Kūrybinių industrijų indėlis į šalies ekonomiką – 5 mlrd. litų kasmet

Kūrybinių industrijų indėlis į šalies ekonomiką – 5 mlrd. litų kasmet

Lietuvos kūrybinės industrijos kasmet sukuria daugiau kaip 5 mlrd. litų šalies ekonomikos pridėtinės vertės, rodo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos užsakytas tyrimas. Tačiau ši dalis, pasak ekspertų, augtų dar labiau, jei autorių teisės Lietuvoje būtų ginamos geriau, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba.

Lietuva išsamų tyrimą, kokį ekonominį indėlį kuria autorių teisių ir gretutinių teisių industrijos šalies ekonomikai, atliko pirmą kartą. Spauda ir literatūra, programinė įranga ir duomenų bazės bei reklamos paslaugos – tai svarbiausios kūrybinės ekonomikos šakos, kuriančios didžiausią vertę.

Skaičiuojama, kad kasmet šalyje kūrybinės industrijos sukuria pridėtinės vertės už beveik pusšešto milijardo litų.

Tiesa, pastebima ir grėsmingų ženklų – didžiausią ekonominę vertę kurianti spauda ir literatūra sparčiai traukiasi. Pavyzdžiui, knygų leidyba per pastaruosius kelerius metus sumenko net tris kartus.

Šiuo metu kūrybinė ekonomika daugiausiai produktų ir paslaugų sukuria šalies vidaus vartojimui, tačiau sparčiai auga dalis, skiriama eksportui. Čia pirmauja technologijos. Ekspertai pabrėžia, kad šioje srityje ekonomikos plėtra galima, tačiau tam reikia gerinti autorių teisių gynimą.

„Akivaizdu, kad pridėtinės vertės kūrimas yra tas procesas, kai sukuriamas turtas, ir pridėtinės vertės kūrimo procese tas turtas turi būti tinkamai apsaugotas. Jeigu jūs kuriate gaminį ar produktą, kuris nėra tinkamai apsaugotas, jūs turite mažiau paskatų jį sukurti. Tad neabejotinai tai turi būti geriau saugoma“, – teigė ESTEP atlikto tyrimo vadovas Rimantas Juozas Vaicenavičius.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad tyrimas atskleidė kultūros duodamą naudą, nes iki šiol buvo susidariusi nuomonė, jog ši sritis tik ima. Bet pripažįsta ir ekspertų priekaištus, jog Lietuvoje autorių teisės yra per mažai ginamos.

Autorių teisės yra vienas sudėtingiausių, šalia paveldo, iššūkių kultūros sričiai, bet tai normalūs procesai. Belieka dirbti, kalbėtis ir diskutuoti tuos dalykus ir pasiekti kompromisą. Manau, kad Lietuva paskutiniais metais šioje vietoje pasirodė neblogai. Mes turime tuščios laikmenos įstatymą ir kompensacinio mokesčio surinkimo tvarką, tad manau, kad autoriai Lietuvoje jausis visai neblogai jau gana greitai“, – kalbėjo jis.

Palyginti su kaimyninėmis šalimis, pagal kūrybinės ekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę Lietuva artima Latvijai, Suomijai, Slovėnijai ir Bulgarijai, o šioje srityje pirmaujančios šalys yra JAV, Australija ir Korėja.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder