2018 m. sausio 17 d. 16:51 val., trečiadienis

Ekonomikos naujienos

Krizės akivaizdoje - be aiškios strategijos

Ekonomika

Recesija į Lietuvą dar neatėjo, tačiau balius jau baigėsi ir teks pradėti dirbti.

Su tokiomis mintimis į dabartinę Lietuvos ekonomiką žvelgia mūsų šalies ir užsienio analitikai.

"Recesija yra tada, kai BVP du ketvirčius iš eilės krenta. Šiuo metu Lietuvos ekonomika dar auga", - pastebi viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "TNS Gallup" direktorius Žydrūnas Gaudiešius.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje lektorius Mortenas Hansenas.

"Girdėjau vieną mintį, kuri puikiai atspindi dabartinę Baltijos šalių situaciją: Estijoje yra recesija, Latvijoje yra recesija, o Lietuvoje - ekonomikos sulėtėjimas. Tai, kas vyksta čia, dar nėra recesija, bet ji neišvengiamai ateis. Lietuvoje nebus kitaip nei kitose Baltijos šalyse. Tiesiog jos verslo ciklas 12-18 mėnesių atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. Šiuo metu Lietuva yra kryžkelėje, lūžio taške", - sakė jis.

Anot Ž. Gaudiešiaus, recesija nėra pasaulio pabaiga, priešingai - išlikimo planą protingai apgalvojusioms kompanijoms, lydimoms sėkmės, ji padeda išsiveržti į rinkos lyderius.

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis mūsų šalies įmonių konkrečios strategijos, kaip elgtis susidūrus su ekonomine krize, nėra numačiusios.

Griebiasi taupymo

Darbo paieškos ir karjeros portalo Manager.LT tyrimo duomenimis, krizę jaučia 58 proc. darbuotojų ir 64 proc. įmonių, ypač mažesnės bei gamybinės. Dalis - 6,25 proc. - įmonių netgi mano, kad jas gali ištikti bankrotas.

Daugiau nei pusė jaučiančiųjų krizės poveikį minėjo, kad sumažėjo gaunamos pajamos, tapo sunkiau realizuoti produkciją ir paslaugas, beveik ketvirtadalis pajuto žaliavų brangimą, penktadalis - įmonės psichologinio klimato pokyčius.

Įmonės taip pat minėjo, kad susiduria su atsiskaitymo problemomis, darbuotojai reikalauja kelti atlyginimą, lėtėja augimo tempas.

Manager.LT psichologės Natalijos Griškevičienės teigimu, darbuotojai jaučiasi saugesni dirbdami didesnėse kompanijose, tačiau šios neišvengia psichologinio klimato pokyčių, kurių poveikį jaučia daug mažesnė nedidelių įmonių dalis.

"Tai gali būti susiję su komunikacijos specifika didelėse įmonėse, t. y. darbuotojams trūksta informacijos", - pastebi ji.

Beje, įdomu tai, kad psichologinio klimato pokyčius darbe labiau jaučia moterys nei vyrai.

N. Griškevičienės teigimu, darbuotojai linkę krizę suvokti kaip grėsmingesnę jų įmonei nei įmonių vadovybė.

"Įmonės turėtų informuoti darbuotojus apie tikrąją padėtį, atvirai bendrauti su jais, taip išvengdamos psichologinio klimato organizacijoje blogėjimo, gandų apie įmonės finansinę padėtį sklidimo ir nepagrįsto darbuotojų nerimo", - patarė ji.

Tyrimo duomenimis, įmonių atstovai teigia, kad susidūrę su sunkumais ieškotų naujų rinkų, stiprintų pardavimą, tačiau pasidomėjus, kokių veiksmų jau teko imtis, išryškėja prieštaravimas - dažniausiai vis dėlto griebiamasi taupymo, personalo skaičiaus mažinimo, kainų politikos keitimo.

Įmonių atsakymai į klausimą, ar įmonėje numatyta personalo valdymo strategija krizės metu, atskleidė, jog aiškią strategiją turi vos 16,48 proc.

"Kritiškai svarbu turėti strategiją, kaip elgtis, susidūrus su sunkumais. Įprastai manoma: "Bus problemų, tada ir pagalvosime", tačiau, kai ateina tas "tada", sunku galvoti, nes situacija būna įtempta. Kur kas lengviau modifikuoti jau esamą planą", - pataria Manager.LT psichologas Antanas Kairys.

Pavojus - taupymo klaidos

Tai, jog labai svarbu ateinant sunkmečiui reaguoti greitai, pastebi ir Ž. Gaudiešius. Recesija nesanti tokia jau nenuspėjama, kad jos nebūtų galima suplanuoti kompanijos biudžete. Pastebėta, kad ji kartojasi periodiškai maždaug kas 10 metų ir prasideda Amerikoje.

Be to, anot Ž. Gaudiešiaus, recesijai daugiau įtakos daro vartotojų psichologija nei faktinė ekonomika.

"Bet kuri krizė yra vartotojų pasitikėjimo krizė. Vartotojų pasitikėjimo indeksas nuo 2007 metų vasaros pradėjo kristi. 2008-ųjų sausis patvirtino šiuos nuogąstavimus. Tarp pirmųjų požymių ir masinio kalbėjimo, kuris įsuka verpetą, visada bus apie 6 mėnesius ir daugiau", - sakė jis.

Labiausiai išlošia ne tik sugebančios greitai reaguoti įmonės, bet ir perpratusios recesijos psichologiją, t. y. kaip elgsis verslas ir vartotojai.

Recesijos lobiais Ž. Gaudiešius vadina unikalią galimybę atsiriekti rinkos dalį iš "pavloviškiems" refleksams pasidavusių savo konkurentų. Šie refleksai - taupymas, kainų mažinimas, konservatyvesnė elgsena, t. y. mažiau inovacijų, eksperimentinių produktų, grįžimas prie anksčiau pasitvirtinusių rinkodaros praktikų.

"Jeigu jūs savo recesijos plane sudėjot tokius punktus, tai... Nesakau, kad nereikia taupyti, bet kyla pavojus daryti taupymo klaidas", - pabrėžė Ž. Gaudiešius.

Tokios klaidos yra sprendimas nukirpti reklamos ir rinkodaros biudžetus, o tai, beje, padaryti lengva, nes rinkodaros išlaidų grąža yra sunkiai suskaičiuojama ir rinkodaros atstovai dažniausiai neatsilaiko prieš finansų direktorius, matančius šių išlaidų biudžetą kaip lengviausiai sumažinamą. Neapdairu būtų taupyti ir žmogiškųjų resursų bei kokybės sąskaita.

Prie amžinųjų vertybių

Ž. Gaudiešiaus teigimu, ištyrus recesijos poveikį 1 000 pasaulio įmonių paaiškėjo, kad tie, kurie išlaiko savo rinkodaros biudžetą recesijos metu, po jos išeina stipresni ir su didesniu augimo tempu nei sumažinusieji išlaidas. Nemažinusių reklamos ir rinkodaros išlaidų prekės ženklų pranašumas jaučiamas dar dvejus trejus metus ir po recesijos. Sumažinusios išlaidas reklamai įmonės patyrė nuosmukį ir po recesijos atsidūrė "sąrašo gale". Ši tendencija fiksuojama jau nuo 1920 metų.

"Tačiau vien kiekiu neatsipirksi", - akcentavo Ž. Gaudiešius.

Anot jo, sunkumų akivaizdoje esame linkę pasitikėti stabiliomis, senąsias tradicijas mums reiškiančiomis vertybėmis, o naujovės, gudrybės, "mandrybės" užleidžia vietą patikimumui, saugumui, ilgaamžiškumui ir efektyvumui.

"Efektyvi kompanijų komunikacija atliepia šiems poreikiams: daugiau jaukumo, namų aplinkos, šeimyninių scenų reklamoje, atsisakant ekstremalių sportų, nuotykių, šiurkštaus individualizmo. Svarbu prisitaikyti prie tokių nuotaikų, pabrėžti rizikos eliminavimą ir pademonstruoti, kokie malonumai vis dar prieinami. Be to, reikia duoti žmogui sprendimą čia ir dabar - parduoti aspiriną, o ne vitaminus", - aiškino Ž. Gaudiešius.

Anot jo, įmonėms reikėtų visomis išgalėmis saugoti savo reputaciją, nekeisti kompanijos strateginio pozicionavimo, pagrindinės krypties. Geriausia praktika sprendžiant pagal ankstesnių recesijų nugalėtojus yra koncentruotis į pagrindinį verslą.

"Pagrindinis efektyvumo rodiklis recesijos metu turi būti rinkos dalis, o ne pelningumas ar pardavimas", - pastebi Ž. Gaudiešius.

Jo patarimu, darbuotojus, jeigu prireiktų dalį atleisti, reikia atleisti taip, kad likusieji su dviguba energija palaikytų įmonę ir padėtų ją ištempti. Nors ir smagu pritraukti naujų klientų, tačiau sunkmečiu geriau labiau pasirūpinti esamais.

"Į ekonomikos nuosmukį galima žiūrėti kaip į problemą sau, bet galima ir kaip į galimybių metą. Vartotojai ima žymiai atidžiau analizuoti kompanijų silpnąsias puses. Geriausiai pademonstravusios stipriąsias turi didžiausią galimybę išsiveržti į lyderius. Pasinaudojant tinkamais pranašumais, tikimybė išsiveržti į rinkos lyderius padvigubėja - ne recesijos metu tokių kompanijų yra apie 10 procentų, o per recesiją į lyderius "iššoka" apie 25 procentus. Recesijos metu apsivalome nuo blogų įpročių ir neefektyvaus vadovavimo bei pasitikriname, kuo galime pasitikėti", - sakė Ž. Gaudiešius.

Neapdairu taupyti nukerpant reklamos ir rinkodaros biudžetus, žmogiškųjų resursų bei kokybės sąskaita

"Krizė - itin didelė"

Linda YUEH, Davoso pasaulio ekonomikos forumo konsultantė, Oksfordo universiteto ir Londono ekonomikos mokyklos dėstytoja

Dabartinę pasaulinę ekonomikos situaciją reikia vertinti labai įdėmiai. Tai didžiausia krizė nuo Didžiosios depresijos laikų. Dar visai neseniai buvo kalbama, kad esame cikle, kai nebereikia dėl nieko jaudintis - bus tik augimas ir pažabota infliacija, tačiau viskas staigiai ėmė ir pasikeitė. Prasideda nauja era, kur viskas nebebus taip paprasta, kaip iki tol. Besivystančios šalys savo vartojimu dar negali kompensuoti Vakarų lygio, tad jei blogai JAV - blogai ir visiems kitiems. Europa yra ypač susieta su JAV ekonomikos ciklais. Manyčiau, kad ir 2010-ieji dar bus per ankstyvas laikas visiškam išbridimui iš krizės.

Giedrė NORVILAITĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Atviruose KNAUF seminaruose – statybų naujovės ir konsultacijos kiekvienam nuotrauka, foto

Atviruose KNAUF seminaruose – statybų naujovės ir konsultacijos kiekvienam

Jau dešimtus metus iš eilės sausio-vasario mėnesiais bendrovė „Knauf“ statybų sektoriaus specialistus...

Išvydęs degalinių švieslentėse naujas, padidėjusias degalų kainas, parlamentaras Vytautas Kamblevičius kreipėsi į...

Akcizas padidėjo tik dyzelinui, tai kodėl pabrango benzinas? nuotrauka, foto

Lietuvos bankas tokius draudikų veiksmus, kai transporto priemonių valdytojams pasiūlomos išskirtinai...

Lietuvos bankas žada imtis priemonių prieš kainas įnirtingai keliančius transporto draudikus nuotrauka, foto

Populiariausia pasaulyje kriptovaliuta bitkoinas pinga, nes tarp investuotojų auga netikrumas dėl kriptovaliutų...

Bitkoinas pinga, augant susirūpinimui dėl kriptovaliutų reguliavimo idėjos nuotrauka, foto

Vartotojų nebebus galima papildomai apmokestinti, atsiskaitant kredito arba debito kortelėmis, nes...

Už atsiskaitymą kortelėmis vartotojų papildomai apmokestinti nebus galima nuotrauka, foto

Apleisti, neįgalūs, vieniši... Šioje šalyje nėra vietos senukams nuotrauka, foto

Sociumas, "Padėkite mums kas nors! Esame neįgalūs: žmona guli patale, aš pajėgiu tik...

„Ocean Crown“ išplaukė į jūrą išbandyti variklio nuotrauka, foto

Jūra, Uosto direkcija pranešė, kad gavęs suderinimą iš klasifikacinės registrų bendrovės ir Lietuvos...

Traukiniai apsunkino gyvenimą nuotrauka, foto

Klaipėda, Pastarosiomis dienomis paspaudęs šaltukas išryškino problemą prie Pušyno ir Stadiono gatvių esančios...

Rusija mums gali atjungti elektrą nuotrauka, foto

Užsienio ūkis, Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL...

Sociumas, Paskelbta prieš 50 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Užsienio ūkis, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...