesnė. Juk nemažai kažkada įregistruotų įmonių taip ir nepasamdė nė vieno darbuotojo arba neteko jų nepavykus verslui, o vis dar figūruoja Juridinių asmenų registre kaip veikiančios“, - paaiškino A.Rauktytė.

Artūras MACKEVIČIUS, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vicepirmininkas

Viena iš priežasčių, kodėl šiemet bankrutuoja vis daugiau įmonių, ypač smulkių parduotuvių, - nepasverti politiniai sprendimai, ypač staigiai keliant minimalią mėnesio algą. Mažmeninėje prekyboje darbo jėga sudaro didžiąją išlaidų dalį. Eita ne nuo to galo. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, darbo jėga Lietuvoje apmokestinta bene daugiausia Europoje, o gal net ir pasaulyje. Stambus kapitalas beveik nemoka pelno mokesčio, beveik neapmokestinti dividendai, brangus turtas.

O viskas sukeliama ant mažai uždirbančiųjų.

Štai ir „Sodros“ mokesčių „lubas“ nori įvesti daugiausiai uždirbantiesiems. O kai didinama minimali alga, būtinai „pamirštama“ didinti neapmokestinamąjį dydį. Todėl santykinai mažiausiai uždirbantieji mokesčiams išleidžia didžiausią pajamų dalį.

Antras dalykas, kodėl mažosios parduotuvės bankrutuoja, - nevaldoma didžiųjų prekybos tinklų plėtra. Didieji prekybos tinklai, pirkdami produkciją iš žemdirbių ir kitų tiekėjų, siūlo itin mažą kainą, nes perka dideliais kiekiais. Paskui užsideda 60-120 proc. antkainį, bet vis tiek gali palaikyti mažesnes kainas nei mažos parduotuvės, kurioms tiekėjai prekes suteikia daug brangiau. Todėl žmonės dažniau renkasi variantą kartą per savaitę apsipirkti prekybos centruose - visai savaitei. Politikai nepagalvoja, kad, sukūrus vieną darbo vietą prekybos centre, prarandamos 6-7 kitur. Nes tada užsidaro mažosios parduotuvėlės, kepyklėlės, jai teikiančios produkciją, ir t.t.

Ir galiausiai visas mažas parduotuvėles pribaigs Seimo nario Antano Matulo siūlymas (jei tik jam bus pritarta) drausti kaimiškoje teritorijoje prekiauti stipresniu nei 15 proc. alkoholiu. Parduotuvė be viso asortimento negalės išsilaikyti. Žmonės, važiuodami į centrus pirkti stipresnio alkoholio, kartu prisipirks ir maisto visai savaitei.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: bankrotas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą (26)

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašytu memorandumu su...

Klaipėdos nafta prisidės prie SGD infrastruktūros plėtojimo JAV nuotrauka, foto

Liūdnai pasibaigusios regatos tyrime įtariamųjų kol kas nėra nuotrauka, foto

Jūra, „Tyrimas dar nėra baigtas, dar yra atliekamas, laukiama specialistų išvadų. Dalis...

Baltijos šalių universitetų diplomai bus pripažįstami automatiškai nuotrauka, foto

Lietuva, Seimas planuoja ratifikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimą, kad šių šalių aukštųjų...

Pasipriešinimas aktyviam vokietininkų judėjimui nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštui autonomijos teisėmis susivienijus su Lietuva, uostamiestyje kūrėsi naujos lietuviškos organizacijos....

Maskva - Naujoji Akmenė - Niujorkas nuotrauka, foto

Žmonės, Atgimstančios Lietuvos laikais režisiere dirbdama Vida Bladykaitė ėmė garsėti kaip dramaturgė, poetė,...

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...