Keitimuisi gerąja patirtimi - 24 mln. litų

Ateinančiais metais projektams, skirtiems dalytis patirtimi bei skleisti informaciją, susijusią su kaimo plėtros politika, planuojama skirti apie 4 mln. litų. Iki 2013 m. Lietuvai tokiam tikslui numatyti 24 mln. litų.

"Agituoju stoti į Lietuvos kaimo tinklą, bet - ne imti pinigus, o dirbti", - pabrėžia Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Tarnauskas.

Nacionalinio kaimo tinklo tikslas yra remti kaimo plėtros politikos įgyvendinimą ir vertinimą: inicijuoti mokymo programų rengimą, sutelkti visus kaimo plėtros procesuose dalyvaujančius asmenis bendrai veiklai, pavyzdžiui, diskusijoms, inicijuoti ir organizuoti tinklo narių bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

"Pinigai skiriami tik įgyti naujai patirčiai ir ja keistis. Jokių materialių dalykų - statybų, automobilių įsigijimo ir panašiai", - sakė K. Tarnauskas.

Laukia norinčių dirbti

Europos Komisijos nurodymu, nacionalinius kaimo tinklus turi sukurti kiekviena valstybė. Tinklai turi palengvinti keitimąsi žiniomis, informacija ir gerąja patirtimi, užtikrinti informacijos sklaidą vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Pasak K. Tarnausko, pagrindinis tinklo principas yra iniciatyva "iš apačios į viršų".

"Per tinklą, suvieniję iniciatyvas, galime paprastinti taisykles, sąlygas. Ne ministerija nurodo, kaip dalijami pinigai, o žmonės, susėdę ir remdamiesi Europos Sąjungos reglamentu", - sakė jis.

Lietuvos kaimo tinklas yra organizacinė struktūra, vienijanti su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimu ir kitų kaimo plėtros, žemės ūkio, maisto ūkio tikslų įgyvendinimu susijusias institucijas ir organizacijas.

Tinklą sudaro: jo nariai, penki komitetai (sudaromi pagal kaimo plėtros programos kryptis, o penktas yra skirtas nagrinėti horizontaliems klausimams), taryba, tinklo darbo grupės, sekretoriatas.

"Jeigu organizacija nedalyvauja komitete, į kurį yra paskirta, paprašome eiti į kitą. Statistų nereikia - tik tų, kurie nori dirbti", - pabrėžė K. Tarnauskas.

Tapti tinklo nariu ir gauti lėšų savo projektams gali su kaimo plėtros programos ir kitų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros tikslų įgyvendinimu susijusios žemės ūkio ir kaimo nevyriausybinės organizacijos, valstybės institucijos bei įstaigos. Pateikus prašymą dėl narystės, tinklo sekretoriatas, pasitaręs su tinklo taryba, priima rekomendacinį sprendimą dėl priėmimo, o galutinį sprendimą įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras.

Kitąmet - 4 mln.

Tinklo veiksmų programa rengiama visam likusiam kaimo plėtros programos įgyvendinimo laikotarpiui, o vadovaujantis veiksmų programa kasmet rengiami metiniai veiksmų planai.

Pasak K. Tarnausko, tariamasi, ką iš šių metų veiksmų plano derėtų eliminuoti ar pakeisti, kad kitąmet būtų galima sklandžiau įgyvendinti projektus.

Tinklo veiksmų programa turi penkias kryptis: žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros patirties ir pokyčių nustatymas, rinkimas, sisteminimas, analizė, apibendrinimas ir pasiūlymų teikimas; patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse bei kitos susijusios informacijos sklaida; mokymų programų rengimas vietos veiklos grupėms, techninė ir metodinė pagalba įgyvendinant "Leader" metodą; techninė ir metodinė pagalba regioniniam ir tarptautiniam kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimui; tinklo valdymas.

Pasak K. Tarnausko, pagal šią veiksmų programą remiamas, pavyzdžiui, konferencijos organizavimas, važiavimas į parodą, susijusią su kaimo plėtra, siekiant keistis patirtimi. Taip pat remiamas leidinių rengimas ir leidyba, partnerių iš užsienio kvietimasis, darbo grupių sudarymas, interneto svetainių kūrimas kaimo bendruomenėms, informacijos sisteminimas duomenų bazėse, mokymo programų rengimas ir pan.

Paskutinioji veiksmų programos kryptis - tinklo valdymas - numato išlaidų kompensavimą už dalyvavimą tinklo organizacinių struktūrų posėdžiuose ir kituose renginiuose, susijusiuose su tinklo veikla, bei panašius veiksmus, skirtus valdyti tinklui, koordinuoti.

Šių metų, kuriems buvo skirtas milijonas litų, veiksmų plano prioritetai buvo jaunimo aktyvinimas ir įtraukimas į kaimo plėtros procesus, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse, kraštovaizdžio ir aplinkos apsauga. Kitų metų prioritetai kol kas dar neiškristalizuoti.

Vietos ir regioninio (savivaldybė) lygmens tinklo narys gali gauti iki 5 tūkst. litų paramą projektams, regiono lygmens ir neatitinkantis nacionalinio tinklo nario kriterijų - iki 25 tūkst. litų, nacionalinio lygmens - iki 70 tūkst. litų. Taip pinigai buvo skirstomi šiems metams, o kitąmet, anot K. Tarnausko, tikimasi, kad mažiesiems tinklo nariams bus galima gauti ir didesnes sumas.

Tiesa, vietinių tinklo narių, pateikusių projektus, šiemet buvo vos du. Iš viso iš 130 tinklo narių pareiškėjų šiemet buvo 45, projektų - 56.

Projektų buvo pateikta šiek tiek daugiau nei už milijoną litų, tad, anot K. Tarnausko, prioritetas skiriamas tiems, kuriuos įgyvendinus apčiuopiamumo sulaukia didesnė dalis žmonių. Kitais metais bus galima panaudoti daugiau lėšų - ketinama skirti apie 4 mln. litų.

Projektiniuose pasiūlymuose dažniausiai pasitaikančios klaidos

* Nepateikti juridinio asmens steigimo dokumentai (įstatai, nuostatai, statutas).

* Nepateiktas dokumentas, įrodantis vadovo atstovavimo organizacijai teisinį pagrindą.

* Projektinis pasiūlymas nepasirašytas vadovo arba įgalioto atstovo.

* Nepasirašyta pareiškėjo deklaracija ir nepatvirtinta spaudu.

* Projektinio pasiūlymo teikėjas klysta nustatydamas savo statusą ir jo projektiniame pasiūlyme nurodyta prašoma paramos suma viršija didžiausią nustatytą bendrą paramos sumą.

* Pareiškėjas nurodo, kad yra nacionalinis narys, tačiau nepateikia dokumentų, įrodančių šį statusą.

* Ne visos preliminariuose projektų biudžetuose numatytos išlaidos yra tinkamos pagal atitinkamą veiklos programos kryptį.

* Pagal atitinkamas veiklos programos kryptis (I, III, IV) numatomos administravimo išlaidos sudaro daugiau negu 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

* Numatomų vykdyti projektų viešinimo išlaidų sumos neatitinka Viešinimo taisyklių reikalavimų.

* Projektiniuose pasiūlymuose (II paraiškos lentelėje) neteisingai nurodomos prašomų lėšų sumos, bendros numatomo projektinio pasiūlymo vertės ir kt.

Giedrė NORVILAITĖ